Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019-aisiais bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje aprašant Haličo–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas) 800-osios metinės, paskelbė šiuos metus Žemaitijos metais. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIIIP-762(2) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai.Priimtame nutarime pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus, taip pat pažymimas Žemaitijos vaidmuo Europos istorijoje 1236–1422 m. laikotarpiu, 200 metų trukusi kova su Ordinu ginant savo žemę ir laisvę, indėlis į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo.
Seimas šį sprendimą priėmė pripažindamas Žemaitijos indėlį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto istoriją.
Priimtu nutarimu parlamentas Vyriausybei pasiūlė sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki 2018 m. gruodžio 1 d. parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą, ir 2019 m. valstybės biudžete numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.
Dabartinė Žemaitija gimė 1244 m., kada sukilę pietiniai kuršiai pasiprašė karaliaus Mindaugo globos. Jiems atskirti nuo Livonijos okupuotų Šiaurinių kuršių, Mindaugas, pagal Vidurio Lietuvos žemumos geografinį pavadinimą, įvardijo Žemaitija. Taip Lietuvos vidurio žemumos pavadinimas pakilo į Kuršių (dabar Žemaičių) aukštumą. Pietiniai kuršiai savo Šventąją upę karaliaus Mindaugo šlovei pavadino Minija.