Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.
Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas antisemitizmas. Prezidentas Antanas Smetona piešiamas kaip despotas ir fašistas, pagal „geriausias“ sovietines tradicijas. 1941-ųjų metų Sukilimui priskiriamas antisemitizmas ir kolaboravimas su naciais. Net pokario partizanus bandoma paversti banditais, karo nusikaltėliais, genocido vykdytojais – nuo Jono Noreikos – Generolo Vėtros iki Adolfo Ramanausko-Vanago.
Tautos didvyrių panteonas yra tautos atminties, savimonės ir pačios tapatybės pagrindas. Atimk iš tautos jos didvyrius ir nužudysi tautą. Akivaizdu, jog to ir siekiama – sąmoningai. Pagrindinis K. Škirpos teismo iniciatorius, savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas aiškiai pasakė, ką jis mano apie Lietuvą, iškeikdamas ją paskutiniais žodžiais. Po to veidmainiškai skamba jo deklaruojamos meilės priglobusiai šaliai.
Naivu būtų manyti, kad Lietuva ar lietuvių tauta – kažkuo išskirtinės. Liberalų ir kosmopolitų agresija nukreipta faktiškai prieš kiekvieną tautą, nes jų utopija – pasaulis be tautų. Gal tik vienai tautai kol kas daroma šiokia tokia išimtis, nes užsipuolus ją tektų stoti į vieną gretą su hitleriniais naciais. Kiltų kognityvinis disonansas.
Kuo gi prasikalto K. Škirpa? Jam priskiriamos kaltės, kad jo vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas, siekęs atkurti Lietuvos valstybę, rėmėsi antisemitine ideologija, kolaboravo su hitleriniais naciais ir dalyvavo žydų genocido akcijose. Prieštaringas rašytojas Sergejus Kanovičius net sulygino K. Škirpą su Justu Paleckiu – atseit, abu jie – okupantų kolaborantai.
Žinoma, toks lyginimas laužtas iš piršto. J. Paleckis Lietuvos Respublikos laikais siekė sunaikinti jos valstybingumą ir įjungti ją į sovietų imperiją, kas ir padaryta. J. Paleckis skirtas sovietų vietininku. Tuo tarpu K. Škirpa gynė Lietuvos valstybę ir siekė ją atkurti. Žinoma, kad jo vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas ir jo suburta Laikinoji Vyriausybė mėgino tartis su hitlerine Vokietija dėl bendros kovos prieš sovietus. Tokią sąjungą su Vokietija sudarė Suomija, Vengrija, Rumunija, Ukrainos patriotinis judėjimas ir daugelis kitų politinių subjektų.
Jei Suomijos maršalą Karlą Gustavą Manerheimą ar ukrainiečių patriotų lyderį Stepaną Banderą laikysime nacių kolaborantais, tai kieno kolaborantai buvo Franklinas Ruzveltas, Vinstonas Čerčilis, Šarlis de Golis? Ogi sovietų. Josifo Stalino.
Natūralu, kad Vakaruose bendradarbiavimas su viena totalitarine imperija vertinamas vienaip, o su kita – kitaip. Taip susiklostė Vakarų šalių istorija. Bet Lietuva turi savo istoriją – daug sudėtingesnę ir prieštaringesnę. Ir Lietuva turi teisę tą istoriją vertinti savaip.
O kaipgi naciai žiūrėjo į tariamus kolaborantus? K. Škirpa sulaikytas Vokietijoje. Neišleistas į Lietuvą čia vadovauti sukilimui. Juozo Ambrazevičiaus sudaryta Laikinoji Vyriausybė išvaikyta. Vėliau generolo Povilo Plechavičiaus sušaukta Vietinė Rinktinė, pasirengusi drauge su vokiečiais mušti sovietus, išformuota, dalis jos karių – sušaudyta. Štai ir visas kolaboravimas. Žinoma, būta pavienių kolaborantų ir jų grupuočių, bet tai – atskiros istorijos. Nesusijusios nei su Lietuvių aktyvistų frontu, nei su kitomis tautinėmis formuotėmis.
Vienintelis dokumentas, kuriuo bandoma grįsti aktyvistų antisemitizmą – tai jų programos punktas, kuriame žydams atšaukiamas svetingumas. Galima tai laikyti reveransu, siekiant sudaryti patikimų sąjungininkų įvaizdį, galima vertinti ir kitaip. Galima net sutikti su abejone, ar toks tekstas darė garbę šiam judėjimui. Bet tai nėra direktyva žudyti. Nei per nago juodymą. Tapatinti deklaratyvų tekstą su žudymais ir įsakymais žudyti yra istorijos klastojimas.
Žinoma, kad Laikinoji Vyriausybė net siekė stabdyti žydų genocidą, o kai kurie jos nariai asmeniškai juos gelbėjo. Galbūt būtų gelbėjęs ir K. Škirpa, tik jis tuo metu buvo užsienyje. Dabar galime tik spėlioti, kas būtų, jeigu būtų. Bet turime aiškiai įvardyti, kas buvo ir ko – ne. Ligšiol nėra surasta dokumentų, įrodančių K. Škirpos ryšius su genocidu. Šis kaltinimas – išgalvotas. O tikrasis šių kaltinimų tikslas išeina toli už vienos asmenybės ribų.
Jau sudarytos prielaidos Lietuvos patriarchų, valstybės kūrėjų, laisvės kovotojų dergimui. Po K. Škirpos gali būti bet kas – J. Basanavičius, V. Kudirka, A. Ramanauskas-Vanagas. Liberaliųjų chunveibinų tikslas – paversti tautas bevarde, bespalve, bedvase minia, kurią galėtų laisvai raikyti, transportuoti po visą planetą kaip darbo jėgą, valdyti per vartojimą. Patys jie sustos tik pasiekę galutinį tikslą. Arba kai bus sustabdyti. Padarykime tai šiandien.
***
Diskusijos „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“ vaizdo įrašai:
Citata: “Vienintelis dokumentas, kuriuo bandoma grįsti aktyvistų antisemitizmą – tai jų programos punktas, kuriame žydams atšaukiamas svetingumas”.
Pradedant nuo žodžio žydas, kas reiškia blogietį (pvz., Jekaterinos II laike Šklovsko m. judėjai raštu prašė jų nevadinti negražiu žodžiu žydais), sąvokos sau prisiėmimo = sutikimo su tuo vertinimu, baigiant tyčiniu nesiintegravimu į Lietuvos visuomenę, persimetimu, vos ne visuotiniu, raudonojo tvano pusėn (prieš Lietuvą = lietuvius), tiesiog buvimu svetimais nuo senų laikų (steigimas štetlų – žydiškų miestų 19 – oje lietuvių miestų, dar prisiminkim 1899m. žydo Sliuc knygą “Kelionė per Lietuvą”, kur jis rašė, kad Lietuva – tai … žydų šalis ir t.t.) – visa tai rodo, kad negalima išlikti svetingais tiems, kuriems Lietuva niekuo neįsimenanti stotelė, kelionėse dėl geresnio gerbūvio, paliekant pėdsakus tipo “Zdies byl Vasia”, nes Lietuvos žmonės yra
TIK
tie, kurie ją stato, augina jai vaikus, ją gina, t.y. gyvena joje ir laimėje, ir varge.Pastaruosius mes vadinam lietuviais (seniau litvinais), t.y. komandos, kuri vadinasi Lietuva, nariais.
Manau, Marius Kundrotas, rašydamas tokią nesąmonę – ,,Liberaliųjų chunveibinų”, norėjo paniekinti, bet parodė savo bejėgiškumą. Prieš ‘liberalias’ pažiūras reikia priešpastatyti tautines pažiūras. Marius Kundrotas, būdamas tautininkų įdeologu, turėtų skleisti tautines vertybes. Svarbiausia tautinė vertybė yra kalba. Nesuskaičiuojami svetimžodžiai rodo Mariaus Kundroto panieką lietuvių kalbai…
Viskas pas Mariu saikingai,juk dabar neina apsieit be tarptautiniu zodziu.
Marius Kundrotas:
,,alėjos, proceso kontekste, politikas ir diplomatas, aktyvistų fronto iniciatorius (3 svetimžodžiai iš eilės!), dekonstruktorių, psichiniu, projektas, antisemitizmas ir kolaboravimas su naciais (3 svetimžodžiai iš eilės!), partizanus, banditais, genocido, panteonas, iniciatorius, deklaruojamos, kosmopolitų agresija, faktiškai, utopija, frontas, antisemitine ideologija, kolaboravo su hitleriniais naciais (3 svetimžodžiai iš eilės!), kognityvinis disonansas, genocido akcijose, okupantų kolaborantai, sovietų imperiją, sovietų, aktyvistų frontas, sovietus, patriotinis, politinių subjektų, patriotų lyderį, nacių kolaborantais, kolaborantai, Natūralu, totalitarine imperija, istoriją, istoriją, naciai, kolaborantus, sovietus, išformuota, kolaboravimas, kolaborantų ir jų grupuočių, istorijos, aktyvistų frontu, formuotėmis, dokumentas, aktyvistų antisemitizmą, programos punktas, reveransu, tekstas, direktyva, deklaratyvų tekstą, istorijos, genocidą, patriarchų, Liberaliųjų chunveibinų, transportuoti, planetą”.
,,Ar apginsime savo didvyrius?” – NEAPGINSITE, nes nesusišnekėsite su lietuviais.
šaunuolis, Mariau, reikia duoti tiems naujiesiems kolaborantams…
PUIKUS SMŪGIS KOLABORANTAMS
AČIŪ už tiesią tiesą
… juk pats K.Škirpa apsiginti jau negali…
Garbė didvyriams
Todel ir puola kad jie jau AtA,Jie juk maitvanagiai…
Neapsigaukit:
visa tai yra puolimas prieš Lietuvą.
Štai dėl ko dera duoti jiems, kaip sakė mano a.a. Podė, koja primynus! 🙂
Tarp mūs šnekant, ko nuo anų nori? Jei per visą Lietuvos neprigulmybę nesugebėjom surasti mūsų istorijai bendro vardiklio, tai šie straipsniai tėra šukaliojimas tyruose. Šiam Mariaus straipsniui tikrai pritariu.Tačiau yra vienas bet. Kas juos sustabdys, ir kaip tai padaryti šiandien.
Anuo metu kažkas eiliavo.
Kad tarp mūs istorikų kalba pražūva,
Tai saldžiu miegu miegok,Lietuva!
Kad istoriją Kemblys ir tikras lietuvis teišmano
Miegok gi saldžiai, tėvyne mano.
Miegok, Lietuva, neatsikelki
Kaip kaladė ar girtas pelkei.
Tema svarbi visai Lietuvai. Trinama didvyriska ir kuriama parsidavėliška istorija. Divyriai maišomi su purvu, rubliniai parsidavėliai iškeliami į aukštumas,
Ir nėra kam pasipriešina.
Straipsnio autorius iš to daro politiką. Būdamas bailiu bando pasirodyt kovotoju.
Kas organizavo šitą puolimą prieš Škirpą, kieno pinigais tai daroma, kam labiausiai rūpi mus pažemint kaip tautą ,mes nuspėjam. O rašeiva žino tiksliai. Akis į akį susiduria su tais žmonėmis.
Bet jų neįvardija, Viskuo apkaltina mistinius liberalus.
Nes už realią kritiką galima gaut į kailį.
Tokie slidūs “tautininkai” kaip šis straipsnių rašytojas, su savo liberalais ir kosmopolitais,pigiausiu būdu bando mus apgaut.
Jie lyg iš tolo įvardija kai kurias Lietuvos problemas, bet niekada nemato nei kremliaus, nei žydų įtakos.
Tie kas nors kiek domisi mato kieno čia įtakos,o šiaip tai Lietuvą užvaldęs dzinbudizmas, tai yra didelis žingsnis link islamo.
Teisingas straipsnis. Tas svetimšalis Vilniaus taryboje įsisuko per liberalus, rado prieglobstį niekinti Lietuvą, neišmanydamas Lietuvos, lietuvių tautos praeities, įsisiautėjo smerkti mūsų didžiavyrius. Beje, Širpą Paleckiui prilygino ar ne kosmopolitas poetas T. Venclova? Kodėl vienas komentatorius – “diedas” Marių pavadino bailiu”? Kad visi taip nors panašiai mąstytų, rašytų, kaip Kundrotas, žymiai paįvairėtų spauda. “Diedas”, manau, akivaizdus miglos pūtikas – tautininkus sumaišo su liberalais, net kosmopolitais. Smalsu būt paskaityti kokius “dieduko” straipsnius. O liberalai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos nelaimė.