Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kviečiama prisiminti legendinį kovotoją už laisvę Tadą Kosciušką

www.alkas.lt
2017-04-26 14:53:00
1
Tadas Kosciuška | Juliušo Kosako paveikslas

Tadas Kosciuška | Juliušo Kosako paveikslas

Tadas Kosciuška | Juliušo Kosako paveikslas
Tadas Kosciuška | Juliušo Kosako paveikslas

Balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, skirtą paminėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės 1794-ųjų sukilimo vado, generolo, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvio Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines.

Rezoliucija, kurios autorius – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kreipiamasi  į valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, gyventojus ir užsienio lietuvių bendruomenes kviečiant 2017-aisiais minėti Tado Kosciuškos metus ir aktualizuoti šios iškilios istorinės asmenybės vertybinį palikimą.  

Pasak L. Linkevičiaus, dabartinėje geopolitinėje situacijoje verta prisiminti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento, pagrindinio JAV nepriklausomybės deklaracijos autoriaus Tomo Džefersono apie Tadą Kosciušką pasakytus žodžius, kad tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį jam yra tekę pažinti.

„T. Kosciuškos gyvenimas mums dar kartą liudija, kad laisvė nėra duotybė, už ją reikia kovoti, ją reikia įprasminti“, – sako užsienio reikalų ministras.

Kosciusÿka
Tadas Kosciuška, nežinomas dailininkas | šaltiniai.lt nuotr.

Rezoliucijoje pažymima, kad T. Kosciuškos istorinis palikimas ir jo liudytos vertybės – kova už Laisvę ir Nepriklausomybę – yra universalios, telkiančios Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų visuomenes, stiprinančios transatlantinės bendruomenės saitus.    

Lietuvos diplomatijos vadovas teigia, jog T. Kosciuškos istorinis palikimas turi ne tik simbolinę reikšmę, bet yra ypač aktualus ir šiandienėje geopolitinėje aplinkoje, kai priešiškos jėgos siekia jėga pavergti laisvą valstybių apsisprendimą, pažeisti teritorinį vientisumą ir skaldyti transatlantinės bendruomenės vienybę.

Tado Kosciuškos 200-osias mirties metinės yra įtrauktos ir į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) 2016–2017 metais minimų sukakčių sąrašą. 

Kitąmet sukanka 200 metų nuo tada, kai 1817-ųjų rudenį Šveicarijoje, nedideliame Zoloturno (Solothurn) mieste, kur T. Kosciuška praleido paskutiniuosius dvejus gyvenimo metus, užgeso šio iškilaus kovotojo už lietuvių, amerikiečių ir lenkų tautų nepriklausomybę gyvybė.

Jo garbei pavadintas aukščiausias Australijoje Kosciuškos kalnas. Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės.

Sodyba-muziejus, kurioje gime Tadas Kosciusko_wikipedija.org
Sodyba-muziejus, kurioje gimė Tadas Kosciuška | wikipedija.org nuotr.

Apie Tadą Kosciušką:

Gimė 1746 metais Kosavos miestelyje ( miestas – dabartinės Baltarusijos pietvakariuose, apie 250 km nuo Vilniaus), nepasiturinčio bajoro šeimoje. Anksti netekęs tėvo, motinos buvo išleistas į Varšuvos kadetų korpusą, kuris rengė Abiejų Tautų Respublikos armijos karininkus. Su karaliaus S. A. Poniatovskio stipendija išvyko tęsti mokslų į Prancūziją. Juos baigęs jaunas karo inžinierius tėvynėje tarnybos negavo. 1774 m. trumpam grįžo į Lietuvą.

Grįžęs į Lietuvą T. Kosciuška patyrė nelaimingą meilę didiko Sosnovskio dukteriai Liudvikai – tėvas jai neleido tekėti už neturtingo bajoraičio. Panašiai atsitiko ir apie 1790 m., kai jis paprašė Teklės Žurovskaitės rankos, bet jos tėvas, išdidus Ukrainos dvarininkas, atstūmė, kadangi T. Kosciuška nebuvo turtingas, mat nepasinaudojo JAV gautomis privilegijomis ir pinigais, o didelę jų dalį paliko juodaodžių vaikų mokyklai steigti. Taip jis ir liko nevedęs.

Po to išvažiavo į Paryžių. Galiausiai 1775 m. jis iškeliavo į JAV. Ten jis sėkmingai kovojo JAV nepriklausomybės kare kartu su Dž. Vašingtonu.

