Toli gražu ne visada reikėtų kaltinti metų naštą, jei stipriau plaka širdis, svaigsta galva, prasideda virškinimo sutrikimai, apima depresija ar blogėja atmintis. Tokius negalavimus sukelia ir mažakraujystė (anemija). Ji iš lėto atima gyvenimo jėgas, būna sunkių ligų palydovė.
Dar daug kas mano, kad į mažakraujystės gniaužtus dažniausiai pakliūna tik jaunos moterys ir vaikai. Tačiau ir vyresni žmonės yra šios klastingos ligos rizikos grupėje. Vis tik jie mažakraujystės simptomus neretai priskiria senėjimui ir neskuba išsitirti.
Vyresniame amžiuje lėtėja gyvybiniai procesai, dažniau sergama įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartojama daug vaistų. Vyresnių žmonių mityba dėl įvairių sutrikimų ar apriboto pasirinkimo neretai būna nevisavertė, todėl nepakankamai įsisavinama būtinos geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties.
Prasidėjus mažakraujystei kraujyje sumažėja eritrocitų ir hemoglobino. Jis vis mažiau gali pernešti organams gyvybiškai svarbaus deguonies. Todėl įsibėgėjanti mažakraujystė organizmą pradeda dusinti lyg kilpa: pagreitėja kraujo apytaka, labiau apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys, pradeda silpti imuninė sistema.
Gresia pavojingos komplikacijos
„Svarbiausia – anksti diagnozuoti tikrąją mažakraujystės priežastį. Mažakraujystė vyresnio amžiaus moterims ir vyrams paprastai būna ne pirminė liga. Ji gali būti įvairių susirgimų – ginekologinių, onkologinių, skrandžio erozijos, dvylikapirštės žarnos, kepenų patologijos, vidinio kraujavimo ir kt. – pasekmė. Todėl kraujo tyrimui parodžius kritusį eritrocitų ar hemoglobino kiekį reikia greitai reaguoti“, – pastebėjo medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Jeigu mažakraujystė negydoma, ligonis gali sulaukti pavojingų komplikacijų, kartais gresiančių net mirtimi. Pavyzdžiui, dėl mažakraujystės sergantiesiems išemine širdies liga gali kilti stenokardijos priepuoliai, sunkesniais atvejais – ištikti infarktas.
Vokiečių mokslininkai ištyrė, kad širdies ir kraujagyslių ligą lydinti mažakraujystė mirties galimybę padidina net du kartus. JAV specialistai nustatė, kad kenčiantiems dėl mažakraujystės vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti senatvine demencija padidėja apie 40 proc. Naujausi duomenys rodo geležies stokos mažakraujystės ir klausos netekimo galimą ryšį. Todėl labai svarbu mažakraujystę nustatyti ir gydyti kuo anksčiau.
Kaip laiku pastebėti geležies stygių?
Vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių apie 30–60 proc. mažakraujysčių išsivysto dėl geležies stokos. Blogiausia tai, kad ji ilgai nerodo aiškių ženklų. Ligonio organizmas prie mažakraujystės gali ilgą laiką ir prisitaikyti.
„Pirmieji mažakraujystės tarpsniai – geležies atsargų sumažėjimas ir slaptas jos trūkumas. Pradėjus sekti geležies atsargoms žmogus vakarop tampa dirglesnis, mieguistesnis, jaučia bendrą kūno silpnumą. Tačiau įprastas bendrasis kraujo tyrimas tuo metu dar neįspės apie pavojų. Slaptąją anemiją gali atskleisti tik feritino tyrimas“, – pabrėžė daug metų anemijos profilaktikos akcijas organizuojančios laboratorijos vadovas.
Jeigu geležies atsargos nepapildomos, laikui bėgant vis labiau ryškėja mažakraujystės požymiai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampučiai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt. Ligoniui sutrinka skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai, vargina galvos skausmas, padidėja jautrumas.
Požymiai ir suklaidina
Įsibėgėjus mažakraujystei simptomai dar labiau pagilėja. Mažakraujyste sergančio žmogaus oda tampa gležna, tarsi persišviečianti. Vyresnio amžiaus žmonėms mažakraujystė gali paskatinti galvos svaigulį, triukšmą ausyse, pasilenkus gali trūkti oro ir kt. Ligonį apima apatija ir gyvenimas nebeteikia jokio džiaugsmo.
„Kai mažakraujystė atsiskleidžia visa savo jėga, bendrasis kraujo tyrimas aiškiai parodo mažą hemoglobino kiekį. Todėl pilnai geležies stokos mažakraujystės nustatymui geriausia iškart atlikti kompleksinį – bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino – tyrimą. Kitu atveju ligos gydymas gali būti gerokai uždelstas“, – aiškino žinovas.
Neretai ligonį mažakraujystės požymiai suklaidina – padažnėjus širdies ritmui, pritrūkus oro lipant laiptais nusprendžiama, jog tai yra silpstančios širdies problema.
Prikviečia ir psichines ligas
Labai svarbaus vitamino B12 ir folio rūgšties stoka maiste ar jų neįsisavinimas taip pat paskatina mažakraujystę . Apie 10–15 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių stinga vitamino B12. Tai gali sukelti ne tik mažakraujystę, bet ir depresiją, nemigą, demenciją, ūmią psichozę.
„Įsibėgėjus šių vitaminų stokos mažakraujystei prasideda virškinimo sutrikimai, apima silpnumas, greičiau pavargstama, stipriau plaka širdis, „degina“ burną, rankas ir pėdas. Įtarus vitamino B12 bei folio rūgšties stokos mažakraujystę atliekamas homocisteino tyrimas. Homocisteinas – viena iš amino rūgščių. Jeigu jo kraujyje padaugėja, reikia susirūpinti. Be to, svarbu nustatyti, kurio vitamino stinga, nes skiriasi gydymas“, – sakė S. Barakauskas.
Jis priminė, kad vitamino B12 atsargos senka labai lėtai – keletą metų, todėl ankstyvąjį jo tarpsnį pastebėti leidžia tik tyrimai.
