Prieš 115 metų, 1902 m. sausio 27 d., Gelažių k., Vadoklių vlsč., Panevėžio apskr., gimė būsimasis filosofijos daktaras Antanas Juška, astronomas, matematikas, pedagogas, mokslo populiarintojas.
A. Juška parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką
Mokėsi Ramygalos pradžios mokykloje ir Panevėžio realinėje gimnazijoje. Trumpai, direktoriaus Broniaus Liesio (1886-1942, Rešiotų lageryje) pakviestas, mokytojavo Ramygalos progimnazijoje, redagavo ir leido šapirografuotą laikraštį „Ramygalos žodis“. 1919 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijos I laidą labai gerais pažymiais. 1920 m. įstojo į Berlyno universitetą, paskui persikėlė į Getingeno universitetą. Berlyne A. Juška Filosofijos fakultete studijavo matematiką, fiziką ir chemiją, o Getingene Matematikos ir gamtos fakultete iki 1925 m. – matematiką.
Kaip tik tais metais Nobelio fizikos premija buvo paskirta Džeimsui Frankui (J. Franck, 1882-1964), kuris buvo A. Juškos fizikos dėstytojas. Būsimas Nobelio fizikos premijos laureatas (1954) Maksas Bornas (M.Born, 1882-1970) A. Juškai dėstė mechaniką ir vadovavo fizikos seminarui. Vienas iš žymiausių XX a. I pusės matematikų Davidas Hilbertas (1862-1943) dėstė aibių teoriją, kursus apie begalinius dydžius, elektrą ir gravitaciją.
Karlas Davidas Tolmė Rungė (K.D.T.Runge, 1856-1927) A. Juškai dėstė vektorinę analizę. Heinrichas Rubensas (H.Rubens, 1865-1922) Berlyno universitete jam dėstė eksperimentinės fizikos disciplinas. Taigi A.Juškai dėstė daug pasaulinio garso mokslininkų. Stiprūs buvo ir kiti profesoriai.
1925 m. baigęs studijas, A.Juška buvo paskirtas Pasvalio progimnazijos direktoriumi, po 2 metų tapo Vilkaviškio „Žiburio“, 1930 m. – Biržų, 1934-1937 m. – Švietimo ministerijos Kultūros departamento direktoriumi, 1937-1939 m. Kauno 5-osios gimnazijos direktoriumi.
Eidamas atsakingas pareigas laikė doktorantūros egzaminus, paskui Getingene įgijo daktaro laipsnį už astronomijos disertaciją „Regimasis šviesumo pasiskirstymas Saulės diske“ (1929). Mokslinis vadovas – prof. Hansas Kynlė (H.Kienle). Tapo Vytauto Didžiojo universiteto privatdocentu, kas antra savaitė atvykdavo iš Biržų skaityti paskaitų studentams.
1939 m. spalį Švietimo ministerija A.Jušką paskyrė įgaliotiniu kultūros ir švietimo reikalams Vilniaus kraštui ir pasiuntė į Vilnių organizuoti švietimo ir kultūros įstaigų. Grįžęs iš Vilniaus, iki 1940 m. rugpjūčio A.Juška buvo Kauno valstybės teatro direktoriumi, kartu 1940-1941 m. jis buvo Kauno 5-osios gimnazijos mokytojas. Karo metais (1941 07-1942 07) jis dirbo Mokslo ir meno departamento direktoriumi, buvo Kauno universiteto docentas, 1943-1944 m. – dar ir Ramygalos gimnazijos mokytojas.
Grįžę sovietiniai okupantai 1944 m. rugsėjį A. Jušką atleido iš Kauno universiteto. 1945-1963 m. jis buvo Vilniaus miškų technikumo kasininkas, buhalteris, dėstytojas, 1958-1980 m. – dar ir Vilniaus pedagoginio instituto astronomijos dėstytojas antraeilininkas.1963 m. išėjęs į pensiją iš pagrindinių pareigų, aktyviai dalyvavo Vilniaus planetariumo, „Žinijos“ draugijos veikloje, skaitė paskaitas mokytojų kursuose.
Nuo 1919 m. parašė, išvertė, sudarė daugiau kaip 1000 mokslinių ir mokslo populiarinimo knygų, brošiūrų bei mokslinių ar mokslo populiarinamųjų straipsnių apie astronomiją, matematiką, fiziką, vadovėlių. Populiariausi didieji A. Juškos darbai: „Astronomijos vadovėlis“ (1928), „Matematinės analizės pagrindai“ (1934, realinėms gimnazijoms), „Fizika“ (1 d., 1940), „Vilniaus byla“ (1940, 2-asis leid. 1991), „Kelionė po Saulės sistemą“ (1958), „Saulės sistema ir jos vystymasis“ (1960), „Matematika“ (technikumams, su kt. autoriais, 1962 ir 1966), „Mikalojus Kopernikas“ (1962), „Nuo Žemės iki Plutono“ (1964), „Astrofizika“ (su kt. autoriais, 1977), „Astronomijos enciklopedinis žodynas“ (su kt. autoriais, 1984), „Saulės šeima“ (1985).
Nuo 1913 m. A.Juška buvo ateitininkas, Vilniuje ir Berlyne buvo moksleivių (studentų) ateitininkų draugijų pirmininkas.
1935 m. išrinktas Vilniaus vadavimo sąjungos pirmininku, nuo 1936 m. sausio – „Mūsų Vilniaus“ redaktorius. 1938 m. išrinktas į Lietuvos skautų sąjungos tarybą, taip pat Lietuvos matematikos ir fizikos mokytojų draugijos pirmininku. Vokiečių okupacijos metais uoliai platino pogrindinę spaudą. Už tai du kartus nukentėjo.
1948-1985 m. A. Juška buvo aktyvus Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos (nuo 1963 m. – „Žinijos“ draugija) narys, jos mokslinės metodinės tarybos narys, kurį laiką – pirmininko pavaduotojas, 1975-1985 m. – SSRS astronomijos ir geodezijos draugijos Lietuvos skyriaus organizatorius ir tarybos narys, mokymo metodinės sekcijos pirmininkas, 1977-1985 m. – Lietuvos fizikų draugijos revizijos komisijos pirmininkas.
Vienas žymiausių Lietuvos astronomų akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Straižys taip įvertino A. Juškos veiklą, kuriant Lietuvos astronomų mokyklą sunkiuoju sovietmečiu: „Juška ir Slavėnas buvo tie du šulai, kurie neleido sugriūti šiam mokslui Lietuvą vėl okupavus ir kurie užtikrino nenutrūkstamą nepriklausomos Lietuvos astronomijos tradicijų perdavimą.
Jų veikla padėjo išaugti naujai Lietuvos astronomų kartai su 35 mokslų daktarais, šimtais astronomijos mokytojų bei tūkstančiais astronomijos mėgėjų visuose mūsų krašto kampeliuose. Ant Kaldinių kalvos stūkso Lietuvos observatorijos mūrai su didžiausiu Šiaurės Europos teleskopu. Lietuvos astronomų darbai ir atradimai žinomi ir vertinami visame pasaulyje.“
A. Juška buvo pavyzdingas šeimos tėvas, su žmona mokytoja Ona Drąsutyte-Juškiene išaugino bei išmokslino 2 sūnus ir 3 dukras. 1965-1978 m. A. Juška buvo Sodininkų draugijos Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas ir Centro valdybos prezidiumo narys, revizijos komisijos pirmininkas. Tais metais sodas gausioms miestiečių šeimoms buvo labai aktualus: ir poilsis gamtoje, ir daržovių, vaisių, kurių beveik nebūdavo parduotuvėse bei mažai būdavo turguose (o jei būdavo, tai būdavo labai brangūs), užsiauginimo galimybė.
Nepriklausomoje Lietuvoje A. Juška buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejiniu medaliu (1928), Švedijos karalių Vazų III laipsnio ordinu (1937), Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordinu ir Belgijos Karūnos komandoro ordinu (abu 1939).
Sovietiniais metais apdovanojimai šį aktyvų ir darbštų žmogų aplenkė… Teko džiaugtis tik sovietine „laisve“…
Mirė A.Juška 1985 m. kovo 19 d. Atkūrus Nepriklausomybę, jo buvusių studentų, mokinių, šeimos narių pastangomis išleista knyga „Astronomas Antanas Juška“ (2002, sudarė dr. Stasė Matulaitytė), taip minint šio visapusiško talento žmogaus 100-ąsias gimimo metines.
Autorius yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, habilituotas daktaras
Parengta pagal savaitraštį „Respublika“
