Spalio 12 d. 17.30 val. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, Mažojoje Auloje vyks Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, organizuojama konferencija „Pilietis – stipriausias karys?“ Joje bus diskutuojama, kaip Ukrainos ir Rusijos karas veikia pilietiškumo suvokimą Lietuvos ir Ukrainos visuomenėse.
Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros doktorantai Kęstutis Kilinskas („Pilietis, partizanas, karys – ar įmanomos skirtys?“), Dainius Noreika („Pilietiškumo antatomija: Lietuvos partizanų karo 1944-1953 atvejis“) ir doc. dr. Algirdas Jakubčionis („Neginkluotas antisovietinis pasipriešinimas kaip pilietiškumo išraiška“).
Diskusijoje „Kaip karas keičia visuomenę Ukrainoje“ dalyvaus režisierius Jonas Ohmanas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono karys, vyresnysis eilinis Arūnas Valinskas, grupės G&G Sindikatas įkūrėjas ir lyderis, vokalistas, dainų tekstų ir muzikos kūrėjas, hiphopo pradininkas Lietuvoje Gabrielius Liaudanskas – Svaras, žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Įėjimas laisvas.
Štai, ir Prancūzija “piliečius” štampuoja – matyt, kariuomenę stiprins: http://www.propatria.lt/2016/10/prancuzijoje-per-metus-net-45-isaugo.html
O jei rimtai, tiesiog idiotiškumo viršūnes pasiekė noras išguiti patriotizmą – štai net ir partizanai jau patapo “pilietiški”. Mulkiai – partizanai buvo PATRIOTIŠKI, o ne “pilietiški”. “Pilietiški” kuo puikiausiai prisitaikė prie naujos valdžios, nes gerai elgtis, laikytis įstatymų ir eiti balsuoti (t.y. būti “pilietišku”) gali esant bet kokiai santvarkai ir nepriklausomai nuo to, ar tavo šalis okupuota, ar ne. Paradoksali situacija: dabartiniai mankurtai įnirtingai siekia, kad Lietuvoje neliktų Lietuvos patriotų, o visi taptų “Europos piliečiais”. Bet štai bėda: tų “Europos piliečių” atitikmuo – sovietinės okupacijos laikų “tarybiniai piliečiai” – o čia jau sunkiau parduodama prekė. Taigi, neobolševikai tiesiog įžūliai apvertė sąvokas, tą “pilietiškumą” paimdami iš režimui paklusnių (“pilietiškų”) homosovietikų ir prikergdami partizanams. Šlykštu – čia būtų per švelnus žodis.
‘Pikc’ iš to savo diiiiiiiiiiidelio ‘patriotiškumo’ spjaudo svetimžodžius į lietuvių kalbą:
,,štampuoja, idiotiškumo, patriotizmą, partizanai, partizanai, PATRIOTIŠKI, okupuota, Paradoksali situacija, mankurtai, patriotų, sovietinės okupacijos, neobolševikai, režimui, homosovietikų, partizanams…”
Bla bla bla… Partizanai ir visi laisves kovotojai visu pirma buvo patriotai. Gerbkime bent kiek ju atminti ir nesityciokime. Visu pirma jie buvo patriotai, o jau po to… pilieciai, valstieciai, kunigai, sodininkai, studentai… Ir cia su pics reikia tik sutikti. Pilieciu gali buti bet kas, kad ir dabar vis uzvezami ‘veikejai’. Duos jiems pilietybe ir bus pilietis. Tai dabar pasakykite: is savo gimtines nuo karo pabeges ‘veikejas’ bus ‘stipriausias karys’???? Tikrai? Kuo jie laiko zmones, kad tokius pliurpalus pilsto? Konferencija matai. Susirenka kruva neaisku kokiu tikslu siekianciu veikeju ir svarbiausia- skambus pavadinimas. Bet… matyt kazkam patriotiskumas trukdo, kad visomis imanomomis primonemis stengiamasi isvengti jo pabrezimo. Pavadins bet kaip, kad tik nepaskatintu to kilnaus jausmo… Besarmaciai
Galvojau, kur man tas šitaip agresyviai brukamas “pilietiškumas” matytas – ir štai kokią citatą aptikau: “Pagrindinis tarybinio laikotarpio Giros eilėraščių bruožas – kovingas pilietiškumas” (lkz.lt ). Prie jo pridėta santrumpa “sov.”, aiškinama kaip “sovietines realijas atspindintis žodis, žodžio reikšmė, reikšmės atspalvis, iliustracinis pavyzdys”. Et voilà! 🙂