Prisimenant vieną nuvainikuotą lietuvių literatūros klasiką, Lietuva rinkimų vajaus metu – tikras varganas Nykos valsčius. Kur pakilus ūpas, šventiškos spalvos ir maršai, nes rinkimai – demokratijos triumfas, demokratinės valstybės piliečių šventė? Nykulys ir pilkuma.
Vakare keliaudamas per TV kanalus, atsitiktinai užklydau į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), tiesiogai transliavusią žurnalisto Edmundo Jakilaičio, ekonomisto Gitano Nausėdos ir verslininko Roberto Dargio pokalbį. Žinoma, apie rinkimus, partijų programas, kurias su lengva saikinga pašaipėle vertino trys nepriekaištingai atrodantys protingi vyriškiai. Niekas nepasigedo pačių kandidatuojančių į Seimą politikų, kurie pašnekovams bendraminčiams būtų tik trukdę, gal net sugadinę laidą.
Be to, laidos vedėjas net ir norėdamas nebūtų galėjęs pasikviesti į savo tiesiogiai rodomą laidą kandidatų į Seimą – jiems skirtos specialios TV debatų transliacijos. Savotiški TV getai ar rezervatai, į kuriuos sugenami politikai prieš kiekvienus rinkimus.
Kai politikas gauna kandidato į Seimą pažymėjimą, jis rinkimų metu iki pirmojo naujo Seimo posėdžio įgyja teisinį imunitetą – neliečiamybę, kurią gali panaikinti tik Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Be VRK sutikimo kandidato niekas negali traukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, kitaip suvaržyti jo laisvę. Tačiau tapęs kandidatu, politikas faktiškai praranda žodžio, galimybės skelbti informaciją ir savo įsitikinimus žiniasklaidoje laisvę.
Visi kandidatai, įgiję teisinę neliečiamybę, Lietuvoje rinkimų metu virsta neliečiamųjų indiškąja prasme kasta, kurios patartina šalintis visiems žurnalistams, redaktoriams. Dėl viso pikta, nes būsi apkaltintas ir nubaustas dėl užslėptos reklamos. Tuo įsitikino net premjeras, valdančiosios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, kuriam VRK uždraudė dalyvauti tiesioginėje LRT laidoje.
Vyriausybės vadovas buvo viešai pažemintas, abejingai stebint Seimo valdančiajai daugumai. Čia jau negali kaltinti prezidentės, nes VRK tiesiogiai pavaldi Seimui. Tačiau Seimas po tokio visas ribas peržengiančio VRK akibrokšto Ministrui Pirmininkui net neišdrįso išsikviesti Zenono Vaigausko į plenarinį posėdį.
Todėl gali kalbėti apie Seimo, jo valdybos lepšiškumą ir stuburo rimtą negalią, leidusią VRK lipti ant galvos Seimui ir Vyriausybei, remiantis 2012m. pačios VRK priimtomis ir 2014 m. atnaujintomis rekomendacijomis dėl politinės reklamos. Pabrėžiu, įstatymas apie VRK rekomendacijose numatytus draudimus nekalba.
Parlamente, Vyriausybėje į valias valdišką duoną kremtančių teisininkų. Tačiau nė vienas nepriminė daugybės Konstitucinio Teismo(KT) Seimo rinkimų įstatymo išaiškinimų ir nepabandė teisme sudrausminti VRK ir pastatyti į jai deramą vietą, numatytą Konstitucijos ir įstatymo.
Tarkim, KT 2004 m. lapkričio 5 d. išvada skelbia: „Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Ši konstitucinė nuostata reiškia , kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią iner alia kandidatų į Seimą iškėlimą , rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkiminių ginčių nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. Tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo , nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, nes antraip tai reikštų , jog apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą.”
Remdamiesi šia Seimo diskrecija ir teisės aktų hierarchija( jokie VRK sprendimai ir rekomendacijos negali konkuruoti su įstatymu ar kitu aukštesnės galios teisės aktu) , mes , penki Seimo nariai( Vida Marija Čigrijienė, Arimantas Dumčius, Povilas Urbšys, Remigijus Ačas ir šių eilučių autorius) padavėme VRK į Vyriausiąjį administracinį teismą ir- savo pačių nuostabai- laimėjome.
Kiekvienas pats save išsikėlęs kandidatas į Seimą savo vienmandatėse apygardose surinko daugiau nei tūkstantį parašų, įrodančių, jog turi rinkėjų paramą, sumokėjo iš savo kišenės( o ne iš partijų kasų) solidžius piniginius užstatus, patvirtinančius jo ketinimų rimtumą. Tokių save išsikėlusių kandidatų šiuose Seimo rinkimuose yra 26. Ir visi jie patyrė įžūlią diskrminaciją – VRK pavogė iš jų LRT eterio laiką.
