A. Strelčiūnas. Atliekų deginimo gamykla Vilniuje: kas laukia mūsų vaikų?

Praėjusią savaitę vėl buvo kalbama naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje, Jočionių g.13 tema. Aplinkos apsaugos agentūra organizavo visų suinteresuotų asmenų pasitarimą gautoms pastaboms ir pasiūlymams dėl minimos gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos aptarti. Tiek šią temą pristatantieji, tiek pastabas teikusieji turėjo savų argumentų.

Skelbiama, kad kogeneracinė jėgainė arba kitaip vadinama komunalinių atliekų deginimo gamykla, kaip kurą naudos rūšiuotas, tolesniam perdirbimui netinkamas, bet energetinę vertę turinčias komunalines atliekas ir biokurą. Kaip teigia aplinkosaugos specialistai tokio didelio pajėgumo deginimo gamyklos Vilniuje nereikia. Jiems antrina ir nuo 2008 m. aktyviai prieš šią gamyklą protestuojantys Vilniaus m. Lazdynų mikrorajono gyventojai. Gyventojai nerimauja ne be pagrindo. Lietuva neturi ilgametės  komunalinių atliekų deginimo patirties, o panašių gamyklų patirtis toli gražu nėra įkvepianti.

Gamyklą numatyta statyti šalia Gariūnų. Lazdyniečiai  stebisi, kodėl šis mikrorajonas, kadaise laikytas prestižiniu, vėl turės kentėti, juk aplink jį ir taip jau sukoncentruota daug aplinką teršiančių įmonių. Taip niekas ir neatsako, kokiais kriterijais remiantis statybai pasirinkta būtent šita vieta. Arti planuojamos deginimo gamyklos yra ir gyvenamųjų pastatų (Lazdynų mikrorajono gyvenamieji namai – apie 3 km) ir ugdymo įstaigų, ir sveikatos priežiūros įstaigų.

Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 m. programoje siūloma numatyti, kad tokios jėgainės neturėtų būti statomos arti gyvenamųjų rajonų, kuriuose yra didelis gyventojų tankis. Į tai turėtų būti atsižvelgiama. Juo labiau, kad šioje vietoje, kur planuojama komunalinių atliekų deginimo gamykla, jau pradėta statyti komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir veikia trečioji termofikacinė elektrinė Taigi, suprantama, kad  vienoje vietoje sukoncentruotų gamyklų veikla (kuro deginimas, atliekų ir žaliavų transportavimas, perkrovimas bei sandėliavimas) neabejotinai turės nepageidaujamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių paskirtis – komunalinių atliekų tvarkymas ir apdorojimas. Čia bus atvežamos sunkvežimiais Vilniaus apskrities savivaldybėse bei Vilniaus mieste surinktos gyventojų jau išrūšiuotos komunalinės atliekos ir nerūšiuotos.

Didelio kiekio  komunalinių atliekų sutvarkymas, perrinkimas ir surūšiavimas bus panašus į tikrą papildomą sąvartyną. Tad ar nebūtų logiška tokio tipo gamyklą statyti jau esančiame sąvartyne? Toks pasiūlymas jau buvo pateiktas, tik atgarsio nesurado. Žinant, kad iki šiol nesugebama deramai sutvarkyti  atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice” aikštelės, esančios Gariūnų g. 71,  kur dažnai skraido būriai matyt maisto randančių varnų, kas gali garantuoti, kad čia bus tvarka? Be to,  šitoks atvystančio ir išvykstančio transporto srautas kels pastovų triukšmą, ypač Gariūnų- Titnago- Jočionių gatvėse, kuriomis numatytas pagrindinis transporto susisiekimas.

Į komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo zoną paklius ne tik komunalinės atliekos, bet ir juodieji bei spalvotieji metalai, plastikas, stiklas, dar ir pavojingos atliekos. Kadangi atliekos bus rūšiuojamos ne tik automatiniu būdu, bet ir rankomis, kyla klausimas kaip žmonės bus apsaugoti.

Nerimą kelia ir teiginys, kad eksploatuojant mechaninius biologinius įrenginius bioskaidžių komunalinių atliekų apdorojimo metu susidaranti 40-45 C temperatūra sunaikina patogeninius mikroorganizmus. Kyla klausimas ar tikrai tokioje temperatūroje žūsta visi pavojingi mikroorganizmai? Medikams ir visuomenei  susirūpinimą kelia šiuo metu padidėjęs tuberkuliozės susirgimų skaičius. Šios bakterijos yra labai atsparios, skystuose skrepliuose, užkrėstuose daiktuose patogenines savybes gali išlaikyti kelis mėnesius.

Akcentuojama, kad naujoji komunalines atliekas deginanti  jėgainė leistų atpiginti šilumą, būtų išspręsta šiukšlių kaupimo sąvartynuose problema, elektros energija gaminama už konkurencingą rinkos kainą. Taip, to reikia mums visiems, tik kelia abejonių mintis ar nebrangs šiukšlių tvarkymas, ar gyventojai vienur sutaupę kitur brangiau nesumokės.

Kaip nurodoma Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, per metus bus sudeginama apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų ir kietojo atgautojo kuro. Dar bus deginamas ir biokuras. Jau dabar aišku, kad tokių atliekų kiekio Vilniaus regione nepakaks, gali tekti jas įsivežti iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Tačiau kaip tuomet bus vykdomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų deginimo reikalavimai, nurodantys deginimo įmonėms nustatyti griežtas taisykles, kad būtų išvengta vežiojimo per valstybių sienas.

Man nesuprantama, kodėl komunalinių atliekų klausimai nesprendžiami iš esmės, t.y. kodėl nesutvarkomas pirminis atliekų surinkimas ir surūšiavimas.
Europos Tarybos rezoliucija dėl Bendrijos atliekų tvarkymo strategijos aiškiai nurodo, kad pirmiausia turi būti mažinimas atliekų kiekis, po to jos perdirbamos, galimai panaudojamos ir tik tada ateina eilė saugiam šalinimui.

Tuo tarpu Vilniuje buityje susidarančių atliekų surinkimo klausimai neišspręsti: daugiabučiai nėra pakankamai aprūpinti rūšiavimui tinkamais konteineriais, nėra priemonių, kaip sudominti gyventojus atliekas rūšiuoti. Reikia, kad gyventojai ir įmonės būtų nuolat informuojamos apie atliekų rūšiavimą, skatinamos tai daryti, aiškinama apie poreikį ir naudą.

Nuolat pabrėžiama, kad planuojamoje deginimo gamyklos teritorijoje nėra saugomų objektų, kad  ši vieta nepatenka į „Natura 2000″ saugomas  teritorijas. Tik vis niekur neminimas žmogus, ar dėl to kad jis pats turi saugotis ar kad labai ištvermingas – kaip nors  išgyvens.

Naujos kogeneracinės jėgainės projektą Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Be abejo, visi gyventojai  tikisi, kad toks svarbus projektas bus tinkamai statomas ir prižiūrimas, kad bus atsakyta į visus klausimus ir išsklaidytos su šia statyba susijusios baimės. Lazdynų mikrorajono bendruomenė daug kartų kreipėsi į įvairias valstybines institucijas, išsakydama savo argumentuotus klausimus dėl vietos minimai deginimo gamyklai parinkimo ir laukdama konkrečių atsakymų. Tų klausimų daug – tai visa, kas rūpi pastoviai su šeima Lazdynuose, Vilkpėdėje, Paneriuose, Trakų Vokėje, Karoliniškėse ir Pilaitėje gyvenančiam žmogui. O rūpi visai paprasti su jo gyvenimu susiję dalykai: ar sveiki augs jo vaikai, ar visad jis galės juos ramiai lydėti į mokyklą, o ne į ligoninę, ar nuo deginimo gamyklos atsklindantys kvapai nenuodys oro, kaip keisis jo nekilnojamojo turto vertė ir pan.

Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad kuro deginimo metu gali susidaryti aplinkos oro taršalai kenksmingi žmonių sveikatai: anglies monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, gyvsidabris, arsenas, švinas, amoniakas ir kiti. Vien amoniako galėtų būti išmetama apie 15 tonų per metus. Ypač sveikatai kenksmingi dioksinai ir  furanai, turintys savybę kauptis  organizme ir pasižymintys kancerogeninėmis (vėžį sukeliančiomis ) savybėmis. Šie junginiai gali pakenkti virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemoms, iššaukti galvos skausmus, miego sutrikimus, apsigimimus.

Lazdyniečiai gerai žino  išmintį, kad jei sveikatos netekai – tai visko netekai, ubagu tapai ir bijo to.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atliekų deginimo reikalauja veiksmingai apsaugoti visus žmones nuo pripažinto pavojaus sveikatai, kurį sukelia oro tarša. Pagrįstai visiems kyla klausimas, kaip gi pas mus bus tai vykdoma, kaip bus  kontroliuojami išmetami į orą teršalai, kas tai atliks ir ar pakaks fizinių bei materialinių išteklių šiai kontrolei. Juk mūsų gyvenime reikalavimai – viena, o realybė – kita.
Aiškiausiai tą rodo Lazdynų bendruomenės dėka dabar jau sustabdytos medicininių atliekų „Senovė” gamyklos veikla. Ši įmonė periodiškai atjungdama filtrus, leido į aplinką visą gamybos procese gaunamą taršą. Tai vyko galiojant jos veiklą reguliuojantiems teisės aktams ir egzistuojant jos veiklą kontroliuojančioms institucijoms.

Praktiškai mąstančiam žmogui kyla ir kitokių nerimą keliančių klausimų: o kaip būtų veikiama esant nelaimingam atsitikimui, kaip būtų gelbėjami žmonės ir mažinami padariniai aplinkai? Ar Ekstremalių situacijų valdymo planas tikrai mus apsaugos? Kol neatsakyta į šiuos klausimus, vilniečiai ramiai miegoti negalės.

O atsakyti reikės. Ir čia didelė atsakomybė teks Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri priims  sprendimą dėl deginimo gamyklos  veiklos pradžios. Tikimės, kad jos specialistai spręs pasitelkdami ne tik pasaulinę praktiką, bet ir jausdami didžiulę atsakomybę Vilniaus miesto gyventojams ir jų išsakytai nuomonei.