Finansų ministrė Rasa Budbergytė Seimui pristatė Gyventojų pajamų mokesčio pataisų įstatymo projektą Nr. XIIP-4794, kuriuo siekiama sumažinti mokestinę naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims ir perkelti pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarkos reglamentavimą į Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodyklių patvirtinimo įstatymą.
Teikiamomis pataisomis siūloma padidinti maksimalų taikytiną mėnesio neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 200 eurų iki 310 eurų. Maksimalus mėnesio NPD būtų taikomas, jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, vieno dydžio (kas 2017 m. sausio 1 d. bus 380 eurai), o atitinkamai maksimalus metinis NPD – jei gyventojo pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių sausio 1 dieną, dvylika dydžių (kas taikant NPD už 2017 metus bus 4 560 eurų)
Jei gyventojo pajamos viršytų minėtus dydžius (380 eurų per mėnesį ir 4 560 eurų per metus), pagrindinis NPD atitinkamai būtų mažinamas, apskaičiuojant jį pagal nustatytas formules.
Taip pat numatoma padidinti šiuo metu gyventojams, auginantiems vaikus, taikomą papildomą NPD (PNPD) nuo 120 eurų iki 200 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą.
Numatoma padidinti neįgaliems asmenims taikomus individualius NPD po 110 eurų, t. y. nuo 270 eurų iki 380 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis; nuo 210 eurų iki 320 eurų per mėnesį – asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
Projektui po pateikimo pritarė 75, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė vienas Seimo narys. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, projektą numatoma svarstyti lapkričio 25 d.
Manau Seimas turetu perziureti ir darbo kodeksa, ir grieztai nustatyti proporcinga darbo valandu skaiciu ,minimaliai algai gauti, kad nenutiktu taip,kad zmogus uz minimalu atlyginima ,tures dirbti pvz.200 valandu…Manau darbininkas, uzdirbantis minimalia alga ,neturetu dirbti daugiau ,nei 40 val. per savaite. Be to ,paskatinimui,galima butu taikyti ir neapmokestinamu virsvalandziu varianta , kad papildomai dirbant ir uzdirbant pvz. iki 100 Euru ,si suma ,butu maziau apmokestinama. Vokietijoje taip pat yra taikomas taip vadinamas bazinis variantas,kad zmogus ,kitoje imoneje, gali nemokedamas mokesciu,papildomai per menesi uzdirbti 450,00 € ,o uz sia suma,apie 32,% mokesciu pvz. i taip vadinama “Minijob Zentrale” kasa,sumoka darbdavys.