Nors ankstesniuose rinkimuose save išsikėlusių vienišių „laisvųjų šaulių“ būdavo žymiai daugiau, jiems nemokamai buvo suteikiamas LRT eterio laikas, kaip ir numato Seimo rinkimų įstsatymas. Bet šiemet VRK šiai grupei ir visiems vienmandatininkams pritaikė … Viešųjų pirkimų įstatymą, parduodama juos komerciniam transliuotojui pagal VRK 2016 m. rugsėjo 8 d. patvirtintą grafiką.
Negana to, tik iš komercinio transliuotojo elektronio laiško kandidatai sužinojo, kad jų iš anksto įrašyti debatai bus trasliuojami ne TV kanalu, o YouTube ir interneto svetainėse. VRK paskelbtame grafike apie šį pokštą nebuvo užsiminta. Kaip liūdnai juokavome, Z. Vaigauskas mus visus pasiuntė į YouTube, o juk galėjo pasiūlyti bendrauti su rinkėjais mobiliuoju telefonu. Matyt, tikrai kandidatai rinkimų agitacijai, TV debatams tik trukdo.
Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko(pranešėjas), Virginijos Volskienės (pirmininkė) , 2016 m rugsėjo 16 d. sprendimu pripažino neteisėtais VRK veiksmus, kuriais kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose nebuvo užtikrinta Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinta lygi teisė kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programas bei teisė nemokamai naudotis LRT.
VRK diskriminuojamų kandidatų teisės ir rinkimų lygiateisiškumo principas buvo apgintas. Bent iš dalies buvo apgintas ir Seimo, į kurį valosi kojas visi, kas netingi, prestižas.
Negali sakyti, jog dėl to nėra kaltas pats Seimas, noromis nenoromis prisidėjęs prie draudimų ir bausmių antikultūros įsigalėjimo: vis mažiau lieka laisvos erdvės piliečių savivaldai ir iniciatyvoms, vis daugiau draudimų ir noro viską reglamentuoti( siekis uždrausti rūkyti balkonuose).Valdžia, nepasitikinti savo piliečiais, pamiršta, jog vėlu auklėti suaugusius žmones. Pats laikas prisiminti Salmano Rushdie įspėjimą:“Laisvė visuomet tik atimama ir niekada nesuteikiama“.
Visuotinį pasipiktinimą, žinoma, pirmiausia Seimu, sukėlė reikalavimas suaugusiems žmonėms perkant alkoholį rodyti asmens dokumentą. Kai bandai paaiškinti, kad čia Seimas nieko dėtas, žmonės atšauna: tai ko jūs ten Seime vėpsote, jeigu valstybei savo valią gali primesti net prekybos tinklai?
Bausmių epidemija nusiaubė ir nacionalinę žiniasklaidą, kuriai mirtiną smūgį sudavė A.Kubiliaus Vyriausybės „naktinė reforma“, pakėlusi PVM iki 21 proc. Net ir iš dalies sugrąžinus įprastą Europos Sąjungoje PVM lengvatą, valdžios nemeilė nacionalinei žiniasklaidai nesumažėjo.
Buvo surastas naujas vėzdas- etika. Pripažinta neetiška žiniasklaidos priemonė( neatsitiktinai „neetiško leidinio “ etiketėmis buvo apdalintii visi nacionaliniai dienraščiai, kiek aštriau kritikuojantys valdžią) praranda PVM lengvatą ir išmetama iš viešųjų pirkimų. Mano PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos ir aiškinimai, kad tokių absurdiškų bausmių žiniasklaidai nėra nė vienoje Europos Sąjungos šalyje ,Seime atsimušė į tartiufiškai šventeiviškas kolegų minas: neetišką žiniasklaidą būtina bausti visu griežtumu.
Tokiomis bausmėmis iš tikrųjų siekiama ne etinių, o politinių ir ekonominių tikslų: iš rinkos stumiama nacionalinė žiniasklaida, valant kelią užsienietiško, pirmiausia skandinaviško kapitalo, panašiai kaip Lietuvos bankų sektoriuje.
Patyliukais brukamas dar vienas draudimas, prisidengiant informaciniais karais ir informaciniu saugumu, kuris yra svarbi nacionalinio saugumo dalis. Dėl nedraugiško kaimyno agresyvios propagandos ir dezinformacijos, ypač platinamos Lietuvoje TV kanalais, skubiai buvo priimtos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2015 m. spalio 1 d. Šîos įstatymo pataisos ir papildymai svariai sustiprino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos(LRTK) galias. Tačiau apetitas ateina bevalgant.
Neprabėgus nė metams Seime net trijų parlamento komitetų- Švietimo ,mokslo ir kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Informacinės visuomenės plėtros bendrame posėdyje, gausiai sukviestų žiniasklaidos atstovų akivaizdoje š.m. rugsėjo 21 d. buvo pristatytos “LRTK veiklos kryptys nacionalinio saugumo kontekste 2013- 2015” ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų projektas, paruoštas LRTK.
Apie kokias naujas informacinio karo grėsmes neteko girdėti, kad kiltų būtinybė vėl keisti mažiau nei prieš metus papildytą įstatymą. Apie naujas grėsmes nė žodžiu neužsiminta ir ataskaitoje ” LRTK veiklos kryptys nacionakinio saugumo kontekste 2013- 2015”.
Man pasirodė kiek ironiška, kad įstatymo papildymų projektas buvo pristatytas Seimo Konstitucijos salėje, nes Lietuvos Konstitucijos 44 straipsnis masinės informacijos cenzūrą draudžia. Tiesa, nūnai tai vadinama ne cenzūra, o Lietuvos informacinės erdvės saugumo ir valstybės nacionalinių saugumo interesų apsaugos užtikrinimu.
Sergėdama mus nuo kenksmingos informacijos, LRTK naujomis įstatymo pataisomis numato teisę disponuoti specialiomis techninėmis priemonėmis, kurios jai leistų nutraukti ( blokuoti) nelicenzijuotą radijo ir televizijos programų transliavimą ir retransliavimą, taip pat jų platinimą internetu. Ir svarbiausia- pačiai LRTK suteikti teisę taikyti administracinę atsakomybę (bausti).
Nors galiojantis įstatymas numato LRTK galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, kaip prisipažįsta projekto autoriai, ši procedūra yra sudėtinga- teisme ne visuomet pasiseka įrodyti, kad įstatymas buvo pažeistas. LRTK nori pasilengvinti sau darbą.
Ir už tai gauti daugiau pinigų: iš rinkos dalyvių kas ketvirtį rinkti ne 0. 6 , o 0,8 proc. mokestį LRTK veiklai finansuoti. Gerokai nustebino komercinių transliuotojų atstovų entuziazmas, su kuriuo jie sutiko padidinti rinkliavas. Galima įtarti korporatyvinius susitarimus ir ryšius. Įdomu, ar tokiam samdomų darbuotojų nesutramdomam troškimui mokėti LRTK daugiau pritartų savininkai ir akcininkai?
Ydinga praktika, kai įstatymą pati sau ruošia institucija, nors ir neturėdama įstatymų leidybos iniciatyvos teisės . Natūralu, ji bando prakišti sau patogų įstatymą, paisydama savo, o ne visuomenės interesų.
Taip nutiko ir šiuo atveju- visuomenės interesas gauti kuo įvairesnę informaciją, kuri sustiprina jos atsparumą propagandai ir dezinformacijai. Informacinį karą galima laimėti įdomesnėmis, geresnėmis programomis, o ne draudimais. Dar nuo žmonijos aušros žinoma, kad draudžiamas vaisius – pats saldžiausias.
Pagrindinė Europos Sąjungos (ES) direktyva “Televizija be sienų” kaip tik kalba apie Europos garso ir vaizdo sektoriaus stiprinimą, naujų technologijų plėtrą, kokybiškų programų kūrimą. Direktyvoje apribojimai taikomi tik komercinei reklamai, bet ne informacijai.
Neatsitiktinai LRTK projekte tokios kuklios nuorodos į Europos kontekstą, Europos Parlamento ir ES Tarybos galiojančias ar ruošiamas direktyvas, pavyzdžiui , 2002 m. direktyvą “Dėl elektronių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų”(Prieigos direktyva), kuria siekiama sukurti atvirą ir konkurencingą rinką, kad galutinis vartotojas gautų geriausią paslaugą teisingomis kainomis. ES siekiama palegvinti žmonių prieigą prie šių tinklų, Lietuva- ją apriboti. ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistema nėra taikoma garso ar televizijos transliacijų turiniui, kaip tai daro mūsų nacionalinė reguliavimo institucija.
Jeigu šie įstatymo papildymai būtų priimti, Lietuva taptų pirmeivė ES, pritaikiusi Bendrijoje Šiaurės Korėjos, Kinijos , Irano patirtį blokuoti internetą.
