1997 m., kuomet kartu su kitomis Baltijos šalimis Lietuvai pirmą kartą buvo suteiktas išskirtinis dėmesys tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje, buvo pristatytos viso labo 5 lietuvių autorių knygos, išleistos vokiečių kalba. 2017 metais šimtus tūkstančių knygų gurmanų sutraukiančios šventės epicentre bus net 26 knygos – tarsi 26 langai į netrukus 100-metį švęsiančios Lietuvos kultūros istorijos peizažą, 26 kvietimai vokiečių skaitytojams ryškinti ir turtinti daug kuo artimos šalies pažinimo žemėlapį.
„Pasakojimas tęsiasi“/ „Fortsetzung folgt“ – su šia žinute 2017 m. Lietuva prisistatys ypatingosios viešnios teisėmis tarptautinėje Leipcigo knygų mugėje.Kad šis pasakojimas būtų išgirstas, tęstųsi ir nenutrūktų, praėjusią savaitę Lietuvos programa Leipcigo knygų mugėje buvo pristatyta Leipcigo ir Berlyno žurnalistams.
Leipcige informacija apie naujas knygas, jų autorius ir Lietuvos prisistatymo kultūrinės programos renginius buvo pristatyta MDR (Mitteldeutscher Rundfunk) būstinėje. MDR yra visuomeninis transliuotojas, apimantis Tiuringijos, Saksonijos ir Saksonijos-Anhalto federacines žemes, įeinantis į ARD konsorciumą. MDR sudaro keli televizijos kanalai, radijo stotys, transliuotojui priklauso MDR simfoninis orkestras, keli chorai. Lietuvos programa Leipcigo knygų mugėje susidomėjo 15 kultūros redaktorių, kurie pristatymo metu įsitikino, kad mūsų šalies kultūros dabartis gerokai skiriasi nuo dar sovietmetį Rytų Vokietijoje susiformavusių stereotipų.
Berlyne į spaudos konferenciją LR ambasadoje susirinko virš dvidešimties žurnalistų iš centrinių Vokietijos sostinės laikraščių, interneto portalų, radijo stočių ir kitų medijų kanalų. Lietuvos programą Leipcigo knygų mugėje pristatė LR ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Leipcigo knygų mugės direktorius Oliveris Zille, projektą koordinuojančio Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Lietuvių literatūros vertėja Claudia Sinnig (Leipcige bus pristatomi jos išversti Antano Škėmos, Tomo Venclovos, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus kūriniai), A. Žilinskienė ir „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas Reinhardas Veseris diskutavo apie Lietuvos literatūros ypatybes, raidą ir mugėje pristatomą panoramą.
Žurnalistus sudomino C. Sinnig teiginys, kad lietuvių kalba – viena iš kelių išlikusių indoeuropiečių kalbų – visada turėjo ypatingą poetinį užtaisą. Ji pabrėžė, kad minkštas, nepaprastai niuansuotas lietuvių kalbos garsas ir tik senoms kalboms būdinga archajiška formų įvairovė reikalauja didelio vertėjo jautrumo ir atodairos. „Subtili, melodinga ir konkreti lietuvių kalba yra lyrikos kalba par excellence“, – savo daugiametėmis įžvalgomis dalijosi viena aktyviausių lietuvių literatūros vertėjų.
Vokiečių skaitytojams Leipcige bus pristatyti tiek moderniosios literatūros klasikai Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas bei Romualdas Granauskas, tiek šiuolaikiniai autoriai Tomas Venclova, Undinė Radzevičiūtė, Eugenijus Ališanka, Alvydas Šlepikas, Rūta Šepetys, Giedra Radvilavičiūtė, Renata Šerelytė, Grigorijus Kanovičius, Kęstutis Navakas, Rimvydas Stankevičius, Mikalojus Vilutis, Laimonas Briedis, Kęstutis Kasparavičius ir kiti. Išeis ir Lietuvos poezijos rinktinė, pristatanti Sigito Parulskio, Antano A. Jonyno, Giedrės Kazlauskaitės, Agnės Žagrakalytės, Gyčio Norvilo ir Aivaro Veiknio lyriką. Šiuos kūrinius vertė C. Sinnig, Cornelius Hellis, Markusas Roduneris, Saskia Drude, Magda Doering ir kiti lietuvių literatūros ambasadoriais tapę vertėjai.
Specialiai Leipcigo knygų mugei rašoma istoriko dr. Nerijaus Šepečio ir dailėtyrininkės dr. Giedrės Jankevičiūtės studija, aprėpianti Lietuvos kultūros vystymosi šimtmetį.
Naujausios knygos bus pristatomos 140 kv. m. nacionaliniame stende. Leipcigo knygų mugėje veiks ir kartu su Vilniaus dailės akademija rengiamas kūrybinis stendas, kur įvairios interaktyvios kūrybinės veiklos interpretuos išskirtinę lietuvių abėcėlės raidę „ė“.
Planuojama ir plati kultūrinė programa, pabrėžianti Vilniaus kaip daugiakalbio, kosmopolitinio miesto tradicijas, atskleidžianti Lietuvos santykius su lenkų, rusų ir vokiečių kaimynais. Lietuvos prisistatymo Leipcige dėmesio centre – ir mūsų šalies kultūriniai ryšiai su Vokietija: Tomo Mano (Thomo Manno) ir Johaneso Bobrovskio ( Johanneso Bobrowskio) figūros, kultūrinis ir istorinis Rytprūsių palikimas.
Knygų mugei ir festivaliui „Leipcigas skaito“ („Leipzig liest“) planuojama apie 50 renginių: skaitymų, diskusijų, debatų aktualiais politiniais klausimais.
Bus pristatoma fotografo Arturo Valiaugos paroda „J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakar“ ir fotomenininkės Ramunės Pigagaitės rašytojų portretų paroda. Šiuolaikinio meno parodoje „Oksimoronai“ kontekstais dalinsis XX a. aštuntąjį dešimtmetį įsikūrusios menininkų grupės „Berliner Malerpoeten“ (jai priklausė Gunteris Grassas, Aldona Gustas ir kiti) kūryba bei Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų Laimos Oržekauskienės, Monikos Žaltauskaitės Grašienės, Bronės Gideikaitės, Linos Jonikės, Ingos Likšaitės ir Almyros Veigel darbai (parodos kuratoriai – Virginija Vitkienė ir Džonas Koltonas ( Johnas Coltonas). Šiuolaikinės muzikos žinovus Leipcige sudomins kompozitoriaus Arturo Bumšteino projektas „Vargonų safaris“ (šiam projektui A. Bumšteinas rinko garsinę ir vizualinę medžiagą dešimtyje Vokietijos miestų) ir Rūtos Vitkauskaitės ir Jenso Hedmano (Švedija) erdvinė opera tamsoje „Confessions“ (prodiuseris – „Operomanija“). Lietuvos dokumentinio kino programą pristatys Lietuvos kino centras.
Beje, muzikologas, politikas ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos žinovas Vytautas Landsbergis taip pat sutiko surengti Leipcige fortepijoninį koncertą.
Leipcige laukiama ir istorinė Vokietijos ir Lietuvos gastronominių ryšių studija. Istorikai Rimvydas Laužikas ir Antanas Astrauskas joje pateiks kulinarinių idėjų „migracijos“ istoriją nuo XVII iki XX amžiaus.
‘Pades Vokietijai pamilti Lietuvos kultura’??? Bijau kad tai Vokietijai taip ‘zemai kabo’ ant Lietuvos, kad nepades ir 126 knygos. Tai jie pervadino mus kazkokiais ‘baltais’, kaip tuo tarpu juk kazkaip buvome vadinami (ir vadinomes) iki to. Kazin kokiu tikslu pervadino? Kad po to ‘atrastu’ ir pamiltu kaip kazka naujo ir negirdeto? Na (tuo paciu) kadandgi baltai niekada nebuvo praeityje girdeti, tai siaip jau sio regiono praeitis yra germaniska (na jei baltu praeitis nezino, tai jie buvo visai nereiksmingi ir negausus, bet kazkas juk buvo. Kas gi dar jei ne germanai…)
Nereiksmingi mes tikrai nebuvome,ka liudija ir paciu vokieciu istorines knygos. Stai originali istrauka is 1791 metu knygos – “Germaniens Lage
Sitten und Völke”:
Ja an der Nieder
weichsel liefihr Gebiet über den Fluß und längst den
Küstenander Ostsee über Kurlandund Lieflandfort,wenn
die Aestyer und Veneder wirklich germanische Völker
– waren sie besaßen also nach der heutigen Erdkunde
Sachsenlauenburg,dienordöstlichen Theile von Holl
stein, die Südöstlichen von Schleswich, das Stadt
Lübecker Gebiet, Mecklenburg, die Norddistrikte
von der Ucker- und Neumark im Brandenburgischen
Pommern, Preußen, Etwas von Pohlen, und
jenseits der Weichsel Ostpreußen, ZKurland, Lief
land u. f. w. – Ihre Nachbarn im Westen waren
die Ingävoner und Herminoner; im Süden theils die
Herminoner, theils die Bastarmer und Sarmater; im
Osten die Sarmater. – Gegen Norden gränzten sie Altert. v. Germ.II.Th. M
– Atkreipkite demesi ,ka raso to meto vokieciu istorikai:
“wenn die Aestyer und Veneder wirklich germanische Völker
– waren sie besaßen …”
Jeigu Aisciai ir Venedai tikrai Germanu tautos buvo,jems priklause…. (zemes isvardytos).
Ar tai nera svarus irodymas ,kad ir mus Romos imperija ,pavadino Germanais ? O gal geriau tiktu sakyti,kad butent mus jie taip pavadino ? “Gero-Manna” Gero lotyniskai nesti,o Manna paaiskinima ,rasite tiek Biblijoje,tiek Korane,tiek viki. Skaityti 193 puslapyje nuo 10 eilutes.
https://books.google.de/books?id=d-RCAQAAMAAJ&pg=RA1-PA193&dq=Aestyer&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Aestyer&f=true
Nuo Šventųjų akmenų šalies (Holl-Stein’o), net per Holly-Woodo (šventmedžių) vaizdinėlius-paveikslėlius
…pargrįžtant ties vakarinių ribų (už Rugijos salos alkviečių) atminties riboženklių paveldu,
įskaitant ir žymiausiąjį mūsų laikų Bliucheraichės (Ąžuolo, kur kapituliuota Napoleono demo-kratijos kardui)
ties ta pat Bad Schwartau aplinka (žr. RASKI maps/dir) iki Vokietijos suvienijimo 1832 m. – mūsų sukilėlių,
po 1831 m. sukilimo nesėkmės priverstų pasitraukt (ir jau tada BRIUSELYJE! registrą jų kaupt pradėjus) dėka
– Vokietija tapo v i e n i n g a …..ein Volk ein Land
https://www.google.lt/maps/dir/”/Bad+Schwartau,+23611+Bad+Schwartau,+Vokietija/@53.927631,10.697908,3a,75y,90t/data=!3m8!1e2!3m6!1s107855229!2e1!3e10!6s%2F%2Flh4.googleusercontent.com%2Fproxy%2FHo0IY4UoNd49zG2kMhm_ERRaUbPzrS_3GRXyXKWr_8oOSzSxkzizobpq8BstrKQ4RGNgeq1rNqj57jb7iH3fG6WeHRDSU3Q%3Dw203-h152!7i3264!8i2448!4m13!4m12!1m5!1m1!1s0x0:0x9d2a67beb1eb561a!2m2!1d10.702722!2d53.916276!1m5!1m1!1s0x47b20b79c9bcf7f5:0x9d2a67beb1eb561a!2m2!1d10.702722!2d53.916276?hl=lt
ir p.390 tam:
http://www.academia.edu/15818697/Lubom%C3%ADr_Niederle_%C5%BDivot_star%C3%BDch_Slovan%C5%AF_D%C3%ADl_3_svazek_2_Z%C3%A1klady_kulturn%C3%ADch_staro%C5%BEitnost%C3%AD_slovansk%C3%BDch_-_Life_of_ancient_Slavs_Part_3_Volume_2_Introduction_to_Slavic_cultural_antiquities_
O DAR… labesni netikėtumai dėl mūsų gruodžio mėn. 700-mečio renginių, —
Lietuvos galybės įtvirtintojo, lietuvių genčių imperinio valdymo
(iki Liublino) įtvirtintojo, – Didžiojo karvedžio, karaliaus VYTENIO
mirties metinių,
jis ir Vilniaus sostapilės įrengėjas, – nurodymą Gediminui davęs, visą
Valstybės sostinės kūrimą iš Naugarduko į Vilnių perkeliant.
Jautė tikriausiai, kad čia, ties Nėrim, Šventųjų Kalvų apsupty
– bus tinkamiau, saugiau bei patogiau, nei tolimesniam, dar ne
tiek apsaugotam nuo šimtmečių Nemuno aukštupy…
In the first half of XIV Art. by Princes Вitenya (1293 – 1316’s) and Gedimin (1316 – 1341 years) mastered the Grand Duchy of Lithuanialo beiloruskymy lands and the Ukrainian part. Gedimin became the founder of the Lithuanian dynasty. He instituted dynastic ties with Poland and the Duchy of Tver. At the time of his reign fell first information about Вilno (Vilnius), which later became the capital Grand Duchy of Lithuania. Gedimin sought to acquire Kyiv, which would “Legitimize” the claim of Lithuanian rulersв the land of Rus, but to establish itself in the Kyiv region, he could not. However Mongol domination prompted Rus princes to unite with Lithuania.
http://ukrmap.su/en-wh7/1175.html
https://ssl.panoramio.com/photo/113246272