Penktadienis, 2 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Širdies sargybon stoja rinktinis penketukas

www.alkas.lt
2017-06-13 11:25:06
70
PERŽIŪROS
0
Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Svajūnas Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.
Svajūnas Barakauskas | Asmeninė nuotr.

JAV mokslininkai atliko didžiulį tyrimą, skirtą astronautų programai, kuris gali pakeisti mums įprastą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos strategiją. Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro kardiologai ką tik paskelbė efektyviausią penkių tyrimų komplektą, kuris daug žmonių jau dabar gali būti prieinamas ir Lietuvoje.

Kada ligos rizika išauga net 20 kartų

Atliekama 12-os derivacijų elektrokardiograma, kompiuteriniu tomografu nustatomas kalcio indeksas vainikinėse arterijose, ištiriamos C-reaktyvaus baltymo, NT-pro BNP ir didelio jautrumo troponino T koncentracijos kraujyje. Teksaso universiteto mokslininkai įsitikinę, kad tokie kartu atliekami tyrimai padės efektyviau kovoti su didžiuliu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Pasak tyrėjų, tai suteikia daug didesnes, nei dabar naudojami metodai, galimybes diagnozuoti pacientui per ateinančius 10–20 metų gresiančias pavojingas aterosklerozės komplikacijas – prieširdžių virpėjimą, miokardo infarktą, insultą, širdies nepakankamumą ir kt. Šiuo metu įvertinant kraujotakos ligų riziką tradiciškai matuojamas kraujospūdis, atliekami cholesterolio, cukrinio diabeto tyrimai, įvertinami rūkymo, mažo fizinio aktyvumo ir kiti rizikos veiksniai.

JAV kardiologai tvirtina, kad jų atrinktas tyrimų penketukas leidžia tiksliau ir išsamiau numatyti širdies ligų pavojų net apie tai dar nieko neįtariantiems žmonėms. Nustatyta, kad jeigu visų minėtų tyrimų rezultatai neatitinka normos, pacientui susirgimo rizika per dešimtmetį išauga net 20 kartų.

Specialistai naudojosi daugiau nei dešimtmetį JAV vykusių aterosklerozės bei širdies (MESA ir Dallas Heart Study) studijų, apėmusių per 8600 pacientų duomenis, rezultatais. Tyrimą iš dalies finansavo Nacionalinės kosmoso biomedicininių tyrimų institutas, susietas su NASA, kuriai reikalinga astronautų sveikatos būklės ilgalaikėse kosmoso kelionėse prognozavimo strategija.

Neįtraukė populiaraus cholesterolio tyrimo 

Visi amerikiečių kardiologų rekomenduojami tyrimai atliekami ir Lietuvos pažangiuose medicinos centruose. Vis tik prevencijos srityje dažniausiai taikoma elektrokardiograma. Tai labai paplitęs, nebrangus tyrimas, kuris suteikia informaciją apie širdies ritmo, laidumo sutrikimus, koronarinę ligą, aprūpinimą krauju ir kt.

Kompiuterinis tomografas standartiniu atveju leidžia įvertinti, ar širdies vainikinėse arterijose yra kalcifikuotų aterosklerozinių plokštelių. Kraujotakos ligų grėsmė padidėja, jei nustatomi net ir nedideli ateroskleroziniai pakitimai. Šis tyrimas atliekamas ir ambulatoriniams pacientams.

Penketukui atrinkti kraujo tyrimai gali nustebinti daug mūsų gydytojų – čia nėra Lietuvoje prevencinėje programoje įsitvirtinusio cholesterolio tyrimo, bet rekomenduojamas C-reaktyvaus baltymo ištyrimas, kuris atskleidžia uždegimą.

Anksčiau įspėja apie aterosklerozės grėsmę

„Mūsų šalyje kraujotakos ligų prevencijoje dominuoja cholesterolio padidėjimo hipotezė. Todėl dažniausiai atliekama lipidograma, parodanti bendrojo, „gerojo“, „blogojo“ cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Be abejo, tai vertingas tyrimas. Tačiau Teksaso universiteto mokslininkų išvada tik dar kartą patvirtina, kad jo nebeužtenka“, – pabrėžė medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Pasak jo, vis daugiau gydytojų nurodo, kad klastingosios aterosklerozės priežastis – lėtinis kraujagyslių uždegimas. Jie pirmiausia siūlo atlikti didelio jautrumo C-reaktyvaus baltymo tyrimą, kuris daug anksčiau įspėja apie artėjančią aterosklerozę, leidžia numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą.

„Aštrūs ginčai tarp „cholesterolio“ ir „uždegimo“ teorijų šalinininkų tęsiasi. Tai parodo ir ką tik Prahoje vykusi Europos aterosklerozės draugijos kasmetinė konferencija. Vis tik daugelyje Vakarų šalių už lipidogramą svarbesniu tapo didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas. Plačiai jį naudoti kartu su lipidograma laboratorija mūsų šeimos gydytojus ir pacientus pradėjo skatinti beveik prieš trejus metus“, – sakė S. Barakauskas.

