Darganotas oras netrukdė šeštadienį Žiegždriuose (Kauno r.) vykusiam žemaitukų ištvermės jojimo ir važiavimo turnyrui „Jotvingių taurė“. Čia rungėsi žirgų mėgėjai iš Kauno rajono, Vilniaus, Trakų, Šakių, Lazdijų ir kitų Lietuvos vietų.
Varžybų rengėjas Vidas Kūlokas įsitikinęs, kad viena seniausių pasaulyje arklių rūšių žemaitukai yra svarbi lietuvių tautos tapatumo dalis. „Rūpinimasis žemaitukais – tai pagarba mūsų protėviams, Lietuvos valstybės istorijai, o kartu ir edukacinė priemonė jaunajai kartai“, – tvirtino ūkininkas.
Viduramžiais Lietuva buvo viena galingiausių Europos valstybių, o žemaitukai – geriausi kovos žirgai. Garsas apie nepaprastas lietuvių žirgų savybes buvo pasklidęs toli už šalies ribų. Žemaitukai žavi savo ištverme, nereiklumu, išskirtiniu charakteriu.
V. Kūlokas tvirtina, kad jokios kitos veislės žirgai neįveikia tokių atstumų, kaip žemaitukai. Vienas žirgas, nušuoliavęs nuo Baltijos iki Juodosios jūros, dalyvavo ir Žiegždriuose vykusiame turnyre.
Varžybų dalyviai šį kartą jojo palyginti nedidelius atstumus: 17, 25, 42 ir 59 km. Tam, kad nealinti gyvūnų, buvo įvestas greičio apribojimas – ne daugiau kaip 16 km/h, po finišo buvo tikrinamas žirgų pulsas.
Rungėsi ne tik raiteliai. Lenktyniauta ir karietomis, brikomis, vyko vaikų ir pradedančiųjų varžybos.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir varžybų rengėjai apdovanojo nugalėtojus ir prizininkus taurėmis bei medaliais. Visi sutarė, kad svarbiausias renginio tikslas – pabūti su augintiniais gamtoje, pabendrauti, pasidalinti žirgų auginimo patirtimi.
Meras palinkėjo, kad žemaituku turnyras Žiegždriuose taptų gražia tradicija.
Europos šalių FAO organizacijos konferencijoje žemaitukų veislė pripažinta saugotina tarptautiniu mastu ir įtraukta į Pasaulio žemės ūkio gyvūnų katalogą. Žemaitukus siūloma įtraukti ir į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Dievuliukai, tikra darbo bitutė. Kaip širdis leidžia tokį vaikyti. Jį tik mylėti ir popinti, ką nors į ausį jam kuždėti. O jį per purvynus maknoti verčia.