Spalio 14 d. susivienijimas Žali.LT kreipėsi į Vilniaus apygardos ir Generalinę prokuratūrą dėl galimo rinkėjų duomenų nutekinimo pirmojo Seimo rinkimų rato metu naudojantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetaine „Rinkėjo puslapis“. Kreipimesi prokuratūros prašoma viešojo intereso gynimo pagrindu ištirti kokie duomenys buvo nutekinti ir kokia žala buvo padaryta.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad interneto svetainę „Rinkėjo puslapis“ prižiūrinčios bendrovės vadovas yra viešai pareiškęs, kad yra įmanoma identifikuoti kokius duomenis matė prie sistemos prisijungęs vartotojas.
„Pakankamai keista, kad iki šiol niekas neinicijavo tyrimo ar Lietuvos piliečių duomenys buvo nutekinti ar ne. Akivaizdu, kad šiais duomenimis disponuojant sukčiams būtų daug lengviau išvilioti pinigus iš patiklesnių gyventojų“, – teigia susivienijimo narys Martynas Norbutas.
Pasak jo žinant žmogaus vardą ir pavardę galima tiesiog internete surasti nemažos dalies žmonių telefonus. „Jiems paskambinus ir žinant net asmens kodą – būtų įmanoma ne vieną įtikinti, kad konkrečiam asmeniui skambina valstybinė tarnyba, bankas ar policija. Todėl ir norime sužinoti – ar yra kilusi reali grėsmė Lietuvos piliečiams“, – sako M. Norbutas.
Primename, kad spalio 9 d. vykusiame Seimo rinkimų pirmajame rate dėl VRK svetainės „Rinkėjo puslapis“ nesklandumų šios svetainės administratoriumi galėjo tapti kone bet kuris jos lankytojas, o vėliau dar paaiškėjo, kad šioje svetainėje kaupiami asmeniniai rinkėjų duomenys galėjo būti perduoti ir trečiajai šaliai – vienai JAV kompanijai.
Tai dar venas įrodymas, kad jokiu būdu rinkimų negalima perkelti į internetą.
Baisu, kas čia darosi , kaip mūsų duomenys plaukioja po pasaulį , jau kiek laiko praėjo ir visiem valdininkams dzin….
Tai rinkimai galiojantys? Visi pažeidimai mažareikšmiai?
Daugiau naudos būtų aiškinantis balsavimo duomenų patikimimą iš to, jeigu būtų kreiptasi į prokuratūrą, kad ši pasidomėtų tų įtartinų, regis ar ne apie 40 tūkst. daugiau negu ankstesniais metais balsavusiųjų išankstiniu balsavimu duomenimis, o taip pat sistemiškai įvertintų įsivestą perteklinį žymėjimą elektroniniame rinkėjų sąraše atvykusius balsuoti asmenis. Tas negali būti patikimai paaiškinta, kai balsavusiųjų skaičius ir kokie tai yra asmenys puikiausiai matosi popieriniuose rinkėjų sąrašuose. Juk tai operatyvi visų rinkimų apylinkių pirmininkams prieinama informacija, o šie į pirmininkų pareigas yra Seimo partijų, kurios pačios dalyvauja rinkimuose, deleguoti asmenys. Tokiu atveju yra pagrindo manytina, kad šių perteklinių duomenų prieinamumas balsavimo proceso metu objektyviai neužtikrina balsavimo rezultatų patikimumo, taigi laikytinas balsavimo organizavimo reikalavimų pažeidimu. Manau, kad šis faktas yra pakankamas pagrindas laikyti balsavimo rezultatus nepatikimais, taigi naikintinais. Beje, šiuo atveju keistai atrodo ir tų visų rinkimuose kandidatavusiųjų antikorupcininkų tyla…
Išankstinis balsavimas daugumoje atvejų yra ne kas kita kaip sukčiavimas.