Vasario 4 d., 10–18 val. Vilniaus Santariškių ligoninės Kraujo centre (Santariškių g. 2, Vilnius) jau devintus metus iš eilės, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga (LTJS) surengs kraujo donorystės akciją „Švarus patriotų kraujas“, skirtą prisiminti visus kraują už laisvę liejusius tautos didvyrius.
„Šiuo veiksmu siekiame atkreipti dėmesį į visus žinomus ir užmirštus savo tautos didvyrius negailėjusius savo sveikatos ir net gyvybės kovoje už mūsų tautos laisvę. Jų dėka šiandien gyvename laisvoje šalyje ir kraujo lieti mums nebereikia, todėl kiekvienais metais siūlome prisiminti šių žmonių žygdarbį ir pagerbti jų drąsą – paaukoti savo patriotiško kraujo, kartu pagelbėjant ir į nelaimę papuolusiems tautiečiams,“ – sako LTJS pirmininkas Mindaugas Sidaravičius.
Norintys dalyvauti šioje akcijoje kviečiami užsirašyti el. paštu info@tautosjaunimas.lt.
***
Kas gali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių.
17 metų asmuo gali tapti kraujo donoru tik turėdamas notaro patvirtintą tėvų sutikimą arba į kraujo centrą atvykęs su vienu iš tėvų ar globėju.
Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.
Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?
Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.
Kaip pasirengti kraujo donorystei?
Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.
Ar teigiamą Kell antigeną turintis žmogus gali būti kraujo donoras?
Kell antigeną turintis asmuo gali būti kraujo donoras.
Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?
Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę.
Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – penkis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Kaip elgtis po kraujo davimo?
Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti alkoholio.
