Prieš pat sutinkant naujuosius metus, gruodžio 28-ąją Šiaulių „Maksimoje“ įvyko žiaurus incidentas. Trisdešimtmetis Donatas užklupo vagis. Įspėjo parduotuvės darbuotojus. Vagys spruko, išvadinę jaunuolį ožiu ir skundiku. Po to pasigavo jį gatvėje ir smarkiai sumušė.
Nusikaltėlių subkultūroje skundimas – didžiausia nuodėmė. Jų doros samprata – išvirkščia, gėris ir blogis sukeičiami vietomis. Nusikaltėlis anot jų – ne tas, kuris iš tiesų nusikalsta, o tas, kuris tai viešina, tam trukdo ar siekia užtraukti sankcijas. Jis mus įstuksėjo? Ožys. Pagaidinkime jį.
Ta pati logika veikia šeimose, kuriose tėvai smurtauja prieš vaikus ar sutuoktiniai – vienas prieš kitą. Smurtautojai įkala šeimos nariams nuostatą, jog šeimos reikalai – tik vidaus reikalai, o išduoti šeimos narius – didžiausia niekšybė. Tokių reiškinių pasitaiko įvairiose bendruomenėse, organizacijose, institucijose, kur solidarumas iškyla aukščiau tiesos ir doros. Institucinis solidarumas taip pat maitina korupciją.
Nusikaltėlių motyvas – natūralus. Jie nori būti saugūs, darydami niekšybes. Keblesnis klausimas – visuomenės požiūris. Deja, mūsų visuomenėje kriminalinė savimonė ir atitinkamos sampratos turi gilias šaknis. Sovietų laikais priešiška, okupacinė, represinė valstybė sujaukė žmonių protus, disidentus paversdama nusikaltėliais. Tai leido nusikaltėliams pasijusti disidentais. Dažnas asmuo, „kombinuodamas“ iš valstybės, jausdavosi disidentu, kovotoju už teisybę, Tadu Blinda.
Doros, tautiškumo, pilietiškumo idealai į masių sąmonę grįžo su Sąjūdžiu ir Atgimimu, bet greitai išblėso, nusivylus politinio elito klaidomis ir sąmoningais nusižengimais. Teko sutikti vagį, kuris teisinosi: jei valdžia vagia, tai kuo aš blogesnis? Jau apie 1992-uosius metus ėmė plisti kriminalinė kultūra, ypač pažeisdama jaunimo sąmonę, kuriai būdingas galios siekimas ir žavėjimasis galia. Iš kalėjimo grįžęs kaimynas tapdavo viso kiemo autoritetu. Prie to prisidėjo tokios grupės kaip „Pompa“, tačiau labiausiai – rusiška „zekų“ muzika ir atitinkami filmai.
Kriminalinė kultūra atsispindi ir politikoje. Iškalbinga iliustracija – 2010-aisiais prasidėjęs skandalas Vilniaus miesto savivaldybėje. „Konservatorių“ meras Vilius Navickas spaudė savo partietį, savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą sprendimus taikyti prie savo partinio klano interesų. Tai paviešinęs Š. Skučas partiečių pasmerktas.
2016-aisiais metais išvydome apgailėtiną šios etikos atbalsį „konservatorės“ Rasos Baškienės kalboje, kai pasmerktas partijos lyderius ir jų veiksmus sukritikavęs partietis, žurnalistas Virgis Valentinavičius. R. Baškienė pareiškė: Konservatorius žurnalistas negali skelbti viešai savo partijai žalingos informacijos, net jei ta informacija būtų teisinga.
Iš prisitaikėlių komunistų ar bedvasių liberalų galima tikėtis visko. Bet jei taip elgiamasi ir galvojama partijoje, ideologiškai įsipareigojusioje dorai ir aukštajai kultūrai – ko dar laukti? Norėtųsi tikėti, kad patriotinėse organizacijose dora ir tiesa – aukščiausi kriterijai. Deja, kai kurias jau pagraužė pragmatizmo ir cinizmo virusai. Vertybės turėtų būti aukščiausias tikslas, o galia – tiktai priemonė. Bet kol kas dažniau būna atvirkščiai. Vertybės tampa priedanga, siekiant galios ir naudos.
Viskas prasideda žmogaus sąmonėje. Žurnalistas Rytis Juozapavičius pastebėjo, kad anglų viešojoje kalboje net nėra žodžio „skundikas“, jį atstoja sąvoka „whistleblower“, reiškianti „švilpuko pūtiką“, tai yra – „signalizuotoją“, „pranešėją“, „visuomenės sargą“. Kas kalboje, tas ir kultūroje. Mūsų kultūroje vis dar klesti išvirkščia moralė.
Nežiūrint esamos padėties tauta yra moralinė bendruomenė. Dėsningai tapatinamės su tautos didvyriais, atmesdami nusikaltėlius. Tautą suvokiame per partizanus. Ne per stribus. Ne per žydšaudžius. Ne per „tulpinius“ ar „daktarinius“. Šių dienų kontekste būtent Donatai sudaro pilietinę bendruomenę ir valstybę. Jie yra Lietuva. O jo skriaudikai – votys ant jos kūno. Drauge su kitais nusikaltėliais, korumpuotais politikais ir visais kriminalinės kultūros atstovais.
Paskaičius nelieka abjonių, kad pats Kundritas yra mėgėjas skųsti bendražygius “organams”.
Baškienė yra valstietė, o ne konservatorė.
Gal kalba eina apie Juknevičienę?
Baškienių Seime čielos dvi.
Tai, kad ne:
http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=8801&p_k=1&filtervalue=B
Oi, oi, oi – nuolankiausiai persiprašau už klaidinimą – sumaišiau Seimą su savivaldybe:
RASA BAŠKIENĖ – partijos Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai Vilniaus skyriaus narė. Nuo 2011 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
Na, o apie RIMĄ Baškienę ir be manęs žinote.
Reikia rašyti,ar Donatui reikia kokios pagalbos?
Tikrai ,vaikai dabar auga pilietiški jautrūs neteisybei.Ir mokom vaikus,kad būtų atsargūs,Baisu kur kištis,nes niekas neužstos,nepalaikys.Reikia,kad burtųsi organizacijos ir skelbtų,kad padės ,esant tokiems atvejams.Nes vienam labai sunku.Labai reikalingas straipsnis.Palaikymo straipsnis.
Straipsnis, kokio SENIAI REIKĖJO! Ačiū. Bet reiktų, kad tai neliktų vien straipsniu. Man įdomu – ar pati „Maksima” rado reikalą padėkoti, pasirūpinti kokybišku sąžiningo vaikino gydymu, reabilitacija? Na, o mes galėtume sąskaitą atidaryti, kad jam padėtume, jei „Maksimai” sąžinės bankrotas…
Beje, kad prezidentė teiks apdovanojimus narsuoliams? Yra kažkokie apdovanojimai teikiami tiems, kad ką nors gelbėjo? Kas galėtų pristatyti jį apdovanojimui?
Sovietmečiu tarnaujant rusų armijoje, kareivinėse ant sienos buvo pakabintas, laiško nepažystamai merginai pavyzdys. Gan neblogai sukurtas. Užkabinantis. Tokį išsiuntę dažnai sulaukdavo atsakymo.
Panašu kad kremliaus klapčiukai turi panašų straipsnių rašymo šabloną.
Nekalta arba pozityvi tema apverčiama aukštyn kojomis, o toliau apdergiama Lietuva, visokiausiom bjaurystėm apšmeižiama lietuvių tauta, paskui pasipila kaltinimai konservatoriams, abstrakčiam, niekeno ir niekur nematytam liberalizmui ir vakarams.
Šis straipsnis grynas tokio stiliaus mauras skirtas “suktai” žemint lietuvius, skleist negatyviai nuotaikai ir kelt nepasitenkinimą.
Pradžioje pateikiamas pilietiškumo pavyzdys, o po kelių pastraipų Lietuvos visuomenė apkaltinama turinti kriminalines šaknis.
Kiek reikia turėt įžulumo, kad visus lietuvius prilygint kriminalinei bandai.
Citata: “Kiek reikia turėt įžūlumo, kad visus lietuvius prilygint kriminalinei bandai”.
Čia dar pirmais landsberginių “darbo”, griaunant šalies ekonomiką, pirmaisiais metais įsigalėjo toks pederastizmas, kada save velnias žino dėl ko plaka tokiomis formulėmis: “yra kaip yra”, “esame kokie esame” ir pan.
Kaip tai panašu į liaudies posakius tarybmečiu: “nevogsi – negyvensi ir pan. 🙂
Marius Kundrotas:
,,Nusikaltėlių subkultūroje…”
,,Institucinis solidarumas taip pat maitina korupciją.”
,,Nusikaltėlių motyvas – natūralus.”
,,…kriminalinė savimonė…”
,,Doros, tautiškumo, pilietiškumo idealai į masių sąmonę grįžo su Sąjūdžiu ir Atgimimu, bet greitai išblėso…”
,,Jau apie 1992-uosius metus ėmė plisti kriminalinė kultūra, ypač pažeisdama jaunimo sąmonę, kuriai būdingas galios siekimas ir žavėjimasis galia. Iš kalėjimo grįžęs kaimynas tapdavo viso kiemo autoritetu. Prie to prisidėjo tokios grupės kaip „Pompa“, tačiau labiausiai – rusiška „zekų“ muzika ir atitinkami filmai.”
,,Drauge su kitais nusikaltėliais, korumpuotais politikais ir visais kriminalinės kultūros atstovais.”
Gal tokius straipsnius Marius Kundrotas spausdintų moksliniuose leidiniuose?
Nesupratau kuo skiriasi ,,nusikaltėlių subkultūra” nuo ,,kriminalinės kultūros”. Nesupratau kaip ,,institucinis solidarumas” gali ,,maitinti korupciją.” ,,Motyvas – natūralus” ?? ,,Kriminalinė savimonė” ?? Negirdėta nusikaltėlių ,,grupė” „Pompa“…
Visai nesupratau paskutinio sakinio, kuriame Marius Kundrotas rašo su kuo jis DRAUGE !
Autoriui.
Teisinga buvo pranešti policijai.
Tokia tvarka.
Nors kartais tai taip pat užtraukia bereikalingą vargą – neužpelnytą bylinėjimąsi ir t.t.
Manau, kad tokias situacijas derėtų davaryti iki galo,o tuos pareigūnus, apsaugininkus ir pan., kurie savo darbo neatliko, o pilietinę pareigą atlikęs pilietis turėjo nepatogumų, bereikalingo vargo, tai tokį pareigūną, valdininką ir pan. vyti iš darbo kibėnimatj ir taip, kaip per visą šalį nuskambėtų.
Gal tuomet ir būtų pamoka kitiems – gal tuomet įsitvirtintų tvarka, numatyta įstatymuose?
Vis dėlto autorius gerokai supaprastina situaciją. Pvz., kaip reikėtų vadinti tokius veikėjus, kurie “Baukutės skandalą” pasiskubino išpūsti ne tik Lietuvoje, bet ir paslaugiai informaciją užsienio medijoms perdavė? Kas jie – pilietiški “whistleblowers” ar elementarūs komsomoliški stukačiai?
Žydomasonai. ir jų šiknabirbiai.
Brukti “Tikėjimo žodį” ir padlaižiauti žydams doroviškai yra niekingiau, negu vogti iš parduotuvės.
Labai savalaikės ir reikalingos mintys. Reikėtų Alko Redakcijai išvystyti disputą dorovės ir sąžiningumo, tautinės moralės klausimais.
Nera viskas taip paprasta.Gerbiu Mariaus isminti daugeliu klausimu, bet kaip apie visagalio laiko nupoliruota liaudies isminti -PATARLE. Paukstis nekak….i savo lizda. Mes viesai nedziaustome apatiniu ir panasus posakiai. Su daugeliu straipsnio minciu nesutinku. Imkime matininka ir amato paslaptis kurias perduodavo tik savo vaikams…Imkime kazkokius tai sanderius, kuriuose visada yra “apsukrumo elementu” Imkime galu gale ne patarles, o Egle Zalciu Karaliene. Gryzus juron Mocia, kaip Teveli sauks….Tuo pasakos ir genialios, kad jos remiasi realiais gyvenimo ivykiais. Siuo metu yra “Didyis Eksperimentu Laikmetis” Mes kaip suo nuo grandines paleistas ziurime ka daro amerikonai, ka daro norvegai ar anglai…. Kaip taisykle, jau visai kaip kitoje pasakoje (Valstietis ir meska, kur mes lietuviai visada meskos roleje) pasodinus bulves renkames virsuneles, o javus, sakneles. Taigi tokiu budu “susigriebeme” visas “vakaru siuksles” o tuo “fermeriu” (Cia ne apie gerb. Valda Adamku) taip ir netapome. Mes susigriebeme tu “bulviu virsuneliu” ir “javu sakneliu” pavidale “anklu kalba kaip tarsala savojoje, dar nespeje atsikratyti “blyksniu” ir “nahudozniku”, mes pasiememe visas “prastutes” ir dainavimus kunu…Narkotikus , alkoholizmus ir visa nesveika gyvenimo buda. Aukstas pragyvenimo lygis lydimas “priedu” kaip a.a. Mociute sakydavo “is dyko buvimo” taigi mes tuos “priedus” pasigriebeme, o to auksto pragyvenimo lygio taip ir nepasiekeme. Galvoju apie skundimus vadinamus “svilpuko putimu” prie sakneliu juos priskirti ar prie virsuneliu ? Atmetus viska kas telpa i Egle Zalciu Karaliene ir Lietuviu Liaudies Patarles, gal ir yra vietos tam svilpukui ? Kur reikalinga tvirta pilietine pozicija. Bet tarkime imkime medicinos sistema. I kokia subine ta svilpuka kisti ? Visi suprantame kad gydytojai pastatyti i “kriminalu pozicija”.Net ir turedamas “burtu lazdele” del medicinos sistemos problemu paprasysiau nebent didziausio deimantu telkinio po Lietuva , ar gal nors aukso. Negalima isspresti sitos problemos ir visi svilpukai siuo klausimu i mineta sikna. Zmogus aukso medaliu baige vidurine, paskui iki isprotejimo kale akule, makule, pakule…Pskui susvilpe “svilpuks…” ir ji pasodinome i kalejima. Desimtys ar simtai jo kolegu ispyz….i Norvegija. Petras Jono apendicita operuos lenktiniu peiliu ? Lietuvoje siuo metu zaidziama zaidimas “Valstybe” visai kaip smelio dezeje. Didesne laiko dali mes vaiksciojame zemyn galva.