Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus.
Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto gaminiams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų.
Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.
Pasak Santariškių vaikų ligoninės dietistės Jolitos Bagdonavičiūtės, valgydami riešutus mes gauname daug ir įvairių vitaminų, o skirtingų rūšių riešutai yra turtingi vis kitokių vitaminų, todėl riešutų mišiniai – geriausias pasirinkimas.
Riešutai turi daug B grupės vitaminų. Pastarieji svarbūs normaliai nervų sistemos veiklai ir tinkamai medžiagų apykaitai organizme.
Ypač reikšmingas medžiagų apykaitai, nervų sistemos ir širdies veiklai yra vitaminas B1. Valgydami pistacijų, karijų, lazdynų, žemės ir bertoletijų riešutus, praturtinsite juo savo mitybą.
Migdoluose yra vitamino B2, kuris padeda išsaugoti normalų regėjimą. Vitaminas B2 ir vitaminas PP, kurio yra žemės riešutuose, yra svarbūs normaliai gleivinių būklei palaikyti, reikalingi norint džiaugtis sveika ir gražia oda.
Didinti organizmo atsparumą infekcijoms galite skanaudami pistacijas, lazdynų ir graikinius riešutus, nes juose yra vitamino B6, kuris stiprina imuninę sistemą.
Folio rūgšties (vitamino B9) yra žemės, lazdynų, graikiniuose riešutuose. Jos poreikis labai padidėja suaktyvėjus ląstelių augimui nėštumo laikotarpiu, ji būtina normaliam vaisiaus vystymuisi. Taip pat folio rūgštis padeda mažinti nuovargį.
Migdolų ir lazdynų riešutuose gausu vitamino E, jis yra svarbus antioksidantas, saugo kūno ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio, lėtina senėjimo procesus, skatina organizmo audinių atsinaujinimą. Šio vitamino taip pat turi kedrinių pinijų, žemės, bertoletijų riešutai.
Be vitaminų, riešutuose yra ir mineralų, baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, skaidulų. Jie padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina kaulus, dantis ir nervų sistemą, apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, stiprina imunitetą.
Tarkime, bertoletijų riešutuose gausu seleno, šis mikroelementas leidžia ne tik džiaugtis sveika plaukų ir nagų būkle, bet yra svarbus ir normaliai imuninės sistemos bei skydliaukės veiklai. Be to, selenas būtinas vyrams, nes jis svarbus normaliai spermatogenezei.
Riešutus derėtų valgyti kasdien, geriausia – kaip užkandį tarp pietų ir vakarienės, taip pat, kai jaučiate alkį, bet nenorite skrandžio užpildyti beverčiu maistu. Anot mitybos specialistų, riešutų dienos norma – maždaug 30 g.
„Riešutai yra kaloringi ir sotūs, todėl jų reikia valgyti maždaug tiek, kiek telpa į vienos rankos saują. Svarbu žinoti, kad riešutai ir džiovinti vaisiai neturėtų būti pagrindinis mūsų maistas, tačiau jie gali būti puikus užkandis, taip pat tinka gardinti salotas.
Sveikiausia valgyti natūralius riešutus: be glazūros, nekepintus ir nesūdytus“, – sako Santariškių vaikų ligoninės dietistė J. Bagdonavičiūtė.
Ypač svarbu pasirūpinti vaikų sveikata, todėl vietoje įprastų užkandžių, tokių, kaip saldūs sūreliai ar lengvi jogurtai, į pietų dėžutę verta įdėti riešutų. Taip vaikai gaus ne tik vitaminų, bet ir kitų jiems reikalingų medžiagų. Tiesa, sergantys kepenų ligomis ar alergiški žmonės riešutų turėtų vengti.
Mūsų organizmas pats pasigaminti vitaminų negali, todėl į savo valgiaraštį privalu įtraukti tokius maisto produktus, kuriuose jų yra daugiausia. Vitaminai palaiko ir padeda išsaugoti mūsų organizmo funkcijas.
„Visada geriau yra tai, kas natūralu, todėl papildus reikėtų rinktis tik kraštutiniu atveju. Natūraliai, su maistu gaunami vitaminai yra geriau įsisavinami,“ – teigia J. Bagdonavičiūtė.
Natūralūs, skanūs ir naudingi riešutai yra geras pasirinkimas, įtraukę juos į savo kasdienį racioną, greitai pajusite naudą.