Grįžkime prie rinkimų reikalų. Demokratiškuose kraštuose rinkimai- džiugus naujų vilčių, naujų permainų( ir veidų) laukimo metas. Tautos nuotaikų vienas tiksliausių atspindžių – rinkėjų aktyvumas.
Ir be orakulo pranašysčių ar brangiai kainuojančių apklausų galima prognozuoti žmonių abejingumą ar net apatiją artėjančiuose rinkimuose . Po galybės draudimų, suvaržymų, apribojimų , rekomendacijų nususintos rinkimų kampanijos ne vienas bemeilins likti namuose, nes įtikėjęs, jog rinkimai nieko nepakeis. Kaip šauksi, taip rinkėjai ir atsilieps. Jų nuotaikas galėtum nusakyti, apvertęs sėkmingos reklamos šūkį „Viskas šviežia. Ir visko norisi“ aukštyn kojomis: „Viskas sena. Ir nieko nesinori“.
Lietuviška demokratija: rinkimų agitacija be kandidatų dalyvavimo, patys rinkimai – be rinkėjų?
Neleidžia kiekvienam lovio kandidatui skleist melą – labai gerai. Aš už tokius draudimus.
Aplamai reikėtų uždraust visas Lietuvos televizijas, nes jos degradavo.
Kada įjunk, visad rodo kokį nors apsimelavusį kiaulę komunistą. Makaronus ant ausų kabinantį apsivogusį kyšininką. Milijonierių ir kremliaus reikalus ginantį “apžvalgininką”. Lietuvius ir Lietuvą žeminančias pokalbių laidas. Laidokus, paleistuves, besikoliojančius kaimo pijokus, ar kitas visuomenės atmatas.
Gyvename Europos sąjungoje, bet lietuviškos televizijos atsilikusios azijos valstybėlės lygio.
Mūsų TV kanalai skirti ne žinių skleidimui ir pramogoms, bet mažos,lietuvišką informacinį lauką uzurpavusios gaujelės interesų gynimui, ir “liaudies masių” valdymui.
Straipsnio autorius gina ne tautos, o besipešančių dėl vietos prie lovio …….. interesus.
Priedo kaip ir kiekvienas kremliaus propagandistas, negatyvius dalykus sutapatindamas su Lietuva ir lietuviais, mus visus apspjauna.
“Lietuviška svajonė:viską uždrausime,visus nubausime”
Ne kažkokia valdiažmogių grupė priėmusi tokius įstatymus neįtiko autoriui, bet visa lietuvių tauta.
Oi kokie baisūs ir blogi tie lietuviai. Susirinkę svajoja viską uždraust ir visus nubaust.
Trūksta tik delfių lygio komentarų “man gieda but letuviu”
viska drauskit, viska uždarykit, viska isjunkit, bauskit, teiskit. Ir tuomet sitai diktatūrai ateis galas. Žmones vel sutiks “isvaduotojus” su gelemis. Na nepasimoko is istorijos, nors tu ka:(
Hmmm… O juk, logiškai mąstant, jeigu jau draudžiame propagandą, tai reiktų tą daryti nuosekliai – drausti ne tik koloradinę, bet taip pat ir libkonų-liberastų propagandą apie tobuląjį “sajūz nerušymy” beigi jo politbiure sėdinčius išmintinguosius genijus, kurie dienom nemiega, naktim nevalgo – tik rūpinasi, kad pederastai ir alach-babachai keltų mūsų retrogradiškos, homo/pedo/incesto/zoo/kseno/islamo/pervertofobiškos Lithuanian EU SSR gerovę. Taip pat reiktų drausti “naratyvus”, kad lietuviai visada buvo atsilikėliai (na, bent jau kol lenkai su jų pakviestais kryžiuočiais tuos laukinius litvinus “sukultūrino” beigi “civilizavo”), visi valdovai buvo banditai ir šiaip atmatos, didvyriai – psichai arba nusikaltėliai, o visa tauta – per amžių amžius amen kalti žydostrielai.
Nes dabar tikrai kvailai atrodo: iš vienos pusės, blokuojama rasiejos propaganda, kuri realiai veikia tik niekaip nesugebančius integruotis slavų separatistus (bet jų separatizmą ta pati “su propaganda kovojanti” valdžia ir palaiko), o iš kitos – ne tik kad neblokuojama, bet netgi PROPAGUOJAMA atvirai tai pačiai rasiejai ir bet kokiems realiems ar potencialiems priešams naudinga dezinformacija. Mano akimis žiūrint, logikos čia nė su žiburiu nerasi.