Karui pasibaigus, gavęs brigados generolo laipsnį, gausiai apdovanotas, dalyvavęs masonų ložėje T. Kosčiuška išplaukė į Europą. 1792 m. jis pasižymėjo mūšiuose su Targovicos konfederatais. Vėl grįžęs į Prancūziją, čia iš revoliucinės vyriausybės gavo garbės piliečio vardą. 1794 m. pradžioje prasidėjus patriotų sukilimui prieš Rusiją, T. Kosciuška buvo pakviestas būti sukilimo vadu. Jis viešu raštu (lietuvių kalba) suteikė visiems valstiečiams asmens laisvę, o dalyvaujančius sukilime atleido nuo lažo ir kitų prievolių.

Rusijos kariuomenei malšinant sukilimą, buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę, į švelnaus režimo (taip caras nenorėjo blogai pagarsėti tarptautinėje arenoje) Petropavlovsko kalėjimą, kuriame kalėjo dvejus metus. 1796 m. naujas Rusijos caras Pavlas I grąžino jam laisvę, kaip malonės ženklą pasiūlė dvarą su 1500 valstiečių, grąžino kardą, bet T. Kosciuška jam atsakė, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebeturės tėvynės, ir pasiprašė, kad leistų jam išvykti į užsienį.

1796 m. pabaigoje T. Kosciuška išplaukė į JAV ir 1797 m. pradžioje apsigyveno Filadelfijoje. Tačiau jis čia pasijuto svetimas neradęs senų kovos draugų ir 1798 m. gegužės pradžioje sugrįžo į Paryžių, turėdamas užduotį atstovauti JAV Prancūzijoje.

Napoleonui pralaimėjus karą su Rusija ir jos sąjungininkais, T. Kosciuška 1814 m. Paryžiuje susitiko su Rusijos caru Aleksandru I, įtikinėjo jį grąžinti Lenkijai laisvę. Po to su caru dar kartą susitikęs Vienos kongrese, gavo iš jo pažadą, kad bus įkurta Lenkijos karalystė. T. Kosciuška vylėsi, kad jis bus paskirtas karalystės kariuomenės vadu, bet caras savo vietininku paskyrė savo brolį Konstantiną.

Prasigyvenęs vakaruose carui grąžino dovanotus pinigus. Pasitraukęs iš politikos, gyveno Prancūzijoje, vėliau Šveicarijoje, kur 1817 m. ir mirė nukritęs nuo arklio ir susižeidęs. Jo palaikai buvo pargabenti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katedroje šalia greta J. Sobiesko ir kitų garbingiausių Lietuvos–Lenkijos valstybės žmonių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
  2. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  3. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  4. Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti
  5. Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  6. Sausio 13-ąją Kaunas pasitiks simboline eisena, pokalbiais ir atminties laužais
  7. Lietuva minės A. J. Greimo 100-asias gimimo metines
  8. Paminėtas paskutinysis žiemgalių sukilimas ir Garuozos šilo mūšis
  9. UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą papildė septyni dokumentinio paveldo objektai
  10. Vyks tarptautinis seminaras, skirtas Vilniaus istoriniam centrui ir Kernavės archeologinei vietovei
  11. Lygiai prieš 20 metų Vilniaus istoriniam centrui suteiktas UNESCO Pasaulio paveldo statusas
  12. Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui
  13. Kauno apskrities bajorų draugija ir Lietuvos šaulių sąjunga minėjo 1863 m. sukilimo metines
  14. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  15. Paminėti 1951 m. spalio mėn. trėmimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vaitas says:
    8 metai ago

    Linkevičius diplomatas, bet ar dėl šio kovotojo už Amerikos laisvę buvo kreiptasi ir derinta su Istorijos institutu, su visuomenine nuomone, kuri vis kelia strateginį klausimą, ar sukilimui pavykus bebūtų išlikusi Lietuva. Ir dar jaudinantis klausymas dėl lietuvių nušalinimo nuo vadovavimo sukilimui bei dėl vyskupo Masalskio nužudymo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03
Traukiniai
Lietuvoje

Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet

2025 07 03
Liepos 6-oji Kaune
Kultūra

Kaunas Valstybės dienai skirtus renginius pradės jau penktadienį

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas
  • Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna
  • Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka
  • K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

Kiti Straipsniai

Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Kultūros naktį Valstybės pažinimo centras kviečia iš arti patirti gyvuosius UNESCO papročius | unesco.lt nuotr.

Kultūros naktį Valstybės pažinimo centras kviečia iš arti patirti gyvuosius UNESCO papročius

2025 06 13
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Rimvydas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • +++ apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Giedrius apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Laima Brazauskaitė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Jaunimo balsas“: Lietuviai ir žydai – mes nežudėme (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai