Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai. Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai santūriai tylėjo, matyt, laukdami Seimo pavasario sesijos. Užtat sulaukę pratrūko griausmingu kreipimusi į Lietuvos valdžios institucijas bei žiniasklaidą. Kreipimasis pagražintas visais dar iš sovietmečio paveldėtais užkeikimais: dabartinė rašyba esanti necivilizuota, ją ginantys oponentai yra pseudolietuvybės demagogai, „menkai informuoti, bet tautos, lietuvybės bei visuomenės balsą nepagrįstai uzurpavę asmenys, ignoruojantys konkrečius Lietuvos raštijos ir teisės istorijos bei dabarties socialinės bei teisinės tikrovės faktus“.
O faktai, pasak kreipimosi autorių, esą tokie: raidė W buvo vartota XVI ir XVIII a. lietuvių autorių raštuose (autoriai nurodomi). Tiesa, raidžių Q ir X vartojimas senaisiais autoriais neiliustruotas – matyt, jie nerasti arba kreipimosi autoriai buvo irgi „menkai informuoti“. Kitas svarus argumentas buvo Vasario 16-osios akto signataro Stansilovo Narutovičiaus lenkiškas parašas. Po tokio sunkiosios artilerijos „dušo“ pažeriami ir teisiniai bei statistiniai argumentai: skiriant asmens tapatybę, nekreipiamas dėmesys į pirminius tapatybės ar šeiminio statuso dokumentus (tarkim, į želigovskinės ar hitlerinės okupacijos, o gal net ir carinės Rusijos laikais išduotus). Be to, pagal statistiką kas šešta Lietuvos šeima esanti mišri, ir, suprask, kas šešta šeima nuolatos kreipiasi į Lietuvos Respublikos ir Europos teismus, kad šie pagrįstų besikreipiančiųjų „konstitucinę ir istorinę teisę į vardą ir šeiminį statusą“. Pradėjus asmenvardžių rašyboje vartoti W, X ir Q raides, esą atsilaisvins teisminiai kaštai, kuriuos bus galima skirti „konstruktyviam ir pozityviam mūsų Valstybės ir jos bendrojo visuomeninio gėrio kūrimui“ ir t.t.
Alternatyvusis vardynas
Trijų raidžių įtraukimo į vardyno rašybą iniciatoriai praktiškai siekia sukurti alternatyvias vardų bei pavardžių formas, kurios iš tikrųjų neperteiks nei tarimo, nei grafinės autentikos – rašyba pernelyg skirsis nuo tarimo, autentikai trūks raidžių su diakritikais, o paties asmenvardžio bus sukurti net keli grafiniai variantai, kas savaime yra ydinga tiek buitinėje vartosenoje, tiek ypač teisinėje praktikoje. Jau dabar, pavyzdžiui, lenkų politiko L. Valensos (Wałęsa) pavardė Lietuvos žiniasklaidoje rašoma mažiausiai dviejomis tarpinėmis formomis: Walesa, Walęsa, ir abi jos, aišku, nėra autentiškos. Todėl teisus gali būti tas, kuris teigs, jog Walesa yra vienas asmuo, bet Walęsa – kitas. Tad siūlomoji naujoji vardyno rašybos sistema su papildomomis trimis raidėmis būtų nei Dievui žvakė, nei velniui šakė, o įtraukti į ją kitų kalbų pusantro šimto raidžių su diakritikais būtų tiesiausias kelias į absoliutų vardyno sujaukimą. Pačioje raštvedyboje jau būtų dvi rašybos sistemos: viena įprastiniam vartojimui, antroji – vardyno rašybai.
Kaip šventas paveikslas iškeliamas burtažodis „autentika“, nors patys jo propaguotojai nelabai suvokia, kas tai yra. Mat kiekviena visuomenė skolintuosius asmenvardžius yra pritaikiusi prie savo kalbos fonetikos ir dabartinės rašybos. Todėl tos pat kilmės vardai ir pavardės kiekvienoje kalboje turi skirtingas ne tik grafines, bet ir fonetines formas. Pavyzdžiui, iš Evangelijų atėjusį graikišką vardą Petros lietuviai taria Petras, slavai – Piotr, germanai Peter, latviai – Pēteris ir t.t. Hebrajų kilmės vardas Jonas turi dar didesnę formų įvairovę, ir niekam net į galvą nešauna vartoti jo autentišką lotynizuotą formą. Net Jėzaus Kristaus asmenvardis įvairiose kalbose tariamas ir rašomas skirtingai. Keliaujančios pavardės taip pat nerašomos vienodai. Vokiečiai lenkų kilmės pavardę Navickas (Nowicky) rašo Nowitzki, jei tai Vokietijos pilietis. JAV kongresmenas Jonas Šimkus ten žinomas kaip Džonas Šimkus (John Shimkus) – jo lietuvis senelis, atvykęs į JAV, turėjo proto savo pavardę užrašyti taip, kad ji būtų įskaitoma anglakalbei visuomenei, ir nuo to jo šeimos identitetas nė kiek nesumažėjo. Senesniuose lenkiškuose ar rusiškuose dokumentuose Lietuvos gyventojų pavardės irgi buvo rašomos ne autentiškai, o pagal tuo metu galiojusias lenkų ar rusų kalbos rašybos taisykles, todėl ir lietuvių ar lietuviškos kilmės pavardės to laiko nelietuviškuose dokumentuose rašytos ne autentiškai, o taip, kaip reikalavo tos kalbos taisyklės: okupuotame Vilniaus krašte tarpukariu koks nors Kiškelis, Pirštelis ar Vaičiulis turėjo dokumentą su įrašu Kiszkel, Pirsztel ar Wojczul. Tai tokius įrašus reikia laikyti autentiškais? Jei laikysimės autentikos, tai ir Aleksandravičiaus, Butkevičiaus, Šneiderio, Sabaliauskaitės, Venclovos, Zatlerio ar Zingerio pavardes turėtume rašyti Aleksandrowicz (ar net baltarusiškai, pagal jos kilmę), Butkiewicz, Schneider, Sobolewska, Węcesław, Sattler, Singer.
Istoriniai argumentai
Šitame lietuvybės bei visuomenės balsą „pagrįstai uzurpavusių asmenų“ kreipimesi yra argumentas dėl „istorinių protėvių“, tik vargu ar jis tiks nelietuviškai rašybai pateisinti, nes nemažos dalies pietryčių Lietuvos dabartinių slavakalbių gyventojų protėviai buvo lietuviai – šitai akivaizdžiai rodo tos Lietuvos dalies lietuviškas vietovardynas ir pačių gyventojų lietuviškos kilmės pavardės. Net lenkų mokslininkai pripažįsta, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lietuviai valstiečiai sparčiai ėmė slavėti tik nuo XIX a. paskutiniojo ketvirčio, tad bet kuriuo atveju slaviškoji etninė savimonė čia yra istoriškai nauja ir palyginti vėlyva. Todėl „istorinių protėvių“ akcentavimas atsigręžia prieš pačią kreipimosi raidę ir dvasią. Tai šūvis sau į koją, kaip dabar madinga sakyti.
Ne ką geresnis ir rėmimasis Lietuvos raštijos istorija. Bet kuriuo atveju tai jau istorija, ir grąžinti tai, kas būta praeityje vien todėl, kad būta praeityje, atsiduoda retrogradiniu donkichotizmu. Paradoksas, bet tautiškumą ne kartą apšaukę XIX a. atgyvena, tie patys žmonės siūlo į XXI amžių grąžinti dar senesnius – XVI ar XVIII amžiaus ne tik rašybos, bet ir pilietinės savimonės standartus. Mažai trūksta iki siūlymo susigrąžinti dar ir luominę visuomenės struktūrą.
Beje, cituotieji senieji raštai turėjo ne tik raidę W, bet ir SCH garsui [š] reikšti, SZ junginį garsui [ž] reikšti. Kodėl apsistojama tik ties W?
Kreipimosi šalininkų komentaruose pasigirsta dar vienas „istorinis“ teiginys – lietuviai esą pakeitę raštą tam, kad atsiribotų nuo lenkų. Absurdiškas teiginys. Jei būtų buvęs toks tikslas, būtų atsisakyta ir „lenkiškų“ ą, ę nosinių, o juk pagal jas net buvo sukurtos ų, į nosinės! Būtų atsisakyta minkštumo žymėjimo raide i prieš balsius a, o, u, pvz., liautis, paliovė, niūrus – juk tai irgi „lenkų tradicija“!
Modernizuoti raštą ketinta dėl visai kitų priežasčių – norėta atsisakyti gremėzdiškų dviraidžių rašmenų vienam garsui reikšti bei rašybą labiau priartinti prie tarimo. Būta kelių naujojo rašto variantų, tačiau įsigalėjo tas, kurį pasiūlė „Varpo“ laikraščio leidėjai – nuo 1899 m. jis, be vienos kitos smulkmenos, pradėtas leisti dabartine rašyba.
Maždaug tuo metu modernesnių rašto variantų ieškojo ne tik lietuviai, bet ir latviai su estais. Latviai irgi įsivedė č, š, ž. Ar jie šitaip irgi „bėgo nuo lenkų“? Latvijoje, beje, neatsiranda „latvybę bei visuomenės balsą pagrįstai uzurpavusių asmenų“, reikalaujančių į dabartinę asmenvardžių rašybą įtraukti raides iš XIX ar net XVI a. abėcėlės.
Abėcėlėje raidžių yra tiek, kiek jų reikia. Papildomos raidės galėtų būti tik tuo atveju, jei jomis būtų reiškiami kokie nors nauji garsai. Raidėmis V ir W lietuvių kalboje reiškiamas tas pats priebalsis [v], todėl naujų raidžių, reiškiančių tą patį garsą, įtraukimas į abėcėlę yra perteklinis dalykas, arba liaudiškai šnekant – sviestas sviestuotas. Dabartinė rašyba yra optimali, ir gremėzdinti jos papildomomis raidėmis visai nebūtina. O raidinės simbolikos, tokios kaip WC, prilyginimas pavardėms turėtų užgauti ne vieną pavardės savininką. Kitų (net graikiškų!) raidžių esama fizikos, matematikos, chemijos simboliuose, bet tai nėra pagrindas jas traukti į vardyno rašybą.
Pateikdami senųjų autorių raštų pavyzdžius, kreipimosi dalyviai nutylėjo esminį dalyką – tų laikų autoriai savo asmenvardžių rašybą derino prie kiekvienos kalbos, kuria jie rašė, ir tuometinių rašmenų nepainiojo. Pavyzdžiui, lenkas kronikininkas Janas Dlugošas (XV a.) savo lotyniškai parašytą Lenkijos istoriją pasirašė ne Jan Długosz, bet Ioannes Dlugossius. Martyno Mažvydo (XVI a.) akrostichu lotyniškai pasirašytas asmenvardis yra Martinvs Masvidivs. Iš mišrios šeimos kilęs Jonas Bretkūnas (XVI-XVII a.) lotyniškai pasirašinėjo Johannes Bretke, vokiškai Johann Bretke, bet lietuviškai – Janas Bretkunas (taip pasirašyta jo 1591 m. „Postilė“). Ir nei vienas, nei kitas, nei trečias autorius tikrai neabejojo, kad bus identifikuoti.
„Necivilizuotos tautos“
Dar vienas užkeikimas tradicinei asmenvardžių rašybai yra jos šalininkų kaltinimas necivilizuotumu, dabartinės tikrovės ignoravimu. Panašūs argumentai, tik platesniame kontekste, buvo žeriami per visą sovietinę okupaciją ir buvo skirti tiems, kurie pabrėžtinai laikėsi lietuviškų tradicijų, kritiškai vertino tuometinių dvaro istorikų propaguotą prorusišką Lietuvos istorijos naratyvą, priešinosi rusų kalbos brukimui į įvairias gyvenimo sritis. Savo „pažangiuosius“ argumentus žėrė ir gebelsiniai III Reicho propagandininkai.
Lietuvoje tokia pažangos propaganda, kad ir kaip besuktum, atsiduoda provincialumu ir baime, kad gali būti pastebėtas pačių propagandininkų provincialumas. Gal todėl vienas iš Lietuvos Seimų ratifikavo Lisabonos sutartį ne tik nesvarstęs, bet net jos neskaitęs – girdi, būsime pirmieji Europoje. Gal todėl Briuselio dekretus Lietuvoje linkstama vykdyti besąlygiškai. Ir turbūt todėl derybose dėl stojimo į ES Lietuvos derybininkas lengva ranka nurašė modernizuotąją Ignalinos AE.
Reiškinys nenaujas. Literatūroje tokie „civilizuotieji“ buvo sušaržuoti Žemaitės Topylio personažu, latviams toks yra Švaukstas iš brolių Kaudzyčių „Matininkų laikų“.
Jei taikysim kreipimosi autorių paviešintus civilizuotumo kriterijus, tai patys „necivilizuočiausi“ pasirodys Lietuvos kaimynai lenkai ir latviai. Lenkija taip pat neįsileidžia į savo abėcėlę papildomų lotyniškų raidžių V, X ir Q, o kitų šalių asmenvardžius dažnai rašo savais rašmenimis. Pirmojo Amerikos prezidento Džordžo Vašingtono vardu Varšuvoje ir Krokuvoje pavadintoji alėja, o Čenstakovoje – gatvė lenkiškai yra aleja / ulica Jerzego Waszyngtona. Buvusio Lietuvos teisingumo ministro ir dabartinio Vilniaus mero pavardę lenkų spauda be skrupulų rašo ir Šimašius, ir Szimaszius, kitų Lietuvos politikų – irgi dažnai savais rašmenimis.
Latviai autentikos taip pat nesilaiko. Netgi dar daugiau – jie morfologizuoja ir užsieniečių moterų pavardes, pvz., A. Merkel jiems yra A. Merkele. Latvių kalbininkai šaiposi iš kompleksuojančių Lietuvos žurnalistų, kurie, pavyzdžiui, iš Šekspyro yra padarę hibridinį Shakespeare‘ą, iš Markso – Marx‘ą ar Marxą. Latviai laikosi nuostatos, kad vardas, patekęs į latvių kalbos aplinką, jau yra latvių kalbos faktas ir turi būti perteiktas latvių kalbos rašmenimis su latviškomis galūnėmis.
Visa tai nei lenkų, nei latvių nedaro mažiau civilizuotų už lietuvius. Netgi atvirkščiai – persistengdami ir laužydami savo Konstituciją bei negerbdami savo valstybinės kalbos, necivilizuoti provincialai atrodome mes patys. Atrodome ir latviams, ir lenkams; pastarieji šį lietuvių politikų ir „naujos eros“ propagandininkų provincialumą sėkmingai išnaudoja dar ir saviems interesams.
„Lietuva įsipareigojo“?
Vardyno rašybos keitimo propaguotojai nežinia iš kur ištraukia dar vieną legendą – esą Lietuva pažadėjusi Lenkijai savo piliečių lenkų asmenvardžius rašyti lenkiškai.
Tokio įsipareigojimo nėra jokiame tarptautiniame dokumente – jokioje sutartyje ar ketinimų protokole! Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sutartyje, pasirašytoje 1994 m., rašoma: „/…/asmenys, išvardinti 13 straipsnio 2 punkte, taip pat turi teisę: /…/ – vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje“ (14 straipsnis). Tokia specialioji sutartis vėliau pasirašyta nebuvo. Lietuva savo įsipareigojimo laikėsi ir tebesilaiko, skirdama lietuvį Šidlauską nuo lenko Šidlovskio. Lenkija šio sutarties punkto nesilaikė niekad, ir lenkas Šidlovskis, ir lietuvis Šidlauskas Lenkijoje turi tą pačią oficialiąją pavardę Szydłowski.
Maždaug po dešimtmečio Lenkija priėmė įstatymą, kuriuo leista nelenkams (jie Lenkijoje sudaro 2 proc. gyventojų) rašyti pavardes jų kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, tačiau gyventojų registre esančią pavardžių bazę paliko nepakeistą, todėl naujieji dokumentai daugeliu atvejų oficialiai negaliojo ir negalioja, yra suvenyriniai. Bet kuriuo atveju tai Lenkijos vidaus reikalas, neįpareigojantis Lietuvos daryti tą patį, nes Lietuva nėra Lenkijos vaivadija.
Iš įvairių užuominų galima suprasti, kad kažkuris ar net keli Lietuvos vadovai Lenkijos politikams yra pažadėję leisti Lietuvos lenkams rašyti asmenvardžius lenkiškai. Šis antikonstitucinis ir segregacinis pažadas (jei jis ir buvo) niekur raštiškai nefiksuotas, be to, duotas neturint tam jokių įgaliojimų, tiesiog nesusivokus ar pernelyg įsijautus į vadovo vaidmenį pagal prancūzų karaliaus Liudviko XIV nuostatą „Valstybė – tai aš“. Lenkijos politikai, žinoma, ne kokios geležinkelio stoties mergšės – jie laikosi principo, kad, kas pažadėta, turi būti vykdoma. Tačiau šiuo atveju aiškintis su lenkų politikais turi ne Lietuvos valstybė, o neapgalvotą pažadą davęs privatus asmuo. Prisimintina ir Lietuvos Respublikos Prezidentės pozicija, jog valstybine kalba Lietuva su niekuo neprekiaus – apmaudu, kad šiuos žodžius užmiršę ir kreipimosi autoriai, ir, rodos, užsienio reikalų ministras. Gal prisiminus tai, kai kam praeis noras girtis asmenine gėda ar nesibaigiančiu dusuliu Lietuvoje.
O Lenkijos politikams reikėtų palinkėti padorumo laikytis sutarčių ir nesikišti į Lietuvos vidaus reikalus. Nenuostabu, kad išskirtinius ultimatumus Lietuvai Lenkija nelinkusi skelbti iš ES tribūnos, puikiai suprasdama, kad tokių reikalavimų paviešinimas Europoje tik parodytų, jog Lenkija nesugeba sugyventi su mažesniais savo kaimynais. Be to, ultimatumais ir reketu nei draugystė, nei partnerystė nepelnoma.
Autorius yra humanitarinių mokslų daktaras, VDU profesorius, Letonikos centro vadovas
Nuosirdus DEKUI autoriui ! Is tiesu sveiku protu nesuvokiamas kai kuriu Lietuvos asmenu noras bjauroti Lietuviu kalba. Iki siolei negaliu suprasti ir lietuvisku istekejusiu moteru pavardziu “nutrumpinimo”. Juk daugeliu atveju jos skamba daugiau nei juokingai. Dar juokingiau jos skamba angliakalbeje pasaulio dalyje kur paskutinis rasmuo “e” neskaitomas. Taciau sitas Lietuviu kalbos isdarkymas kazkam irgi labai rupejo?
AMPUTACIJA tai vadinasi, pavardžių LUOŠINIMAS.
Iškreiptam skoniui kuo „luošiau” tuo estetiškiau …
Neišmanėlės niekada net nesidomėjo, kiek informacijos ne tik apie jos asmeninę, šeimos, bet ir šalies istoriją teikia moters pavardė (kiek kitos kalbos negali pasigirti). Jos to net negeba vertinti. Ginasi tik vienu: esa, jos ilgos. Tačiau kitos, net ir po santuokos šalia nesuluošintos santuokinės pavardės pasiliekančios dar ir mergautinę, nesiskundžia, kad toks padvigubėjęs ilgis lyg andarokas būtų taip kojų painiojęsis bevaikštant po „civilizuotus Vakarus” – nė viena dėl to neparvirvo londonų ar kitose gatvėse…
Londone ir kitur po Lietuvos Nepriklausomybes buvo nemazai nustebusiu kad seniausia Europoje kalba – Lietuviu yra gyva!. Tolerantiski ir mandagus britai visuomet skaito pavarde pagal savo rasmenis tik papraso pakartoti paraidziui ir visuomet atsiprasio jei perskaite klaidingai….. O tas istekjusiu moteru pavardziu “amputavimas” isties parodo jas nesiojanciu intelekto ir isprusimo stoka bai nepagarba Lietuvai ir prilygsta tokiems,atsiet, madingiems” reiskiniams kaip krutu impantai ar uzpakalio pastorinimas (paploninimas).
P.S man labai patinka britu rasybos reikalavimas kalbos pavadinima rasyti is didziosios raides… Lithuanan, English, Germany,French…..ir t.t. pabrezia pagarba ne tik kalbai bet ja vartojantiems.
Moterų pavardes dabar galima skirstyti į tris grupes: “netekėjusi” (-ytė/-aitė), “ištekėjusi” (-ienė) ir “atspėk, išdykėli/žiūrint, kas klausia” (-ė). 🙂
Paskutinis variantas (atspėk…) labai patinka 🙂 Ačiū, gardžiai ir sočiai prisijuokiau. Kalbant rimtai, tai būtų vienintelis pateisinamas atvejis, kadangi lietuviškos pavardės privalo rodyti asmens lytį.
„Alko” svečio ŠIAIP pateikiamas Daujotės pavyzdys yra labai reta ir maloni išimtis, kai sutrumpinta pavardė labai gražiai skamba (nes iš skambaus senojo vardo kilus).
Tik ir tokioje, iš seno vardo kilusioje pavardėje, nėra viso to informacinio krūvio, kurį skirta savyje turėti moters ar merginos pavardei. Būtent dėl šios priežasties net ir tokiais skambiais asmenvardžiais pasidabinusių moterų vietoje labai pagalvočiau prieš jas pasitrumpindama (tokio senumo kalbos sistemos išsaugojimo vardan). Tačiau sceniniam vardui, kūrinio autorės slapyvardžiui laikau tokią labai pateisinama, skoninga, skambia.
Joo, ir ko čia ta Daujotė nutrumpėjo, bene intelekto pristigo. Ale ir durnumas jūsų, Žemyna, beribis…
Dėkoju, man visada malonu sužinoti Tamstos vertinimą…
Tas anonimas “mociute” jau labai protingas, kad net graudulys ima griaužti akis. Tik vieno nesuvokiu to dėkotojo autoriui už TIKRAI vertingus bei skaudžius faktus – KODĖL TOKS LIETUVYBĖS KARYS RAŠO NE LIETUVIŠKAIS RAŠMENIMIS.
p.Sarunai, dekui uz pastaba . Gyvenu tolokai nuo Lietuvos o kompiuteri naudoju ta pati ir darbui ir kt. todel net ir isivedus lietuvisku rasmenu programele parasau siaubingai ir uzima daug laiko savo klaidoms taisyti. O laikas man labai brangus…..
Tikiuosi supratimo. O lietuvybes kariu cia yra ir daug prasciau uz mane zinanciu Lietuviu kalba.
Labai apgailestauju, tiesiog liudziu del to kad Lietuvos vyriausybe viesai labai graudziai asarodama del emigracijos taciau neranda keliu ir galimybes arciau bendrauti su isvykusiais .Juk siame informatikos isvystymo amziuje nebutu sudetinga ir nuotolines Lietuviu kalbos pamokos internetu o ir paties tiesioginio bendravimo su emigrantais Skype pagalba ,forumais,teletiltais. Taciau atrodo kai kam daug parasciau isvykusius del labai ivairiu priezasciu “palaidoti” ir truputi paverkti netikrom asarom…..
Šiais kompiuterių laikais toks pasiteisinimas yra labai vaikiškas, nes lietuviškai rašyti nereikia jokių papildomų programėlių. Tereikia noro ir pagarbos savo kalbai.
o jus pameginkit isigyti kompiuteri su lietuviskais rasmenimis Britanijoje.
Bijau, kad nepasiseks.
Siūlau pažiūrėti „Tildės biurą”
http://www.tilde.lt/tildes-biuras-2016/atsisiuntimas.
TB programoje ne tik lietuviška klaviatūra (ir kt. kalbomis), bet ir žodynai, vertyklė, ji taiso klaidas.
Nors, tiesą sakant, net ir pirkti nieko nereiktų, jei rastumėte seną programėlę, kurios pavadinimo jau neprisimenu. Ji skirta į klaviatūrą sudėti tas raides iš simbolių lentelės, kurios reikalingos, ir rašančiajam reikalingomis kalbomis. Kalbas joje (kaip ir su TB dirbdama) kaitalioji sparčiaisiais mygtukais, ir rašai čia lietuviškai, čia angliškai, čia kad ir graikiškai…
Nors, jei aš būčiau Skvernelis (ar bent Skvernelienė :), pasirūpinčiau, kad programos, susijusios su valstybinės kalbos mokėjimu, su pagalba rašant taisyklinga LK, būtų nemokamos.
Kodėl mums, pavojingai mažėjančiai tautai, kalbančiai įv. pasaulio mokslams svarbia, nepaprastai daug informacijos savyje saugančia, viena iš seniausių žmonijos kalbų, neskyrus paramos šiam dalykui? Kad ir kaip uoliai užsienio mokslininkai nagrinėtų ją, darytų įv. bandymus, jie vis vien neturi savyje tos „signalizacijos”, kurią Lietuvos lietuvis iš prigimties turi… Taigi, patiems Vakarams naudinga skirti mums kuo daugiau lėšų šiam reikalui, tikslinėms programoms.
Nepasiseks įsigyti, tikriausiai, klaviatūros su užrašytomis lietuviškomis raidėmis. Tai galima tas kelias raides ant klavišų užsirašyti pačiai ar iš Lietuvos atsigabenti lipdukus (arba įpratus ir be to bus lengva atsiminti kur jos yra). O pridėti klaviatūros tvarkyklę galima, pvz., šitaip (nieko papildomai pirkti nereikia):
http://www.online-tech-tips.com/computer-tips/change-keyboard-language-in-windows/
Tik nereikia vaikiškų atsikalbinėjimų.
Klaviatūra su lietuviškais mygtukais nesižaviu, nes, deja, joje neišlaikytas senasis raidžių išdėstymo standartas, t.y., kai kurios raidės ne savo vietoje, o tai gerokai lėtina darbą.
Raidžių išdėliojimas po pirštais turi būti suderintas taip, kad po „darbščiausiais” pirštais gulėtų dažniausiai maigomos raidės (čia turiu galvoje rašymą akluoju būdu visais 10 pirštų). Deja, šis ergonominio išdėstymo principas pažeistas. Todėl net ir lietuvišką nusipirkus, tenka savaip patvarkyti. O dėl užrašų – visai gerai laiko nenuplaunamu rašalu rašantys tušinukai – ant juodo mygtuko užrašau baltu, ant šviesaus – juodu tušu. Raštinės reikmenų parduotuvėse yra limpamo popieriaus – tas kelias raides ir ženklus susirašai, susikarpai ir užklijuoji – irgi laiko ilgai, kol klaviatūra nesusidėvi. O jei kuris ir susidėvės, nedidelis darbas naujai užrašyti ar užklijuoti.
kuomet busiu pensininke ir turesiu laiko i valias galima bus pazaisti taciau dabar man laikas labai brangus. Ir nemanau kad del tokiu smulkmenu kam nors sielotis reiketu. Tiesiog Lietuvos visuomenei reiketu igyti daugiau pakantumo ir mandagumo. Butent tuo ir patraukia Vakaru valstybiu visuomene kad niekam net mintis nekyla nei aukleti kitus nei pastabas laidyti ar zeminti ir koliotis
Absurdiški, nenormalūs, neadekvatūs atsikalbinėjimai dėl laiko brangumo, visiškos nesąmonės, nes įsidiegti lietuviškos klaviatūros tvarkyklę net visai neįgudusiam žmogui nereikėtų nė 2 minučių (nuorodą į instrukciją daviau aukščiau).
