Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

L. Litvinavičius. Nemylime mes nieko

Leonas Litvinavičius, www.alkas.lt
2017 05 17 21:06
16
„Geležinis vilkas“ „Metalo Forma“ skulptūros dalis | lithaz.org nuotr.

„Geležinis vilkas“ „Metalo Forma“ skulptūros dalis | lithaz.org nuotr.

„Geležinis vilkas“ „Metalo Forma“ skulptūros dalis | lithaz.org nuotr.
„Geležinis vilkas“ „Metalo Forma“ skulptūros dalis | lithaz.org nuotr.

Nemylime mes savo istorijos. Nors gyvename savo žemėje gal 7 tūkstančius ar daugiau metų, bet visam pasauliui atkakliai tvirtiname, kad mums tik 1000 metų, nes tada mūsų protėviai nudaužė kažkokį įsibrovėlį. Tai kokią datą mes čia minime? Išvis kokias sukaktis švenčia mūsų miestai ir miesteliai, kai mini datas, pažymėtas užkariautojų kronikose? Reikėtų, kad tokias datas nustatytų archeologai, juk nesunku tą padaryti, ir greičiausiai švenčiama būtų daug senesnės sukaktys.

Beje, jei jau minime tūkstantmetį, tai pagrindinis minėjimo  akcentas turėtų būti tų karžygių, kurie sutvarkė įsibrovėlius, pagerbimas. Juk jie yra mūsų protėviai, jie gynė savo žemę, laisvę, tikėjimą, papročius ir gyvenimo būdą.

Nemylime mes savo sostinės Vilniaus.  Visam pasauliui pasakojame labai gražią legendą, kaip bemedžiojant Didžiajam kunigaikščiui Gediminui prisisapnavo sapnas apie kaukiantį geležinį vilką ant aukštos kalvos.  Krivis Lizdeika Gediminui išaiškinęs, kad čia reikia įkurti miestą ir Gediminas tą padaręs. Istoriškai tai nėra teisinga, nes išlikusiuose dabartiniuose  Krivių, Stalo kalno, Gedimino kapo ir kituose piliakalniuose  stovėjo medinės pilys ir gyveno žmonės gal tūkstančiu ar trimis tūkstančiais metų seniau, o jų papėdėje buvo Šventaragio slėnis. Bet legenda graži ir tegul tokia lieka. Beje apie tai nėra sukurtas net animacinis filmukas vaikams, o ką jau kalbėti apie vaidybinį filmą. Geležinis vilkas Gedimino kalne kaukė būtent ant Krivių kalno, tai logiškai mąstant ten ir derėtų jį pastatyti. O jeigu jis dar ir užkauktų tam tikru laiku, turistams ir vilniečiams būtų nebloga atrakcija. Tai tiktų ir miesto herbe pavaizduoti.

Būtų visai gera koncepcija, pristatant Vilnių visam pasauliui. O ką mes padarėme? Ogi Krivių kalne pastatėme tris kryžius, prieš kuriuos kovojo Gediminas ir dar pastatėme Gediminui paminklą, kuriame jį vaizduojame, nusisukusį nuo Krivių kalno.

Įdomu, kaip jis pamatė vilką, staugiantį už nugaros?

L. Litvinavičiaus nuotr.
L. Litvinavičiaus nuotr.
L. Litvinavičiaus nuotr.
L. Litvinavičiaus nuotr.

Turėtų būti maždaug taip:

L. Litvinavičiaus montažas
L. Litvinavičiaus montažas

gelezinis-vilkas-l-litvinaviciaus-montazasŠventvietės vietoje pastatėme akmeninį monstrą ir džiaugiamės kaip vaikai, uždaužę akmenimis negyvai benamį šunį:

kaukai-prie-katedros-l-litvinaviciaus-nuotr-2400
L. Litvinavičiaus nuotr.

Daug Vilniaus gatvių pavadinta įvairių šventųjų vardais. Įdomu, kuo jie nusipelnė Vilniui ir visai Lietuvai be to, kad padėjo išnaikinti didesniąją dalį baltų genčių, o ir pačių lietuvių populiaciją sumažino gal perpus. Ir kyla klausimas, o kodėl Vilniuje nėra kunigaikščio Ringaudo, Radvilos Rudojo, Gotų ar Oršos mūšio gatvių, o pastarojo mūšio laimėtojo Konstantino Ostrogiškio garbei pavadinta purvina, neasfaltuota gatvelė miesto pakraščio užkampyje, nors specialiai jam buvo pastatyta triumfo arka, dabar vadinama Aušros vartais. Tai gal čia turėtų būti ir gatvė, pavadinta jo vardu? Lizdeikos gatvė Vilniuje yra, bet irgi miesto pakraštyje, o turėtų būti šalia Gedimino kalno.

L. Litvinavičiaus nuotr.
L. Litvinavičiaus nuotr.
L. Litvinavičiaus nuotr.
L. Litvinavičiaus nuotr.

Nemylime mes savo kalbos. Pažiūrėjus įvairias iškabas, pavadinimus, susidaro įspūdis, kad mes net nekenčiame savo kalbos, nors ji yra viena seniausių. Labai gaila, kad mūsų gentainiai kalba rusų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų kalbomis, o labiausiai gaila, kad šią kalbą vartoja ir dalis tautiečių pačioje Lietuvoje. O mes dar įvedinėjame svetimas raides į savo abėcėlę. Tai gal patys uždrauskime lietuvių kalbą savoje žemėje?

Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas
Piliečių ugdymas valstybine kalba? | Alkas.lt koliažas

Svetimi simboliai, svetimi pavadinimai, iškreipta istorija, išniekintos šventvietės, pristatant ten kryžių, nukasti piliakalniai, iškirstos šventų ąžuolų giraitės, nuniokoti miškai. Švenčiame Rasas, bet vadiname Joninėmis ir tokių saviapgaulių daug mūsų gyvenime. Vadiname protėvius ”pagonimis“, barbarais ir dar visokiais epitetais.  Iš ko mes tyčiojamės, jei ne iš savęs, juk tai mūsų protėviai ir mūsų istorija.

Visi žinome, kad pakirtus medžio šaknis, jis nyksta. Tai su mūsų tauta ir vyksta.

Nes mes nieko nemylime.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Jučas. Gedimino laiškai
  2. I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA?
  3. V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (I). Rasos
  4. V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (V). Kur buvo Krivių pilis?
  5. V.Mikailionis. Mitologinis Vilnius (VI). Du Tauro kalnai ir upių dovanos
  6. Nukaldintas pirmasis sostinę pristatantis medalis garsins legendą apie Vilnių (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Vilniukas says:
    4 m. ago

    Kaip pirštu į akį. Skauda. Bet autorius parašė tiesą. Skaudžią tiesą.

    Atsakyti
  2. ExO says:
    4 m. ago

    Deja, taip. Prisitaikėme ir keitėmės, kad išgyventume. Dabar jau savęs nebepažįstame. Tos šventųjų gatvės – patogios kaukės prisitaikėliui, nedrįstančiam parodyti savo veido, kurio jis pats jau gerai neprisimena. Ne taip seniai tos gatvės buvo išmargintos komunizmo statytojų vardais – ir po jais slėpėmės. Mes vis dar bijom būti savim, būti lietuviais. O meilei reikia drąsos.

    Atsakyti
  3. Aleksandras says:
    4 m. ago

    Trumpai ir aiškiai parašyta, Dėkui!

    Atsakyti
  4. Gita says:
    4 m. ago

    Šiaip filmukas yra apie Vilniaus legendą. http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/38070 🙂

    Atsakyti
    • Leonas says:
      4 m. ago

      Ačiū, kažkodėl nebuvau matęs. Turbūt po 1990 metų
      ir nerodė. Nepersistengia.

      Atsakyti
  5. aha says:
    4 m. ago

    Tai raskit dabar lietuvį. Taunytė net knygą išleido, ieškodama to lietuvio… Esame mišrainė, todėl ir rezultatas prisitaikėliškas…

    Atsakyti
  6. !!! says:
    4 m. ago

    Serga Lietuva abiem sindromais,tai yra Stokholmo ir Limos…

    Atsakyti
  7. Rimgaudas says:
    4 m. ago

    Amerikiečių mokslininkas Bikermanas seniai yra pasakęs, kad istorija yra bažnyčios tarnaitė. Nors archeologų darbas yra nustatyti datą radiokarboniniu būdu, tačiau galutinai datavimą (paklaida yra labai didelė) padaro istorikai datuotos pagal Kristų Europos kontekste.
    Yra kitas datavimo būdas – pagal žvaigždžių judėjimo dėsnius, tačiau nustatant laiką, šis datavimas priskiriamas astrologijai, t. y. nemoksliniam laiko nustatymo metodui. Astronomai, gi, prie to neprileidžiami. Mūsų, Lietuvos, kunigai labai nustebtų, jeigu sužinotų, kad dabartinės Lietuvos teritorijos erdvėje jie gyveno dar 8 tūkst. m. pr. Kr. laiku. O lenkai, rusai, vokiečiia, švedaii ir kiti indoeuropiečiai apstulbtų, atsjkę ir pažiūrėję į LTV 2016 m. spalio mėn. antros pusė žinias, kur japonai parodė ir pakomentvo elektroninį garsų sumavimo tyrimo ištrauką, kur konstatuojama, kad 9-10 tūkst. m. atgal visi indoeuropiečiai kalbėjo lietuvių kalba. Nėra abejonės, kad lietuviai ir savo kultūrą, ir prigimtinį, t. y. vietinių dievų, anų laikų tikėjimą turėjo. Visa, kas pasakyta, leidžia suprasti, jog prieš 8 – 9 tūkst. m. visi pasikliovėme vietiniais dievais (juos reikėtų peržiūrėti ir atskirti nuo technologijų pavadinimų), o didesnė dalis dabar patikėjo pasaulinio masto Dievu, tikint krikščioniškojo Dievo parama. “Kur du stos – daugiau padarys”, – taip sakoma. Ir išvada: suvieniję dangiškas abiejų mūsų tikėjimų pajėgas, patirsime lydinčią sėkmę toliau su sąlyga, jeigu pakančiai žiūrėsime į krikščioniškojo Dievo ir prigimtinio tikėjimo Dievų bei deivių šventes, maldas arba giesmes – vieniems nėra reikalo pjaustyti kryžių, o kitiems – griauti aukurų. Tėvynės meilė prasideda nuo atlaidumo ir meilės vienų kitims, tad būkime verti savo žemės ir dievų, kuriais įtikėjome, palankumo, turint omenyje ir tai, kad į visuomenę reikės integruoti visai mums nežinomų dievų išpažinėjus neindoeuropiečius.

    Atsakyti
  8. balsas says:
    4 m. ago

    Teisingai autorius prisipažįsta – jis išties nemyli savo artimųjų, kurie juk ir sudaro Tėvynę. Tekstas pilnas pagiežos, kaip toj pasakoj, kur pravėrus burną ima kristi rupūžės. O jei pabandžius visgi padėkoti Europos šalims, atnešusioms raštą? Partizanai ir tremtiniai rodo, kad didžiausias pasiaukojimas nesukelia neapykantos, o kaip tik teikia vidinę ramybę. Tai – Jėzaus pavyzdys.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 m. ago

      Ar čia tas pats Jėzus , kurio garbei europinio rašto nešėjai skerdė Lietuvių gentis. Nors skerdžia tik gyvulius, bet vardan meilės Ješua galima papjauti tūkstantį kitą ir “dvikojų gyvulių”.

      Atsakyti
  9. Benediktas says:
    4 m. ago

    Šaunuolis, Leonai, už puikias mintis ir už nuostabų montažą ant Krivių kalno. Netoli nuo staugiančio vilko (gal ant gretimos kalvos) galėtų būti ir Lizdeikos aukuras. Labai taiklus pastebėjimas dėl kažkam nusižeminusio, net nuo žirgo nulipusio, karaliaus Gedimino. Prieš ką jis turėjo lankstytis? Tai pasaulyje analogo neturintis akibrokštas.
    Didelė pagarba ir Alko redaktoriams, leidusiems pagarsinti Leono Litvinavičiaus mintis.

    Atsakyti
  10. Klodas says:
    4 m. ago

    Pramanais praeities nepakeisime. Turime savęs paklausti, kas būtų buvę, jei ir J. Basanavičius būtų veikęs ir vadovavęsis tokia logika. Tikriausiai laisvos Lietuvos dabar nebūtų buvę. Todėl ir peršami nebūti dalykai kurie užgožtų istorinės didybės asmenybę. Tenepritrūksta mums drąsos būti laisviems.

    Atsakyti
  11. Egidijus says:
    4 m. ago

    Staugiantis vilkas yra Gedimino paminklo siluete (žiūrint iš šono).

    Atsakyti
  12. pi-Ratas says:
    4 m. ago

    Dar apie Gedimino legendą siūlau paskaityti kriviu-krivis puslapyje.

    Atsakyti
  13. JO DIDENYBĖ Lietuvos Didysis kunigaikstis Karališkos kilmės HRH . HGD Princas Pagal lussangujinus teise teisetas įpėdinis. Princas Sigitas Buivydas says:
    3 m. ago

    Herzog (Grand Duke Royal) House Sweden Upland, Pomerania and Livonia, Lithuanian.Vytenis (BUJWID) -. Royal Buivydas Lithuanian Grand Duke (about 1295-1316). Pukuveras – Butvydas (BUJWID) Buivydas Rex. King . Lithuanian Grand Duke Prince Royal year 1281) the son.Vytenis (BUJWID.) – Buivydas Rex. King . Lithuania and Semigall King. Royal Riurikid & Gediminid Dynasty. His Mayesty Grand Royal Highness HRH.HGD Royal origin Lithuanian Grand Duke.According to Lussangujinus, he is the rightful heir. Prince Sigitas Buivydas

    Tai mano prasom kreiptis JO DIDENYBĖ Lietuvos Didysis kunigaikstis Karališkos kilmės (HRH) & (HGD) Princas Pagal lussangujinus teise teisetas įpėdinis. Princas Sigitas Buivydas Identitetas
    Identitetas(lot.buvimas)yra tapatybė, žmogaus arba daikto savybių visuma, pagal kurią jis yra atpažįstamas, atskiriamas nuo kitų. Pvz., tautinis identitetas(istoriškai nulemta asmens savybė, nors yra ginčytinas dalykas, mat dalis mokslininkų teigia,kad taut. identitetas yra kintantis, asmuo pats gali pasirinkti savo tautiškumą.)

    This is my request to apply to His Majesty the Grand Duke of the Kingdom of the Grand Duchy of Lithuania (HRH) & (HGD) Prince According to Lussangujinus, the rightful heir. Prince Sigitas Buivydas Identity
    Identity (lot. Being) is an identity, separated from the other by the totality of the properties of a person or a thing in which he is identifiable. For example, a national identity (historically determined by the personality, although it is a controversial subject, since some scholars claim that national identities are changing, the person can choose his own nationality.)

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      3 m. ago

      PILNATIS ?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
vRugsėjo 1-oji | smm.lt nuotr.

Prasideda priėmimas į sostinės mokyklas

2021 03 01
MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

MO muziejus virtualiai pristato naują parodą apie Vilnių (video)

2021 03 01
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

2021 02 28
Vyko diskusija „Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda“ (video)

VLKK apie vietovardžių klausimus 2020 metais

2021 02 28
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus

2021 02 25
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima
  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1242; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 961; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 615; komentarų: 11
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 487; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

by Ditė Česėkaitė
2021 03 07
0
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

Sostinės savivaldybės paskelbtas geriausių įveiklinimo pasiūlymų konkursas jau padėjo surasti naujus šeimininkus trims Naugarduko, Bernardinų bei Vilniaus gatvėse esančioms savivaldybei...

Skaityti toliau

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
5
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Žaliausio miesto Europoje vardą turintis Vilnius netrukus taps dar žalesnis – greitu metu sostinės gyventojų pamėgtose vietose bus pasodinta beveik...

Skaityti toliau

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
0
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Elgetas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Žemyna apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Advokato žodis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
  • Senis apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Kitas straipsnis
Gintaro skridinys (aversas) iš Daktariškės 5-osios gyvenvietės, III tūkstantmečio pr. Kristų pradžia. Skersmuo – 3,6 cm. | Adomas Butrimas „Lietuvos gintaro tūkstantmečiai“, Lietuvos dailės muziejus, V., 2016 nuotr.

Laidoje „Skrajojantys ežerai. Baltų mitai ir simboliai“ A. Butrimas – apie gintaro tradiciją baltų žemėse (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai