Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) iš esmės neprieštarauja plačiai diskutuojamam mokslo metų ilginimui, tačiau papildomo laiko sąskaita nori tolygesnio mokymo ir namų darbų krūvio, modernesnių ir aktyvesnių ugdymo metodų, daugiau laiko socialinei ir pilietinei veiklai. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) diskusijoje su LMS akcentavo, kad bendrojo ugdymo sistemos laukia esminės permainos, atvesiančios į geresnę mokymosi kokybę.
Tokius siūlymus LMS pateikė Vilniuje vykusioje diskusijoje „Papildomos dienos tavo ugdymo(si) sąskaitoje: ką galima per jas nuveikti gerinant mokinių pasiekimus?“.
„Pailginti mokslo metai suteiktų daugiau laiko dalykų integracijai ir bendravimui su mokytojais, kad išsiaiškintume tai, ko nesupratome pamokoje ir apskritai, kad geriau suprastume vieni kitus. Tokia aplinka motyvuotų. Dabar krūvis mokyklose didžiulis, kiekvienas mokytojas iškelia savo dalyką kaip svarbiausią, užduoda daug namų darbų. Tačiau tai nesukuria kokybės, nes atsiranda daug streso,“ – sako LMS Dovilė Bikelytė.
Diskusijoje dalyvavusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pritaria mokinių nuomonei: „Labai svarbu, kaip vaikai jaučiasi mokykloje, ar jiems įdomu mokytis. Dabar mokymosi programa prabėgama paskubomis, mokiniams kyla daug streso, emocinis klimatas apskritai lieka antrame plane, daugelyje mokyklų klesti patyčios. Norime mokyklos, kurioje gera būtų mokytis, kuri kiekvienam padėtų siekti geriausio. Papildomas laikas leistų daugiau dirbti aktyviai, tyrinėti, įsigilinti ir bendrauti“.
Ministrė pabrėžė, kad grįžimas prie ilgesnių mokslo metų – tik viena iš priemonių siekiant švietimo kokybės. Mokyklos aprūpinamos naujomis mokymo priemonėmis, tobulinama mokytojų kvalifikacija, atnaujinamos mokymo programos. Naujais mokslo metais visos mokyklos dirbs pagal naują lietuvių kalbos programą, kitąmet bus atnaujintos ir kitų dalykų programos.
„Juk kol mūsų mokiniai ir mokytojai ilsisi 4 mėnesius per metus, kitų Europos šalių mokytojai ir moksleiviai siekia naujų aukštumų. Europos pažangos dienyne Lietuva už bendrąjį ugdymą dabar turi dvejetą. Užsibrėžkime tikslą Lietuvos švietimui patekti į pirmąjį dešimtuką Europoje Labai daug laiko esame praradę. Turime būti sąžiningi sau – jei švietimo srityje norime pasivyti bent kaimynus latvius, lenkus, estus, mes turime veikti čia ir dabar. Atėjo laikas pokyčiams“, – sako ministrė.
2008 m., kai buvo parengtos ugdymo programos, mokslo metai Lietuvoje truko 39 savaites, kaip ir daugelyje Europos šalių. Iki 2015 m. jie sutrumpėjo iki 34 savaičių. O mokymo programos liko tos pačios, orientuotos į 39 savaičių trukmę.
ŠMM siūlo palaipsniui grįžti prie buvusios mokslo metų trukmės, nuo kitų mokslo metų pridedant 10-15 mokymosi dienų. Siūloma, kad ugdymas vyktų muziejuose, gamtoje, išvykose.
Mažiau už Lietuvos mokinius mokosi tik Kroatijoje – 637 valandas, Lietuvoje – 737 val. Kaimynai latviai mokosi 794 val., estai – 823 val. Daugiausia valandų mokosi Danijos mokiniai – 1200 val.
Per visus mokslo metus Lietuvos mokiniai vidutiniškai mokosi apie 1000 valandų mažiau nei bendraamžiai kitose šalyse, jų pasiekimai yra žemiau ES šalių vidurkio.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai Lietuvai rekomenduoja skubiai spręsti mokslo metų trukmės klausimą.
