Antrus metus iš eilės geriausio Lietuvos vairuotojo titulą iškovojęs Kęstutis Taškūnas teigia, kad mūsų šalies vairuotojai žino kelių eismo taisykles ir moka elgtis tipiškose situacijose, tačiau per mažai dėmesio skiria savo vairavimo stiliui, nors jis kelyje yra pats svarbiausias. K. Taškūnas tikina, kad geriausiu šalies vairuotoju jam padėjo tapti paprastas dalykas: važiuoti reikia ramiai ir tolygiai.
„Pagrindinis principas, norint tikrai gerai vairuoti – būti ramiam ir važiuoti ramiai. Būtent tokį ramų, racionalų vairavimo stilių,kuris draugiškas ir jūsų automobiliui, ir gamtai, ir piniginei propaguoja vadinamojo ekovairavimo atstovai, o ši iš Vakarų ateinanti naujovė pamažu įsitvirtina ir Lietuvoje. Vairavimo mokyklos rengia specialius kursus, kuriuose moko tokio vairavimo subtilybių, o dalis ekovairavimo elementų įtraukta į vairuotojų egzaminus“, – pasakoja K. Taškūnas.
Ekovairavimas – priešnuodis agresyvumui
Didžiausias vairuotojų priešas kelyje – stresas, skubėjimas ir noras pergudrauti kitus eismo dalyvius.
Beveik du trečdalius Lietuvos vairuotojų nervina nerodantys posūkių kiti vairuotojai, o kas antram kelia stresą staigiai manevruojantys tarp eismo juostų ar agresyviai privažiuojantys iš galo, parodė šiemet birželį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi apklausa.
„Skubėjimas nuo sankryžos prie sankryžos, nuolatinis akseleratoriaus bei stabdžio pedalo spaudymas, staigus manevravimas, saugaus atstumo nesilaikymas – visa tai yra agresyvaus vairavimo išraiška. Ypač daug tokio vairavimo pastebiu mieste, bet ir užmiestyje žmonės tampa nekantrūs, pasiduoda emocijoms ir įtiki, kad skubėjimas yra teisingas pasirinkimas, nors yra priešingai“, – sako draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo departamento direktorius K. Taškūnas.
Jo teigimu, geras vairuotojas pirmiausiai turi būti geras strategas: stebėti eismą, kelio reljefą, galvoti į priekį, matyti kitus vairuotojus kelyje ir jų veiksmus.
„Laikantis tokios strategijos, vairuotojas valdo situaciją, o ne situacija vairuotoją. Išlaikydami pastovų greitį ir saugų atstumą, įgyjame daugiau laisvės manevrams: greitėti, stabdyti, apvažiuoti kliūtį ar be streso aplenkti kitą automobilį“, – sako K. Taškūnas.
Amžina problema – degalų sąnaudos
Praktiškai pritaikyti ekovairavimo įgūdžiai leidžia tausoti automobilį, o kuro sąnaudas sumažinti apie 10–15 proc.
„Kiekvienas prisilietimas prie greičio ar stabdžio pedalo yra sudeginta energija, kuri automobilyje gaunama tik iš degalų. Tuo tarpu sudeginti kuro gramai virsta išmetamosiomis dujomis. Kuo tolygiau važiuojame, tuo daugiau kuro sutaupome ir tuo mažiau teršiame aplinką. Išmokę ekovairavimo vairuotojai gali sutaupyti 10–15 proc. kuro. Tai ypač aktualu transporto įmonėms, bet ir individualiems vairuotojams tai turi reikšmės“, – tvirtina K. Taškūnas.
Eurostatas pernai gruodį skelbė, kad Lietuva patenka tarp tų Europos Sąjungos šalių, kurių išlaidos transportui yra didžiausios. 2015 metais jos mūsų šalyje sudarė net 14,6 procento.
Pasak K. Taškūno, ekonomiškiausias ir optimaliausias greitis užmiestyje yra 90–100 km/h.
„Ten, kur leistintas greitis 130 km/h žinokite, kad taisyklių nepažeisite važiuodami tokiu greičiu, bet ekonomiškai tai nenaudinga, nes nuo 100 km/h greičio kuro sąnaudos ima augti. Jei yra galimybė automobilyje matyti momentinį kuro sunaudojimą, patariu jį stebėti, tikrai labai gerai veikia ir motyvuoja važiuoti taupiau“, – sako jis.
4 svarbiausios K. Taškūno vairavimo taisyklės
- Ramus akseleravimas. Nuo sankryžos iki sankryžos nelekiu, vengiu staigaus stabdymo prieš pat šviesoforą. Jei matau kad dega raudona, prie sankryžos pririedu. Kuo ilgiau stengiuosi važiuoti tolygiu greičiu.
- Atstumas. Laikausi tinkamo atstumo, todėl manevrus galiu atlikti laiku ir neerzindamas kitų eismo dalyvių.
- Tinkamas greitis. Saugus greitis ne tas, kuris leidžiamas, o tas, kuris atitinka situaciją ir aplinkybes.
- Padangų būklė. Kad vairavimas būtų ekonomiškas, ekologiškas ir saugus, didelį dėmesį skiriu padangų būklei: jos turi atitikti sezoną ir būti tinkamo slėgio.
