Į šią savaitę patvirtintą naują Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtraukta ir gauruotoji šoniplauka. Ši labai agresyvi vėžiagyvių rūšis mūsų šalyje pirmą kartą buvo aptikta 2015 m. Kuršių mariose ir Šventosios upės žiotyse. Manoma, kad „krevetėmis žudikėmis“ pramintos gauruotosios šoniplaukos į Lietuvą atkeliavo kartu su laivais, prisitvirtinusios prie įvairių jų dalių.
Jeigu ši rūšis toliau sparčiai plis Baltijos jūros baseine, kils didelė grėsmė vietinėms rūšims ir buveinėms. Nors gauruotosios šoniplaukos yra mažos – nuo 3 mm iki 3 cm dydžio, bet labai plėšrios. Jos ėda visus už jas mažesnius gyvūnus (kitas šoniplaukas, žuvų mailių, žirgelių lervas ir t. t.), todėl vandens telkinyje labai sumažėja žuvų arba jos net visai išnyksta, sunaikinus mailių. Be to, sumažėja maisto paukščiams, varlėms ir kitiems vandens gyvūnams. Ši rūšis labai atspari deguonies trūkumui, temperatūros svyravimams, druskingumui, todėl gali plisti įvairiausiuose vandens telkiniuose.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė, pagrindinė priemonė kovoti su gauruotomis šoniplaukomis – reikiamai prižiūrėti laivų ir žvejybos įrangą (plauti, džiovinti), kad šie invaziniai vėžiagyviai nebūtų pernešami į naujus vandens telkinius. Gauruotąsias šoniplaukas draudžiama naudoti kaip gyvą masalą žvejybai.
Naujajame Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše yra ir kitų pakeitimų. Pavyzdžiui, vietoj raudonausio raštuotojo vėžlio porūšio įtraukta visa raštuotojo vėžlio rūšis. Todėl draudžiama laikyti, parduoti, veisti, paleisti į gamtą visų šios rūšies porūšių gyvūnus: raudonausius, paprastuosius ir kamberlandinius raštuotuosius vėžlius.
Iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo išbrauktos 4 gyvūnų rūšys: paprastoji dreisena, baltoji jūrų gilė, apželtkojis krabas ir spygliuotoji vandens blusa. Be to, iš šio dokumento išbraukta nuostata, kad tam tikrų invazinių augalų rūšių individai urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinami. Tokia nuostata nepasiteisina, nes invazinių augalų sėklos plinta su vėju, per vandenį, jas platina gyvūnai ir žmonės. Kad tokių augalų rūšys neplistų į kitas teritorijas, reikia jas naikinti ir miestuose, ir gyvenvietėse. Šioms rūšims priklauso ir uosialapis klevas, ir baltažiedė robinija, ir raukšlėtalapis erškėtis, ir varpinė medlieva, ir muilinė guboja.
Invazinės augalų ir gyvūnų rūšys, mokslininkų nuomone, daro didelės žalos ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai. Pavyzdžiui, Europos Sąjunga dėl jų kasmet praranda apie 12,5 mlrd. eurų. Todėl ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. numato nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines rūšis ir jų patekimo kelius, o agresyviausias jų rūšis kontroliuoti arba išnaikinti.