Gerbiamoji, nereikia pirkti jokio kompiuterio su lietuviškais rašmenimis. Tiesiog reikia kompiuterio: einate į parinktis ir atsidarius visų pasaulio kalbų sąrašui pasirenkate lietuvių (Britanijos kompiuteriuose turbūt vadinama Lithuanian).
Aš visas šias moteriškes vadinu “latvėmis”. O jei jau latvių kalba joms yra brangesnė, galėtų ir vardus pasitrumpinti…
Alvydas Butkus:
,,chaotizavimo (?) propaguotojai, entuziastai, sesijos, institucijas, sovietmečio, necivilizuota, oponentai, pseudolietuvybės (?) demagogai…” – tiek svetimžodžių tik pirmoje pastraipoje!
Kuo kalbininkui ‘baltistui’ nusikalto lietuviški žodžiai???
Kembly, Kaune tokiu atveju sakoma: “Bachūre, nesikabinėk prie chebros!!!”… Beje, yra ir daugiau lotynų, graikų, anglų ar vokiečių kilmės žodžių, kurie vadinami tarptautiniais ir vartojami daugelyje kalbų. Paminėsiu tik kelis: mobilusis telefonas, teletaipas, televizorius, kompiuteris, autostrada, automobilis, horizontas, buhalterija, balansas… Manau, kad pakaks. Tai juos dabar, Kembly, Jūs siūlote sulietuvinti?! Gal, kaip sakoma, iš didelio rašto neišeikim iš krašto?
Iš esmės jis niekada nesugeba nieko pasakyti, todėl vaizduoja kalbos žinovą.
‘Kaunieti’, žodis ,,chebra” reiškia hebrajai – žydai!
Ačiū, kad privertei pasidomėti žodžio ,,bachūras” reikšme 🙂
“Bachūras
Žodis kilęs iš graikų “bakhurios”, reiškė jautį, kastruotą tam, kad
nekonkuruotų su geresnių savybių patinu. Vagių žargone reiškia nieko nesprendžiantį arba kadaise prasikaltusį gaujos vadą. Žydų kalboje taip
pat yra panaši šaknis, “bokher”, kartais priskiriama šiam žodžiui, buvo
naudojama galvijui apibūdint.”
‘Kaunieti’, supratau, kad norėjai mane įžeisti. Aš nesislepiu po ‘kemblio’ kauke. Esu Paulius Normantas. Tikiuosi, kad prisistatysi ir tu.
… legendinis lietuvių keliautojas orientalistas ir fotografas Paulius Normantas…. ?
Jo vaikų kitokie vardai.
Na, žinoma, kiekvienas juokaujame pagal savo skonį…
Jį seniai iš čia derėjo išgyvendinti, nes stengiasi ne diskutuoti temos išsiaiškinimo tikslais, o kabinėjasi prie to, ko pats visai net neišmano: nėra lietuvis, todėl niekumiekajet lietuvių kalboje.
Ne, Žemyna, ši pavardė Lietuvoje paplitusi, vardas taip pat. Žemaičiai taria Narmonts. ‘Alke’ yra du mano straipsneliai. Pasirašiau savo vardu ir pavarde.
Man tik įdomu ar čia tas, kuris pasirašo ‘Kaunietis’, gerbia save ir atsako už savo žodžius.
Vakar net buvo Normanto vardadienis 🙂
bet gi anas,berods, mire?
Ir kam man pačio prisistatymas? Ką man dabar su juo daryti? Kad kai kurie kauniečiai vartoja žodžius “chebra”, “bachūras” ir kitus, tai jau ne mano bėda – ne aš juos sugalvojau. O kad norėjau kažką įžeisti – tai čia kažkieno liguistos fantazijos… Jei kažkam nervai pakrikę, tai siūlyčiau nerašyti ir neskaityti komentarų.
Bijai atsakyti už savo žodžius? Kiti neva vartoja, o čia tik parašiau 🙂 🙂
Ar tu vyras esi?
Aš užaugęs Kaune ir gyvenau beveik visą gyvenimą Kaune. Kaune negerbia tokių ‘kauniečių’, kurie neatsako už savo žodžius.
Kembly/ Pauliau/ Normantai, nukrypote nuo temos, gerbiamasis!!! Gal, sakau, išgerkite raminančių ir eikite miegoti, nes visiškai nualinsite savo nervų sistemą.
nepainiok Kauno su Pravieniskem. Kaune daugybe zmoniu kalba ypac svaria Lietuviu kalba
Taip, močiute, teisingai, bet daug kauniečių, o ypač jaunimas, tarpusavyje bendraudami vartoja žargoną. Ir nieko čia nepadarysi,- yra kaip yra…
Teisingas straipsnis. Pagarba.
O lietuvybės bei visuomenės balsą siekiančius uzurpuoti asmenis dera pridaryti.
Man visada buvo smalsu, iki kurio “autentiškų pavardžių lygio” pasiruošę nerti “Eišiškių lietuviai” – iki senelių, prosenelių, proprosenelių? O gal pagal metus – XX a. pradžia, XIX antra pusė ar XIX a. pirma pusė? Iš kitos pusės, ar Lietuvos valstybė toleruotų okupacinius “dokumentus”? Jei toleruotų, būtų totalus išsityčiojimas iš visų, žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę.
Ačiū, dr. A.Butkui už nuostabų straipsnį! Trumpas papildymas. Pvz., Lenkijoje vietinių lietuvių pavardės ne tik kad neregistruotos lietuviškais rašmenimis, bet ir sulenkintos (?!). Punsko gminos vietinės valdžios pareigūnų vardai ten įregistruoti sekančiai: Vytautas Liškauskas – Witold Liszkowski, Jonas Vaičiulis – Jan Wojczulis ir t.t. Kažin ką į tai atsakytų mūsų tie “proto bokštai”, taip aršiai kovojantys už “trijų raidžių kombinaciją”? Gal jiems reikėtų parodyti “trijų pirštų kombinaciją”?
Kaip tik profesorių atsakas į lietuvių kalbos išnormintojų siekius būtų labai laukiamas ir tikrai būtų rezultatyvus, nes beraščiai seimūnai argumentuose susigaudyti nesugeba, todėl vardai čia daug ką lemia.
Tai vadinama rekomendacijos vykdymo imitacija. Kas ten Briuselyje išmano lietuvių kalbą? Bakstelėjai pirštu, pasakei, jog čia jau lietuviškai, ir prie tavo šalies pavadinimo padėjo varnelę.
Visos tos rekomendacijos ir teliktų rekomendacijomis, jei neatsirastų vietinių, kurie tai priima kaip įsakymą, dėl ko jau jiems nebereikia sukti galvos, o užtenka pakartoti kaip papūgoms tai, ką parašė koks nukvakėlis iš ES.
Žinau tiksliai, kad pavardė Ramanauskaitė Punske yra užrašoma Romanowska. Čia yra visi lenkiško tolerantiškumo įrodymai.
Pirma, ta Jūsų vadinamoji Punsko gmina lietuviškai yra valsčius (net prieš karą toks buvo Lietuvos administraciniame skirstyme). Antra, Liškausko ir Vaičiulio bėda, kad nenori pasikeisti į lietuviškai rašomus, nes matyt, su lenkiškai rašomomis pavardėmis lengviau lenkams į subinę įlįsti – vis negrynas lietuvių nacionalistas, kaip lenkai sako.
Kai ant savo antkapio lenkiškai neužrašysi, negausi atleidimo. 🙂 Va tau ir bus lenkiška tolerancija.
Raidynas yra kiekvienos valstybės nuosavybė. Jokia kita valstybė neturi teisės aiškinti, kad reikėtų įvesti papildomas raides. Prof. A. Butkus nurodo ir svarbiausią argumentą, kad tos trys raidės jokių papildomų lietuvių kalbos garsų neišreiškia. Diskusija yra užbaigta ir jos atnaujinti nėra jokio reikalo. Mes nesikėsiname nei į lenkų, nei į latvių ar estų kalbas kalbą ir nereikalaujame, kad jos “modernizuotų” savo abėcėles. “Kreipimosi” autoriai pasielgė ir neprofesionaliai, ir gėdingai.
Tarptautinė teisė nepripažįsta okupacijų laikais „pertautintų” pavardžių ir kitų panašios „teisės” dokumentų. Tačiau to „nežino” (buvę) okupantai bei jų (buvę) kolaborantai arba nežino, kad tai reikia žinoti, prieš viešai apsijuokiant.
Įsiskaitykite: tarptautinė, o ne tarpvalstybinė.
Tai irgi gali būti esminga.
Ar gali tarpvalstybinis mūsų su buvusiu okupantu susitarimas prieštarauti tarptautiniams teisininkų susitarimams laikytis tokios tvarkos?
Čia kaimynas pats sau prieštarautų – dėl vieno mus spaudžia, lyg tai būtų tarptautinis ĮSAKYMAS, o kito spaudžia nesilaikyti…
Visų pirma – mums nedera klausyti nei vieno, kuris ką nors sakytų iš to, kas yra priešinga mūsų interesams.
Tuo labiau su niekuo nedera diskutuoti dėl to kokia turi būti tvarka Lietuvoje.
Bet autorius straipsnyje, būtent, diskutuoja su Lietuvai priešingos tvarkos interesų asmenimis. Taip abi pusės pila vandenį ant Lenkijos sukamo malūno arba kartu “dongichotų” užvedamą giesmę traukia… O deramas atsakas į anų užvedamą raidžių “giesmelę” turėtų būti 1994 metų bendrumo su Lenkija sutarties netęsimo naujam 5 metų terminui tema. Juk būtent šią sutartį Lenkija ir nurodo savo kišimosi į mūsų vidaus reikalus pagrindu. Sutarties 5 metų terminas, regis, baigiasi 2019 m. pradžioje. Pranešti Lenkijai, kad sutarties Lietuva naujam terminui netęs, reikalinga ne vėliau, kaip likus metams iki jos termino pabaigos. Sutarties notifikavimas yra Prezidentės ir Seimo galioje. Taigi pats laikas viešai kelti šios sutarties nepratęsimo reikalavimus. Dabar autoriaus rašinio tikslas atrodo miglotas. Dauguma lietuvių tų raidžių rašymo klausimu yra jau pakankamai susipratę, o tikėtis, kad “dongichotui” galima ką nors įrodyti, yra beprasmiška. Taigi tokie rašiniai yra tapę vis karts nuo karto svetimos šalies šalininkų užvestų giesmelių giedojimais, jų retransliavimais. Taip Lietuvoje yra varoma Lenkijai tarnaujanti propganda.
Pritariu.
straipsnis puikus ir reikalingas. Ir ne autoriaus problema. O tokios zeminancios isprovokuotos sutartys kuriomis meginama kistis i suvereniu valstybiu vidaus reikalus yra niekines nuo pat ju pasirasymo. Didziausia klaida buvo padaryta kuomet po Nepriklausomybes atkurimo 1990 Kovo 11 Vilniaus – Salcininku krastas buvo paliktas neaisku kieno itakai. Juk net sovietmeciu tenai visi mokejo lietuviskai ir tikrai nebuvo lenku daugumos o zmones kalbejo keistoku rusu – lenku – baltarusiu kalbu kratiniu.
W, Q ir X yra labai reikalingos PAR litvakams.
Manau, to pavasarinio pagyvėjimo vėliavnešys yra tautiškasis mūsų premjeras…
Po jo ar ne trečio simpatijų trims raidėms pareiškimo (pirmas buvo dar praeitoje kadencijoje) nutautėjimo entuziastai pasijuto padrąsinti, sustiprėję, lyg šeškas, pelės kraują išsiurbęs.
Ponas Skvernelis nebijo prarasti populiarumo? Ar tai reiškia, jog jis jau tvirtai apsisprendė prisidėti prie senųjų laikų bajorų, kur uoliai skatino lietuvių nutautinimą? Ir prie jų šių laikų atžalėlių, kurioms taip gėda gyventi be W, taip gėda, kad iš gėdos neapsikentę net Londone savo nuraudusius skruostus slepia.
Žemyna, rašei kad esi kalbininkė. Kodėl savo atsiliepimuose bjauroji lietuvių kalbą svetimžodžiais?
Žemyna:
,,simpatijų, kadencijoje, entuziastai, populiarumo, okupantu, okupacijų, kolaborantai (?), rekomendacijos, imitacija, legendinis, AMPUTACIJA, estetiškiau, istoriją…”
Keista, kad kalbininkai laužo ietis dėl trijų raidžių aukodami lietuviškus žodžius…
Įdomu, ką tu ir Alvydas Butkus pasakytumėte valgykloje radę lietuviškuose šaltibarščiuose silkės, bananų gabaliukų ir kavos tirščių? Tikiuosi supratai užuominą, kad jūsų kalba yra tokia.
zinote, Londonas yra stebuklinga vieta kur is Vilnijos atvyke “liankai” vos per keleta menesiu pavirsta Lietuviais! Per jega sulenkintu lietuviu palikuonys pamate kad lenku reputacija Britanijoje yra gerokai zemesne nei lietuviu, prisimena ir net ima ginti savo tikrasias saknis. Netoliese parduotuvoje dirbanti Doroteja lietuviskai kalbanti tipiska Salcininku krasto tarme pasakoja: kokia is manes lenke jei visi keturi mano seneliai buvo lietuviai taciau net gimines ankapiu uzrasus kazkodel tai buvo priversti uzrasyti lenkiskai!
Dėl tų lenkiškai užrašytų antkapių, tai visai neseniai skaičiau straipsnelį. Jame parašyta, jei antkapis nebus užrašytas lenkiškai, negausi nuodėmių atleidimo. Toksai yra lenkų stilius.
Spėju, apie šitą straipsnį kalbate: http://www.propatria.lt/2017/03/jonas-juodagalvis-neuzsirasysi-antkapio.html
Taip jis labai neblogai parodo, kiek vertos kalbos apie tą “autentiką”.
viena nesupratu – Londone ir mazdaug tiek pat laiko kaip ir atsibaste i Lietuva – XX amziaus pradzioje gyvena per milijona lenku. Dalis “suangleje ” savo noru taciau dar galima kai kuriuose Londono rajonuose rasti senoliu kurie ir vos ne per simtmeti,net ir gime Britanijoje tekalba tik lenkiskai. Taciau nei senieji nei nauji lenku emigrantai UK absoliuciai nekelia jokiu reikalavimu britu valdziai del savo rasybos,teisiu,mokyklu universitetu &ect!? Nera nei vienos is britu valstybes biudzeto islaikomos lenkiskos ugdymo ar mokymo istaigos Lenku pavardes ir vardus britai skaito kaip ir visu kitu – pagal savo rasyba – ir absoliuciai jokiu pretenziju is lenku puses!
Ko čia nesuprasti – britai, skirtingai negu mūsų baudžiauninkiško mentaliteto “progresyvai”, jų nei į bažnyčią leidžia, nei ant altoriaus kelia, tad aniems nėra kaip dergtis. 🙂
Su lenkais tas pats, kas su rusais – jie darys tiek, kiek jiems leisi, o nuolaidas priims kaip silpnumo požymį ir trampliną tolesniems reikalavimams. Pakelkite rankas, kas tikite, jog, gavę teisę lietuvišką asmenvardžių rašybą mūsų valstybės dokumentuose pakeisti lenkiška, jie apsiramins ir su didžiu dėkingumu pataps gerais kaimynais, o vietiniai neojedinstvos separatistai staiga pavirs lojaliais Lietuvos piliečiais. 🙂
“Iš įvairių užuominų galima suprasti, kad kažkuris ar net keli Lietuvos vadovai Lenkijos politikams yra pažadėję leisti Lietuvos lenkams rašyti asmenvardžius lenkiškai. Šis antikonstitucinis ir segregacinis pažadas (jei jis ir buvo) niekur raštiškai nefiksuotas, be to, duotas neturint tam jokių įgaliojimų, tiesiog nesusivokus ar pernelyg įsijautus į vadovo vaidmenį pagal prancūzų karaliaus Liudviko XIV nuostatą „Valstybė – tai aš“.”. Aš būsiu tas vaikelis, kuris pasakys, kad karalius nuogas: pirmas tokį pažadą davė prezidentas V. Adamkus. Paskui jį parėmė A,. Kubilius, norėdamas įsiteikti prezidentui Kačynskiui. Lenkijos prezidentui tai “nepadėjo’, žuvo aerokatastrofoje, bet kvailioti Lietuvos politikai nenustojo. Nepadoriausiai elgesi kai kurie lituanistai, žmonės, kurie turėtų saugoti ir puoselėti kalbą, bet patys ją išduoda. Tokius reikėtų vyti lauk kuo toliau nuo kalbos reikalų. Beje, ar atsiras tas “vaikelis”, kuris įvardins tokių kalbos išdavikų pavardes. Aš žinau, bet tyčia nesakysiu 🙂
Gerbiama Jūrate, Jūs ne visai teisi:
„Nepagrįstų pažadų tradiciją Lenkijos valdžiai bene pirmas pradėjo Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, TV laidoje po vizito į Lenkiją pareiškęs: dėl lenkiškų rašmenų naudojimo LR piliečių pasuose bus padaryta viskas, jei reiks bus keičiama ir Lietuvos Konstitucija. Šią tradiciją ilgus metus maitinami nepagrįstais pažadais lenkų politikai ir Lenkijos Respublikos valdžia jau seniai įtikėjo, kad Lietuva jiems yra labai skolinga ir nevykdo to įsipareigojimo šią skolą atiduoti – Lietuvos Respublikos piliečių pasuose lenkišką savimonę turinčių Lietuvos piliečių pavardės privalo būti rašomos lenkiškomis raidėmis su visais lenkiškais diakritiniais ženklais“.
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jvaiskunas-llinkevicius-lenkijoje-perlenke.d?id=60625033
Kodėl bijote įvardinti kalbininkus – valstybinės kalbos išdavikus?
Na, vienas iš tokių išdavikų, aišku, Antanas Smetona (šlykštu, kai toks padaras Prezidento vardą ir pavardę nešioja) – o kas kiti?
Vaicekauskienė, Kardelis
Vardus ir pavardes pase galima rašyti:
1. Brūkšniniu kodu. Jį nuskaitytų specialūs skaneriai.
2. Specialia garsą atgaminančia mikroschema, įmontuota į pasą, kueią nuspaudus, pasigirstų paso savininko įrašyti vardo ir pavardės originalūs tarimai.
3. Gotišku šriftu, jei paso savininkas yra vokietis arba latvis (XIX a. tradicija)
4. Vaivorykštės spalvų šriftu, jei to pageidauja paso savininkas
Jei rimtai, tai vardo ir pavardės originalai yra jų TARIMAI. Užrašomi lietuvišku raidynu pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles. Netinka taisyklės – NEGAUNI LIETUVIŠKO PASO.
Prancūzas “Peugeot” gautų Lietuvos Respublikos pasą su įrašu “PEŽO” (Pežas, Pežienė, Pežaitė),
Vokietis Volkswagen būtų “FOLKSVAGEN” (Folksvagenas, Folksvagenienė, Folksvagenaitė)
Lenkas Brzęczyszczykiewicz būtų “BŽĖNČYČKIEVIČ” (Bžėnčyčkevičius, Bžėnčyčkevičienė, Bžėnčyčkevičiūtė)
Bet juk koks nors lietuvis Šimašius Vokietijoje netampa Schimaschius, o Anglijoje – Shimashius ir pan. Tiesiog visur jis rašomas Simasius, nes nei vokiečiai, nei anglai neturi š. Taigi kam Lietuvoje vėl bandyti išrasti seniai išrastą dviratį! Visas lotyniškąjį raidyną vartojantis pasaulis perrašo be nacionalinių diakritikų. Jokių problemų!
Yra ir problemų. Nušukavus diakritikus, nušukuojama ir visa autentika. O Latvijos rusas Šiškins tampa Siskinu 🙂 Išversti ar pats suvoksi? 🙂
Jeigu jau prakalbote apie kažkokias autentikas (juokingiausia, kai neva aršūs lietuvybės gynėjai ima vartoti kažkokius pačių ne itin suprantamus žodžius), kodėl tos savo įsivaizduojamos autentikos neleidžiate kitiems? Antra, ir iš kur ta vergiška meilė rusams? Trečia, tas Jūsų mylimas rusas visame pasaulyje bus Siskin arba Shishkin, ir visam pasauliui nusispjauti.
Priminsiu, kad Šimašius Lenkijos spaudoje būna Szimaszius, bet tai yra jų reikalas kaip jie rašo, Lietuva dėl to į Lenkijos reikalus nesikiša. ‘Nuomonės’ klaida yra tai, kad provincialiai įsivaizduoja, jog pas užsieniečius viskas visada yra tobuliausia, ir mechaniškai perkelia kitų kalbų taisykles ar tradicijas į lietuvių kalbą, kurios sistema gerokai skiriasi. Tai kaip anglai perrašo (panašiai atrodančiomis raidėmis) nėra idealu, ne visada yra gerai, todėl Amerikoje Šimkus tapo Shimkus (yra toks kongresmenas), Šurna tapo Shurna (yra toks JAV krepšininkas). Todėl Lietuvai Eurovizijoje atstovavusi dainininkė Sašenko rūpinosi, kad TV titruose nebūtų parašyta Sasenko, bet būtų sutikusi su užrašu Sashenko, Saszenko ar Saschenko, jei TV negalėtų parašyti raidės ‘š’.
Atleiskite, gerbiamasis, pirma, nieko nesiūlau mechaniškai kelti į lietuvių kalbą, nes šiuo atveju nieko nekeliame, taigi malonėkite nekalti tuo, ko nesu parašęs. Antra, baikime pagaliau išradinėti dviratį, nes nuo tų išradimų jau pusė Lietuvos išsilakstė. Trečia, kam sunkinti gyvenimą, jeigu problemos ir pačios ateis. Suprasčiau tokį ožišką užsispyrimą neleisti rašyti, jeigu raidės yra iš kito pasaulio galo (tarkime, kokie nors hieroglifai ar panašūs grafiniai rašmenys(). Šiuo atveju tereikia geros valios, nes neatsiranda jokių papildomų raidžių, kurių nebūtų kiekvienoje klaviatūroje (net spausdinimo mašinėlės), tos raidės (q, w, x) yra vartojamos ir rašomos kasdien: mokykloje, darbe, gatvėse ir pan., ir t. t.
Siūlai mechaniškai įkelti anglų kalboje taikomas perrašos taisykles. O iš tikrųjų geriau, kad baigtumėte išradinėti iš naujo lietuvių k. taisykles. Lenkijai ir lenkomanams reikėtų atsisakyti ožiško užsispyrimo su kuriuo jie stengiasi į lietuvių k. įbrukti lenkų k. elementus. Reikia geros valios tokiems Lietuvos piliečiams susitaikyti su lietuvių kalba ir ją puoselėti ir saugoti. Ir tai nebūtų kliūtis kur iš tikrųjų reikia pavartoti ne tik kitų kalbų tris raides, bet ir ištisas užsienio kalbas (darbe, mokykloje, kelionėse ir t.t.).
Ir kas čia baisaus? Kitur galbūt bus Schimaschius, bet tikrai nebus taip rašoma oficialiuose dokumentuose, dar kitur Шимашиус… Tik bėda ta, kad Šimašiui priėmus Lenkijos pilietybę jis gaus rausvą kortelę su ereliu, kurioje bus rašoma Šimašius. Nesvarbu, kad daugiau niekur, t. y. e. sistemose (nei interneto banke, nei e. piliečių portale, niekur, nes nė viena Lenkijos e. sistema nepriims š), negalės panaudoti to savo Šimašiaus.
Tikrai oficialiuose dokumentuose rašoma Shimkus, Shurna, todėl tikėtina, kad ir Shimashius ten būtų rašoma.
Beje, įdomu pastebėti, kad „originalo“ rašybą propaguojanti spauda Lietuvoje visada „užmiršta“, kad originalo kalba turėtų būti Šimkus, Šurna ir visada lietuviškuose tekstuose net tokias pavardes rašo angliškai.
Atskirai komentuojant Lenkijos priekaištus Lietuvai dėl nevienodod rašybos:
Lenkija galėtų suvienodinti savo rašybos taisykles ir pasikeisti savo raidyną pagal lietuvišką, čekišką arba latvišką pavyzdį.
Tada Lenkijos ir Lietuvos lenkų vardai ir pavardės dokumentuose būtų rašomi vienodai.
Kremblys: “ką tu ir Alvydas Butkus pasakytumėte valgykloje radę lietuviškuose šaltibarščiuose silkės, bananų gabaliukų ir kavos tirščių? Tikiuosi supratai užuominą, kad jūsų kalba yra tokia.”
Va tavo komentarai tarp kitų ir yra tie silkės gabaliukai bei kavos tirščiai barščiuose. “Tikiuosi, supratai užuominą, kad tavo kalba yra tokia”.
Linkiu pasveikti! O iki tol bent jau sekmadieniais sanitarai galėtų tau palikti rankeną duryse.
Tiesiog labai logiška, labai teisinga. labai lietuviška. Tiesiog ir norisi paklausti tų 69000 pasirašiusiųjų, ar IŠPROTĖJOTE ar esate Lietuvos išdavikais? Kito varianto nėra. Atsimenu, kad tame pasirašusiųjų tarpe buvo ir mano labai gerbiamas, galima sakyti šventas žmogus, akad. Zigmas Zinkevičius. Esu skaitęs jo straipsnį, kuriame jis aiškiai, aiškiau nė neįmanoma to įvardinti, tai Z.Zinkevičius visas tas iniciatyvas įvardino NESĄMONĖ. Tačiau jo parašas ten yra. Tai kodėl taip? Ogi pasirodo, kad labai paprasta. Taip vadinamos TALKOS iniciatyva vadinasi UŽ lietuvių kalbą, o tos iniciatyvos turinys yra PRIEŠ lietuvių kalbą. Taigi tie vadinamieji talkininkai YRA AFERISTAI. Tai aferistai apgavo gerbiamo amžiaus akademiką Zigmą Zinkevičių savo blogiems kėslams įgyvendinti.
LR Konstitucija yra visuotiniu balsavimu priimtas aukščiausias Lietuvos įstatymas, o va tie 69000 nori pakeisti LR Konstituciją savo 69000 balsų ir tikisi, taip pat AFERISTIŠKAI, apgauti Seimą ir lietuvių tautą.
Jokių kompromisų čia net būti negali. Ačiū dr. Alvydui Butkui.
Kartu noriu pastebėti, kad visos tos kalbos, raidyno keitimo nesąmonės turi tam tikrą dirvą, nes Lietuva yra užgrobta antikonstitucinių jėgų. Todėl čia, saugant savo kalbą, reikia būti labai atidiems. Lietuva yra OKUPUOTA. Kas tokio akivaizdaus man FAKTO nesupranta, tai rekomenduoju pasiskaityti nors 2017-3-11 straipsnį “Okupuota nepriklausomybė”. Arba kitus straipsnius “Bulvarnis rinkimų balaganas”, “Valdžios vertybių degradacija” ir t.t.
Talkos iniciatyva NEBUVO pakeisti lietuvišką rašybą svetima – ten buvo kalbama tik apie nelietuviško užrašo galimybę “papildomų įrašų” skyriuje – t.y. tas užrašas būtų tik dekoratyvinis, neturintis jokios juridinės galios ir jokiuose oficialiuose dokumentuose nenaudojamas.
Taip, tai žinau. Žinai, kaip deimantą perskelti? Reikia žinoti vietą kur skelti. Taip, kad jie žino kur skelti. O išvada iš tokio metodo būtų tokia, jei vienoje dokumento vietoje galima rašyti nelietuviškas, raides, tai kaip įrodysi, kad kitoje to pačio dokumento, Valstybės dokumento, vietoje negalima rašyti nelietuviškų raidžiu. Štai kaip paprasta. Tokiu atveju, jeigu nesuprantame tokio paprasto dalyko, tampame idiotais. Matomai tokiais ir laiko, jeigu patys lietuviai surinko 69000 parašų . Net akademinkai į tą Talką įsiliejo. Kaip jie tuos tokius laipsnius gavo? Netgi tautininkai prie to prisidėjo, tai gal jie lenkų ar kgb agentai? Įtariu yra išprotėję. Nesuvokiu kaip galima nesuvokti elementarių dalykų.
Man, atrodo, kad tam, kad nenuskriausti lenkų ir lietuvių, tai geriausiai Lenkijoje ir Lietuvoje dokumentus išduoti kinų jeroglifais. 🙂
Šaunus komentaras!!! Ačiū, Daktare!
Man atrodo, kad tai nėra šiaip kažkokie donkichotai propaguotojai… Tai yra organizuota gauja, kuriai yra duota užduotis ir jie ją vykdo. Yra įkurta įmonė „Europos žmogaus teisių fondas“, jai duodamas finansavimas ir ji dirba šį darbą: suranda keletą pridurkų su lenkiškomis ar sutuoktinių užsienietiškomis pavardėmis, organizuoja (gal ir apmoka?) jų ieškinius teismams. Kita dalis šių organizuotų propaguotojų – tai vadinamieji vietiniai „intelektualai“, kuriuos minėjo repolonizacijos strategė Kožieniovska: „Jei lenkų mažuma būtų vienintelė lenkiškosios kultūros atstovė Rytuose, ji vargiai įstengtų skleisti aukštąją lenkų kultūrą, kitaip sakant, tą kultūrą, kuri įvairiais atžvilgiais būtų tų kraštų visuomenėms nuolat patraukli. Taigi strategija veikti gretimų kraštų įtakingąsias grupes, atrodo, yra labai perspektyvus būdas stiprinti Rytuose lenkiškąją kultūrą. […] Nedidelė, bet labai prolenkiška žymiausių intelektualų grupė daro esminę įtaką mokslo, taip pat politikos bei žiniasklaidos pasaulyje ir potencialiai galėtų tapti nuolat besiplečiančios lenkiškosios įtakos užuomazga. Istorikai sudaro tą profesinę grupę, kuri nuolat daro reikšmingą poveikį visuomeniniam gyvenimui. Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje jie, pirmiausia, konstruoja tautinių mažumų savo kraštuose ir tautiečių bendruomenių už valstybės ribų kilmės ir funkcionavimo koncepcijas bei interpretacijas. Šiuo metu Lietuvoje jau yra įtakinga istorikų terpė, tautinės istoriografijos teiginių nelaikanti dogmomis. Šių istorikų sluoksnio poveikis yra žymus ir pasižymi aiškiai prolenkišku pobūdžiu. Esminis tikslas – prie lenkų kultūros palenkti vakarietiškai nusiteikusį tautinį elitą“.
Gerai būtų, kad VSD tirtų to „europos teisių“ uabo ir tų „intelektualų“ ryšius su Lenkija, panašiai kaip patyrinėjo seimūno Basčio ryšius su Rusijos veikėjais. Šitas prolenkiškas vėžys apėmęs valstybę labai stipriai ir pavojingai, nes yra ne vien vienpusiška propaganda žiniasklaidoje (kur lenkomanijai priešinga nuomonė vis dažniau net nepraleidžiama), bet nuolat nusišneka nesąmones ir ministrai, ir premjerai, teismai irgi užuot vykdę įstatymus jau imasi lenkomaniško politikavimo: kuria precedentus ir grindžia juos nekritiškai perpasakodami lenkomanų demagoginius išvedžiojimus.
Labai pritariu – tyrinėti būtina, nes jie įžūliai to prašyte prašydinasi
Lietuvoje niekas netrukdo lenkiškus tekstus rašyti pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles, nes Lietuvos lenkai yra nepriklausomi nuo Lenkijos įstatymų leidėjų – gali savarankiškai tobulinti savo kalbos rašybą. Rusai, žydai, totoriai, karaimai, graikai, armėnai, gruzinai, arabai, japonai, kiniečiai, (…) taip pat.
Tada dienraštis Kurier Wileński vadintųsi “KURJER VILĖNSKI”
Selemonas Paltanavičius: Pasakymas „Būsiu pasaulio pilietis” primena suneštinį balių.
Labai gerbiu prof. A. Butkų – puikus specialistas, protingas žmogus. Pasirašau po kiekvienu straipsnio žodžiu. Nesu profesionali filologė, bet man labai širdį skauda dėl gimtosios kalbos dalykų. Sovietmečiu, kurį gerai pamenu, tikrai lietuvių kalbos taip nežeminome ir nesityčiojome iš jos, kaip dabar. Kas su mumis atsitiko??? Ar būtinai reikia, kad kažkas mus okupuotų, kas išlaikytyme savigarbą ir sveiką nuovoką? Na, pasakykite, mielieji, kada lietuvių kalboje buvo apostrofai (Ivanov’as, Straus’as ir pan.)? Arba skaitau štai spaudą – lietuvišką spaudą: Majoras – parašyta. Pasirodo, reikia tą asmenvardį skaityti Meidžoras, nes ten apie britus rašo… Aš nenoriu spėlioti, kaip skaityti, aš noriu skaityti normalia, suprantama visiems valstybine, gimtąja lietuvių kalba. Nebeturiu tokios teisės? Išties, juk pirmiausiai asmenvardis įgyja prasmę, kai jis ištariamas, o ne vien užrašomas. Kas iš to, jei nemokantis prancūziškai užrašys Rousseau? Kas iš to? Man atrodo, kur kas svarbiau žinoti, kaip tarti – Ruso. O taip išeina, kad jau angliškai ar lenkiškai visi privalo skaityti/spėlioti? Gal tikrai pradėkim nuo esminių dalykų – savo kalbą išmanykim ir gerbkim, tada gerbs ir mus. Kaip žmones, kaip tautą, kaip europiečius. To visiems ir linkiu.
Man labai patiko kažkurio vyruko pastebėjimas apie šiandieninę madą trumpinti ištekėjusių lietuvių moterų pavardes: “Kai tu išteki už karaliaus, kas tu tuomet būni? Karalienė (išdidžiai ištaria). O kai išteki už durniaus? – Durnė (su pašaipa). Tai ir su pavardėm tas pats.”
Ir dar didelis “lietuvis” balerūnas Smoriginas yra paklausęs, kodėl lietuvės nori latviškom pavardėm vadintis?
Šitam tinklalapyje pastebėjau vieną įdomų dalyką- jeigu kokia nors tema yra susijusi su lenkais, tai komentarų labai daug, o jeigu nesusijusi, tai komentarų mažai arba jų visai nėra. Čia panašiai, kaip DELFI( tik ten jeigu yra tema susijusi su rusais, tai komentarų daug, o jei ne tai mažai arba visai nėra) Taigi darau išvadą, kad šis portalas antilenkiškas ,o DELFI – antirusiškas. Tai atskleidžia mūsų visuomenės didžiulį susiskaldymą, o tai naudinga tik mūsų valstybės nedraugams, nes atsiranda puiki terpė pasiriamiant visuomene, daryti valstybėje pvz : valdžios perversmus, maidanus ir tt. Tai tiek šį kartą iš manęs – tikiuosi labai ant manęs, už šį komentarą, nepyksit.
Nemanau, kad reikėtų pyktį už savo nuomonės pareiškimą… O pačiam, gerb. Justinai, labai gera proga pamąstyti, kodėl atsiranda antilenkiški, antirusiški ar antisemitiški komentarai. Juk sakoma, kad dūmų be ugnies nebūna. Taip? Taigi.
senokai pastebejau kad po lietuviskais vardais (nors Justin( Dzastin)toks ir nera bet vistik ne slaviskas) parasytais is mazosios raides visuomet slepiasi arciau vatos esntys asmenys
O kas straipsnyje antilenkiško? Gal dar antilatviškumą ar antirusiškumą įžiūrėsit?
Kiekvienas mato tai, ką nori matyti. Pvz., vienas vyras, žiūrėdamas į gražią moterį, mato jos madingus rūbus, gražią šukuoseną, malonią šypseną, o kitas – “mato” ją nuogą…
Mano ankstesnė replika buvo skirta Justinui. O straipsnis, kaip supratau, oponuoja Sabaliauskaitės et Co. kreipimuisi ir jo bravūriškam stiliui, bet ne lenkams ar rusams.
Puikus, teisingas straipsnis.
Aš tik noriu pažymėti, kad bet koks visuomenės ar valstybės susiskaldymas visada yra naudingas kažkokiom priešiškom užsienio jėgom. Pvz: Amerikoje prieš rinkimus buvo didžiulis visuomenės susiskaldymas ir Rusija tuo pasinaudojo- ji įtaisė JAV prezidento poste Trumpą, tas pats dabar vyksta Baltarusijoje ir 2014 metais vyko Ukrainoje( tada Rusija pasinaudojo suirute Ukrainoje ir atplėšė Krymą ir Donbasą) Tai tiek.
Justinai, paskaitykite “jo: 2017 03 26 16:09” komentarą, ir jums paaiškės, kas užsiima Lietuvos visuomenės skaldymu iš išorės ir iš vidaus.
Rusai apskritai yra iš esmės visagaliai: britus privertė iš sajūzo išeiti, Merkelienę privertė alach-babachų prisikviesti, Amerikoj Trampą į prezidento kėdę pasodino – o dabar dar ir alkas.lt perėmė. Seubas! 😀
Jūs teisus, justinai, visuomenės susiskaldymas negerai, todėl būkim vieningi kovoje už lietuvybę ir prieš priešiškas užsienio jėgas:
“…Tas ne lietuvis, kurs tėvynę
Bailiai kaip kūdikis apleis;
Kursai pamins, ką bočiai gynė
Per amžius milžinų keliais.
Tas ne lietuvis, kurs jos būdo.
Jos žemės dainų nemylės;
Neverks, kad patys sūnūs žudo
Kas verta meilės ir garbės….”
Pritariu teisngoms autoriaus mintims. Reikėtų straipsnį publikuoti portaluose, kurie prieinami didesniam skaitytojų kiekiui. Tikriausiai ne tik mane stebina ties “įsipareigojimai” ir pažadai mūsų kaimynams, jų nepagrįstiems rekalavimams. Stebina ir kai kurie “lituanistai”, kurie linkę darkyti mūsų senąją, unikalią kalbą. Turiu omeny kai kurių ištekėjusių moterų noru išsiskirti ne protu o latviška pavarde. Gal jos nori, kad Lietuva sudarytų konfederaciją su kaimynais? Būtų neblogai, tačiau tada jau bus ne konfederacija. Tada mes tapsime latviais.
Jūs turėtumėte žinoti. kad Lietuva su Lenkija turi trumpiausią sieną negu su kitais kaimynais. Mano manymu tai yra labai blogai, nes tie 100 kilometrų Lietuvai yra be galo svarbūs, nes tereikia baltarusiams ir rusams tą Suvalkų koridorių užimti ir Lietuvai gresia totali Rusijos apsuptis, be to turėtumėte žinoti, kad fūros į Europą važiuoja tik per Marijampolę, o ne per kur nors kitur. NATO tam ir rengia pratybas, kad tą vadinamą Suvalkų koridorių rusai negalėtų užimti, o dėl lenkų jaudintis tikrai neverta – jie per silpni mus okupuoti ir jiems patiems gresia Rusijos pavojus, be to
dar ir Vokietija jų vakarinę dalį gali suvalgyti( jau dabar vokiečiai ten yra prisipirkę gamyklų) Mes be Lenkijos šiuo metu geopolitiškai tiesiog negalim gyventi, nes kaip sakiau jei rusai užima Suvalkų koridorių – Lietuvai kapūt ir tada jau niekas mums nepadės ir Lietuva amžiams pateks į Rusijos sudėtį.Be to turėtumėte žinoti, kad rusai mus gali pulti jau šį rugsėjį per pratybas – Zapad 2017. Ar tai jau pamiršote? O kur dar Astravo AE ? Negi manote, kad šią elektrinę rusai prie Vilniaus stato šiaip sau? Tai aiškiai nukreipta priemonė šantažuoti mūsų valstybę. Tai tiek.
Na, dar, gerbiamasis, pamokink savo tėvelį vaikus daryti… Beje, rusai sako: “Chren redjki nie slašče” (krienas nėra saldesnis už ropę). Turiu omeny Rusijos ir Lenkijos okupacijas. Rusiją kol kas palikime nuošaly,- su ja viskas aišku. Lenkija: lietuviškų etninių žemių – Suvalkų “trikampio” inkorporavimas; 1920-39 metų taip vadinamos Vidurio Lietuvos okupacija ir aneksija; kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus siekiant sulenkinti etnines lietuvių Pietryčių Lietuvos žemes… Kaip visa tai pavadinti? Kokį žodį pavartoti, kad “broliai” lenkai nesupyktų? Humanitarinė Lenkijos pagalba kenčiančiai lietuvių tautai ar kaip kitaip? Gal, sakau, būkime biedni, bet nenupindėkime?
Oo ‘Kaunietis’ ruskai prabilo… dar ir keiksmažodžiais stiprina savo ‘atsiliepimą’…
Gal tu, žmogau, straipsnį komentuok, o ne komentatorių komentarus? Jei neturi ko protingo parašyti, tai iš viso nieko nerašyk. O dabar – komentatorių komentatorius (?!)… Gal nuo savo komentarų orgazmą jauti? Užuojautos!
Jis, akivaizdu, lietuvių kalbos nemoka, todėl iš esmės ką nors parašyti tiesiog nesugeba.
Supratimas, kaip dažnos bobutės…
Tai tikrai kad del lenku jaudintis neverta. Jie zino ka daro, ne pirmas simtmetis. Straipsnyje jaudulys isreikstas del lietuviu kalbos, ne del lenku. pan justinas kuo uzsiimdineja? demagogija… 🙂
o gal malonetumet nustoti siurpinti tais savo rusais? Is tiesu tai nera jie tokie galingi kokius megina vaizduoti. Daugelio rusu ginkluotes vietoje tik komufliazai. Karininkai degradave, dauguma girtuoklliai,kareiviai irgi,generolai prasivoge – juk pusiau basi ir prastai ginkluoti ukrainieciai “nuvainikavo” ta popierine galybe taip kad girtis neturi kuo.
Kazkam labai patiko kad ju bijo taciau Putinas didesniu kosmaru uz NATO net nesusapnuoja…..
Ačiū autoriui už puikų straipsnį. Turėkime stuburą ir gerbkime savo kalbą ir didžiuokimės ja. Nustokime visiems okupantams lankstytis. O lenkai gerbia tik tuos, kurie gerbia save, net jai tai ir nacionalistas lietuvis.
Justinas: “Mes be Lenkijos šiuo metu geopolitiškai tiesiog negalim gyventi, nes kaip sakiau jei rusai užima Suvalkų koridorių – Lietuvai kapūt ”
Tai jei rašysime savo piliečių pavardes lenkiškai, tada rusai neims Suvalkų koridoriaus? 🙂 Ar tu galvoji, ką rašai?
Labai taikli replika!!! Šaunuolis, Linai!
Šaunu! Ačiū.
Tautininkai, atkreipkite ŠMM dėmesį:
Tokio lygio straipsniai turėtų būti nagrinėjami mokyklose – vidurinėse ir aukštosiose.
Per visuomenės mokslų užsiėmimus reikėtų nagrinėti čia pasitelktus faktus iš politologinių ir istorijos mokslo pusių, straipsnio sluoksnius;
per lietuvių literatūros pamokas turėtų būti nagrinėjama šio teksto sandara, minčių dėstymo būdas, žodynas ir t. t. Benagrinėjant TOKĮ straipsnį tekstologijos požiūriu, nori nenori galvose įstrigs pilietiniam ugdymui SVEIKI, BŪTINI dalykai.
Labai geras ir savalaikis pasiūlymas.
Panowie i Panie – Delfyje Jovaiša tarp trijų raidžių pasiklydo. Eime, padėsime geram žmogui 🙂
Nepamirškime registrų! Lietuvos pavardžių registras juk surašytas lietuvių kalba, valstybine Lietuvos kalba. Lenkijos lietuviai jau įsitikino, kad su lietuviškai parašyta pavarde ten niekur nenueisi – nėra tavo raidės registre, ir tavo pasas nebegalioja. O juk Lenkija pasielgė taip “demokratiškai”: leido lietuviams pasuose rašyti vardus lietuviškai! Ir mes užsimuštinai norime būti tokie pat “demokratiški”. Ar mes visus savo registrus pritaikysime visoms lotynišku pagrindu savo rašybą sukūrusioms tautoms? Prieš kelias dienas Info televizijos laidoje “Komentaras su Indre Makaraityte” kalbėjęs kalbininkas Smetona, pripažindamas galimybę lietuviškuose pasuose rašyti 3 svetimas raides, nusijuokė: “Lietuviai tų pavardžių teisingai neperskaitys”. Aišku, neperskaitys. Vadinasi, nusižengsime savo Konstitucijai. Kas kita – kitame paso lapelyje įrašomas originalas, tegul ir kirilica ar kokiais ieroglifais, bet ir tuo atveju būtina pažymėti, kokia kalba reikia tą įrašą skaityti.
O ar nepasiųsti vieną kartą tų visų lenkų ir “lenkų” ant “trijų raidžių”?!
labai įdomus str., su kai kuriomis autoriaus nuomonėmis, liečiančiomis šiu laiku ekonomines dalis matyt nesutikčiau, taip kaip jaučiasi silpnas argumentavimas ,..bet išdėstyta nuomonė ir abejonės Lietuviu kalbos tema pagirtina .Jei nenori padaryti klaidos, peržiūrėk jau seniau darytas .
Kaip tik atvirkščiai – vienas iš stipriausiai argumentuotų straipsnių. Be to, kur pats straipsnyje radai “šių laikų ekonomines dalis”? Ar kartais nesupainiojai adresato?