Be kompleksinio tyrimo neišsiversime

Kol kas Lietuvoje tik skinasi platesnį kelią amerikiečių rinkinyje atsidūręs NT-pro BNP tyrimas, kuris leidžia iškart diagnozuoti ūmų arba lėtinį širdies nepakankamumą. Jei kraujyje randama medžiagos (natriuretinių peptidų), kurias išskiria pertemptos širdies ląstelės, reiškia pacientas serga šia neišgydoma liga.

„Daugėja žmonių, kurie savarankiškai ateina atlikti NT-pro BNP tyrimą. Dažniausiai jie nori išsiaiškinti paskirto širdies nepakankamumo gydymo efektyvumą“, – pastebėjo daug metų širdies ligų prevencijos akcijas organizuojančios laboratorijos vadovas.

Didelio jautrumo troponino T tyrimą kardiologai naudoja širdies raumens pažeidimams įvertinti. Mūsų laboratorijas jis pasiekė šio dešimtmečio pradžioje. Kardiologams šis tyrimas padėjo žymiai pagerinti infarktų diagnozę bei prognozę.

 „JAV mokslininkų atlikta studija dar kartą primena, kad norint vykdyti efektyvią širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją reikalingas kompleksinis ištyrimas. Koks „rinkinys“ yra efektyviausias, parodys artimiausia ateitis – laboratorinė medicina vystosi didžiuliu greičiu. Kitas klausimas, kiek turės galimybių naujoves greitai įdiegti pirminė gydymo grandis. Tai lems kovos su kraujotakos ligomis sėkmę“, – sakė S. Barakauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dešimtą kartą paminėtos „Širdies dienos Seime“
  2. Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė
  3. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  4. Viena labiausiai nenuspėjamų širdies ligų – miokarditas
  5. Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  6. Kodėl pavojingesnė už vėžį liga gydytojus vedžioja už nosies?
  7. Lietuvos pakraščio žmones pasiekė modernūs medicininiai tyrimai
  8. Pagautam alergijos – vienas žingsnis iki depresijos
  9. Kodėl Lietuvos abiturientės praranda gyvenimo džiaugsmą?
  10. Žuvies taukai gali žymiai sumažinti arterijų užkalkėjimą
  11. Kardiologas P.Šerpytis: lietuviams pats metas atrasti golfą
  12. Apatiškas pavasaris: koks pavojus už to slypi?
  13. Kai romantiška puokštė verčia ašaroti
  14. Slaptas geležies stygius: kai anemija artėja keturmyliais žingsniais
  15. Anemijos kilpa: kai pavojingą ligą slepia solidus amžius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ponis Naikas
Gamta ir ekologija

Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais

2026 01 02
Vaistai
Lietuvoje

Kompensuojamųjų vaistų kainyne – didesnės galimybės rinktis

2026 01 01
„Regitra“
Lietuvoje

Atnaujinamas „Regitros“ klientų aptarnavimo darbo laikas

2026 01 01
Pinigai
Lietuvoje

Atnaujinamos „Sodros“ išmokų ribos

2026 01 01
Miškas
Lietuvoje

Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

2026 01 01
Abipus Vandenynų fragmentas
Kultūra

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641
Istorija

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Naivus klausimas apie Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas Lietuvos žmonėms Naujųjų Metų proga
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • prezidentui apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sausio 1-ąją Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos trispalvė – valstybės vėliava
  • Zoologijos sodas kviečia susipažinti su Šetlando poniais
  • V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
  • Kaip nesuklysti perkant lėktuvo bilietus?

Kiti Straipsniai

Papildai sportui

Papildai sportui: ką svarbu žinoti prieš pradedant vartoti

2026 01 02
Sveikata

Šeimos gydytojai turės daugiau galimybių nustatyti ligas

2025 12 30
Maistas, žuvis

Apklausa: lietuviai vartoja per mažai Omega-3

2025 12 27
Vaišės šventėms

Ką pasakytų jūsų šaldytuvas po švenčių?

2025 12 27
Sveikata

Trūkstant šių maistinių medžiagų, smegenys pradeda „strigti“

2025 12 26
Maisto papildai

Valgote teisingai, bet vis tiek trūksta geležies? Dažniausiai pasitaikančios klaidos

2025 12 26
Greitoji pagalba

Nuo šventinės silkės iki skubios pagalbos skyriaus

2025 12 26
Medikai primena, kaip per šventes išvengti žarnyno infekcinių ligų

Kaip šventinėmis vaišėmis mėgautis nepakenkiant sveikatai?

2025 12 24
Vaistai

Internete rasti patarimai gali kainuoti sveikatą

2025 12 21
Sveikata

Miestai, regionai ir kaimo vietovės – ką rodo gyventojų išlaidos sveikatai?

2025 12 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Naivus klausimas apie Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas Lietuvos žmonėms Naujųjų Metų proga
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • prezidentui apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Rimgaudui ..naivuoliui .. apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Alanas Dzeranovas | D.Matvejevo nuotr.

Patarimai sportuojantiems vasarą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai