Baigtame tvarkyti Alantos dvaro rūsyje atidarytas amatų centras

Praeitą savaitgalį Alantos dvare įvyko Alantos – 2016-ųjų mažosios kultūros sostinės atidarymo šventė. Aktoriai Viktorija Kuodytė ir Saulius Balandis kartu su programoje dalyvavusiais muzikantais parodė spektaklį apie laisvės sukilėlių vadę Emiliją Pliaterytę.

Po koncerto restauruotame Alantos dvaro rūsyje įvyko amatų centro atidarymas. Alantos dvaro galerijos ir rūsio ekspozicijos atviros lankytojams. Galima ir virtualiai apžiūrėti Alantos dvarą, jau veikia naujai įkurta svetainė.

Valstybės saugomos Alantos dvaro sodybos rūmų (Molėtų raj., Naujasodžio k.) rūsio dalies tvarkybos (konservavimo ir remonto) darbai baigti visiškai ką tik. Juos finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Alantos dvaro rūmų rūsyje duris atvėrė amatų centras ─ vienas iš didžiausių Utenos apskrityje.

Alantos dvaro sodybos rūsio dalies konservavimo ir remonto darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2015 m. skyrė virš 55 800 eurų. Už šias lėšas restauruotos ir suremontuotos rūsio patalpos, įrengtos grindys iš klinkerio plytelių dangos, atkurtos vidinės bei lauko durys. Be to, restauruotas vidinių sienų ir skliautų, angokraščių tinkas; įrengti ir klinkerio plytelėmis aptaisyti gelžbetoniniai vidaus laiptai; sutvarkyti Vakarinio bei Pietinio priebučio lauko laiptai; suremontuota fasado dalis prie įėjimo į rūsį.

„Džiaugiamės, kad profesionaliai sutvarkytuose Alantos dvaro rūmų rūsiuose per Mažosios kultūros sostinės atidarymo ceremoniją lankytojams atvėrė duris amatų centras. Norėčiau padėkoti Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriui Vladui Pusvaškiui už ilgametį rūpestį Alantos dvaru.

Amatų centro ekspozicijos dalis yra skirta bibliotekininkei, kaimo bendruomenės organizatorei, aukštaičių tautosakos rinkėjai, etnografinio ansamblio įkūrėjai a. a. Elvyrai Satkūnaitei. Kviečiame apžiūrėti naująjį amatų centrą ir lankytis visus metus truksiančiuose Mažosios kultūros sostinės renginiuose“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Alantos dvaro rūsio remonto ir konservavimo darbai buvo pradėti 2015 m. birželį ir tęsėsi iki praėjusių metų pabaigos. Alantos dvaro sodybos komplekso rūmų rūsio dalies tvarkybos darbų projekte buvo numatyta saugoti išlikusią autentiką ─ visas pirminio pastatymo dalis bei elementus, t.y. pastato tūrį (matmenis, planavimą) bei atlikimo technologiją ir aplinką. Rūsys yra po visu Alantos dvaro pastatu. Vidaus planinė struktūra mišri: Šiaurinėje pastato dalyje vyrauja anfiladinis patalpų išdėstymas (pereinamos patalpos be koridorių), Vakarinėje dalyje – koridorinis, o Rytinėje – koncentruotas centrinis.

„Daugelyje leidinių ir straipsnių nurodoma, kad Alantos vietovė pirmą kartą paminėta 1436 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovojant su Švitrigaila. Iš tiesų 1436 m. birželio 28 d. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Alantos (Owantha) vardas, tačiau tai susiję visiškai su kitu istorijos faktu – su Žygimanto Kęstutaičio dokumentu, kuriuo jis patvirtino Vilniaus kašteliono Kristino Astiko dovio užrašymą žmonai Onai.

Kristino Astiko žmonos Onos dovį sudarė du dvarai su kaimais: Deuklebiškis bei Alanta, suteikta jam Vytauto privilegija“ (Zukasalanta.lt).  Alanta šiemet švenčia savo vardo pirmojo paminėjimo 580-ąsias metines (kai kurie šaltiniai teigia, kad ji buvo žinoma dar anksčiau – net nuo XIIIa).

Alantos dvaro sodybą, pastatytą 1858 m., sudaro 12 dvaro laikotarpio statinių bei jų liekanų, parkas ir vandens telkinių sistema. Dvaro rūmai yra istorizmo laikotarpio su ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Šiaurės ir Pietų kumetynai bei sandėlys yra romantizmo laikotarpio akmens mūro pastatai, kuriems yra būdinga liaudiškų ir stilistinių elementų jungtis. Prieš rūmus stovėjo moters, vilko ir liūto skulptūros, tačiau jos neišliko.

„Rūmuose buvo Tolimųjų rytų kambarys – menė, įrengtas kaip kinų stiliaus arbatos kambarys, jame – turtinga keramikos ir žibintų kolekcija. Valgomojo lubas puošė gipsatūros (gipso puošiniai), prabangus ir tuo metu labai populiarus sietynas – žibalinė lempa su dvylikos žvakių šakomis. Sienos buvo nukabintos brangių japoniško ir kiniško porceliano, rankomis dekoruotų lėkščių kolekcija. Valgomąjį puošė du kredensai (antikvariniai baldai, skirti indams sudėti), ant kurių matome arbatos puodelius. Langus, duris ir sienas dengė prabangių audinių dekoras.

Kambaryje buvo samurajaus skulptūra. Anot senos dvaro virėjos Elenos Bratkauskaitės, šis kambarys buvo vadinamas japonišku, o patarnaudavo svetimtaučiai. Ponas vežiodavęsis negriuką“, ─ rašoma Viktorijos Kazlienės knygoje „Alantos dvaras“.

Anot Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus vedėjo Arūno Giraičio, Alantos dvare įkurtame amatų centre bus vykdoma daug veiklos ir tai bus vienas iš didžiausių amatų centrų Utenos apskrityje. Ateityje taip pat puoselėjamos viltys atstatyti Alantos dvaro rūmų bokštą tokį, koks jis buvo anksčiau. Akštuonkampis bokštelis-belvederis šliejasi prie dvaro pastato vakarinio fasado. Nuo 1853 iki 1928 m. buvęs keturių aukštų su aikštele, per karą sugriautas, jis liko dviejų aukštų.