Balandžio 7 d., eidamas 77-uosius metus, po ilgos ir sunkios ligos, mirė kino režisierius Algirdas Dausa, pranešė Lietuvos kinematografininkų sąjunga.
Algirdas Dausa gimė 1940 m. gruodžio 11 d. Vilniuje. 1965 m. baigė Sąjunginį valstybinį kinematografijos institutą Maskvoje. Kine debiutavo 1963 m. drauge su režisieriumi Algirdu Tumu sukūręs dokumentinį filmą „Naktis prieš parodos atidarymą“. Filmas buvo apdovanotas tiek Sovietų sąjungos, tiek tarptautiniuose festivaliuose.
1966 m. sukūrė vieną iš geriausių savo dokumentinių filmų „Ten, už durų“ apie Panevėžio dramos teatrą ir režisierių Juozą Miltinį. Filmas buvo apdovanotas VIII-ame Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje 1966 m.
1968 m. kartu su režisieriumi Almantu Grikevičiumi debiutavo vaidybiniame kine filmu „Jausmai“ (scenarijus – Vytautas Žalakevičius, pagal latvių rašytojo E. Lyvo romaną „Velnio kalno dvyniai“). 1975 m. filmas pelnė specialų žiuri prizą tarptautiniame San Remo kino festivalyje. Šis filmas mūsų kritikų laikomas geriausiu kada nors sukurtu lietuvišku vaidybiniu filmu.
Kiti A. Dausos vaidybiniai filmai: „Tas prakeiktas nuolankumas: (1970 m., sukurtas pagal J. Tumo-Vaižganto apysaką „Dėdės ir dėdienės“); „Kur iškeliauja pasakos“ (1973 m., pagal L. Jacinevičiaus apysaką „Rūgštynių laukas“); „Markizas ir piemenaitė“ (1978 m.).
Atsisveikinti su velioniu galima balandžio 11 d. nuo 10:00 iki 14.00 val. laidojimo namuose Paco g. 4, Vilniuje (šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios), 1 salėje. Urna išnešama balandžio 11 d. 14:00 val.
Bus laidojamas Vilniaus Saltoniškių kapinėse.
“Jausmai” – neblogas filmas.
Nors filmas “Niekas nenorėjo mirti” yra geriausias visų laikų lietuviškas filmas.
A. A. Kūrėjui, užuojauta artimiesiems.
—————-
Mane domina a. a. Dausos pavardė. Ką apie jos kilmę galėtų pasakyti įvairių sričių žinovai? Būtų įdomu straipsnis apie tokių pavardžių grupę .
Aišku, p. Garšvos ir p.Razausko aiškinimai skirtųsi, nes kiekvienas į kitą sritį gilinasi. O šalia jų – dar ir kitų autorių mintys. Atsiųstų kiekvienas savąsias, Alkas sujungtų į vieną straipsnį, ir gautume įdomų išaiškinimą iš visų sričių. Tokios pavardės negali būti atsitiktinumas. Būtų gražus Velionio paminėjimas.