Alytaus mieste prie senojo XIX a pabaigoje statyto geležinkelio viaduko – pėsčiųjų perėjos, sujungusios senąjį Dainavos ir naująjį Vidzgirio mikrorajonus, statomas prekybos centras „Norfa“. Vykdant Statybininkų gatvės rekonstrukciją, nuardžius dalį geležinkelio pylimo, specialiai buvo išsaugotas kultūros paveldo objektas – geležinkelio viadukas. Tačiau 2017 m. spalio mėnesį jam iškilo grėsmė būt sunaikintam vykstant prekybos centro „Norfa“ statyboms.
Alytaus mieste XIX amžiuje buvo supiltas pylimas ir nutiesta geležinkelio linijos atšaka į Varėną, nuo pagrindinio kelio, kurio maršrutas buvo Sankt Peterburgas (Rusija)-Varšuva (Lenkija), nuo 1940 metų, vykdant masinius trėmimus visoje Lietuvoje, per šį istorinį Alytaus geležinkelio viaduką judėjo traukinių ešalonai į amžino įšalo žemę. Todėl šį geležinkelio viaduką privalu išsaugoti ateities alytiškių kartoms, kaip mūsų istorinę atmintį.
Pastarosiomis dienomis dėl pradėto griauti seno geležinkelio viaduko socialiniame tinkle Facebook pradėjo plisti daugybė sunerimusių alytiškių komentarų, kaip gi čia atsitiko, kad šio miesto žmonėms labai svarbaus viaduko nesugebėjo nugriauti du siaubingi pasauliniai karai, net sovietinė okupacija, o štai demokratijos laikais laisva ranka, neva mūsų gerovei, jį griauna neatsižvelgdama į Alytaus bendruomenės narių išsakytas pastabas. Vieną tokį istorinį perėjimą ties Jazminų gatve jau praradome. Nejaugi leisime prapulti ir šiam?
Danielius.net redakcija oficialiai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos direktorę gerb. Dianą Varnaitę ir atsakingus pareigūnus, Alytaus miesto vadovus ir administracijos darbuotojus, laukia jų atsakymo.
Negana to, Topolių gatvėje jau pasiruošta 39 uosių ir ąžuolų išpjovimo operacijai… Leidimai yra, viskas leistina.
2000 kvadratinių metrų čia įsikursianti „Norfa“ apims plotą nuo plento iki kito plento. Tai yra nuo Topolių gatvės iki Naujosios gatvės esančios autobusų stotelės ir visi pakeleiviai, einantys namo Vidzgirio link, bus kviečiami paploninti piniginę. Jei prieš 40 metų Lietuva stebėjosi Alytaus pramonės įmonių augimu ir daugiabučių namų statybomis, tai dabar šalyje esam garsūs prekybos centrų užstatymu. Ar mums jų tiek šiandien reikia?
Planuojama, kad Alytaus mieste turėtų iškilti dar bent 20 prekybos centrų, taip yra numatyta miesto detaliajame plane. Todėl tik laiko klausimas kada priešais statomą prekybos centrą „Norfa“, kitoje Statybininkų gatvės pusėje, esančiame neužstatytame plote, planuojama iškils dar vienas prekybos centras.
Įdomu, kodėl nėra atsižvelgiama į viešąjį interesą ir išsakytas pastabas neliesti pėsčiųjų tako, XIX a pabaigoje statyto geležinkelio viaduko – inžinierinio statinio?
Kultūros departamento karštoji linija kurioj visi apsilankę gali pranešti apie kultūros vertybes ir jųpažeidimus.
Alytaus miesto savivaldybės nuotraukos:
Apskritai Alytus (Dzūkija) dėl savęs atrodo apsileidęs (nusileidžiantis), kad beveik per 30 šalies Nepriklausomybės metų nesiėmė susisiekimo geležinkeliu su sostine Vilniumi atkūrimo. Taip pat krenta į akis Dzūkijos krašte ir tai, kad nebuvo atkurtas iki Nepriklausybės buvęs geležinkelis iš Vilniaus iki Druskininkų, nors tai buvo galima padaryti už ES lėšas, skirtas jos Rytų sienai įrengti. Tame akivaizdžiai įžvelgtinas politinės ir ekonominės korupcijos jėgų veikimo pasireiškimas. Juk neatmestina, kad tai yra korupcijos, jog “Rail Baltica” maršrutas neitų per Vilnių ir tokiu atveju galimai ir per Alytų, veikimo rezultatas. Akivaizdu, kad tai yra valstybei priešiški interesai. Kodėl Alytui nepaanalizavus viešai šių dalykų, nepasirūpinus lėšomis, reikalingomis geležinkeliui su Vilniumi atkurti, kai tai yra kartu ir šalies interesai. Finansavimas (dalinis) galėtų būti ir iš privataus kapitalo, juk suprantama, kad pagrindinis keleivių srautas į Vakarus tegali būti iš sostinės Vilniaus, taigi linija per Alytų ar per Druskininkus, Kapčiamiestį būtų konkurencinga (ji būtų žymiai trumpesnė negu per Kauną – Kazlų Rūdą), tikėtina, kad joje gerokai daugiau būtų ir krovinių pervežimui.
Mūsų gyvenvietėje prie pat Vilniaus buvo labai panašus viadukas. Gal caro laikais pastatytas. O gal lenkų okupacijos metu. Unikalus. Iš didelių akmeninių luitų. Gyvenvietės specifinis požymis. Vietinė įžymybė. Nėra likę gyvų, kurie galėtų prisiminti jo statybą. Visi užaugome prie jo. Deja, vietiniai “lenkai”, kurie valdo rajoną ir apylinkę, nors dedasi dideliais lenkiškumo propaguotojais, neparodė jokio priešiškumo geležinkelio rekonstrukcijai. T. y., vietiniai lenkiški runkeliai abejingai pažiūrėjo į šį reikalą. Kad lietuviški-rusiški-lenkiški runkeliai darbininkai ardo unikalų objektą. Objektą, su metaline žyma, ant kurios Lenkijos herbas. Išbuvęs per visą sovietmetį. Mūsų, tada dar vaikiškomis rankomis, mėgintas “nupelavoti”. Ir gulėjo mano vaikystės “tunelio” luitai suversti į didelį kalną 2010 m. Kol projekto vadovai neišsirinko savo sodybų ir tvorų pamatams. Liko tik jutubėje patalpintas kažkokio keliautojo po Lietuvos kampelius įrašas, kaip jis vos ne vos pravažiuoja “tuneliu”. O mūsų žmonės visi puikiai išvairuodavo siaurame praėjime.
Šeis laikais nieko švento nėra. Negana to, kad dar bardakas yra daronas. Geriausiai sugriaunam viska kas buvo pastatyta ir naikinam savo miesto istorija. Vis pinigų jum maža sušikti verslininkai