Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

„Etno ketvirtadienis“ kviečia pasikalbėti apie baltų mitologiją su D. Razausku

www.alkas.lt
2016-09-19 14:24:26
17
Dr. Dainius Razauskas

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.
Dr. Dainius Razauskas | V. Braziūno nuotr.

Vilniaus etninės kultūros centras kviečia į pirmąjį šį rudenį  „Etno ketvirtadienio“ renginį.

Rugsėjo 22 d. – Rudens lygiadienis. Taip pat šią dieną minima ir Baltų vienybės diena, todėl kviečiami visi dalyvauti susitikime su žinomu mitologu, humanitarinių mokslų daktaru Dainiumi Razausku ir daugiau sužinoti apie baltų mitologiją, jų pasaulėvaizdį.

Šį kartą susitinkimas neįprastoje vietoje – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius).

Paskaita nemokama. Renginio pradžia: 18.30 val.

Po to visi kviečiami į rudens lygiadienio šventę „Baltų ugnys“ Neries krantinėse prie Karaliaus Mindaugo tilto.

Šiais metais, švenčiant 780-ąsias Saulės mūšio metines, minėsime Baltų vienybės dieną ir liepsnojančiomis skulptūromis pagerbsime jau išnykusias baltų gentis.

Skulptūras kuria Vytautas ir Kęstutis Musteikiai (LT), Karlis Ile ir Maija Puncule (LV).

Muziką kuria ir gyvai atliks: grupė „Undan“, Saulius Petreikis, Juozas Martinkėnas (gitara), Paulius Adomėnas (bosinė gitara), Vytis Vainilaitis (būgnai) , folkloro ansambliai „Laukis“ ir „Ratilio“. Dalyvauja Vilniaus mokyklų moksleiviai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauniečiai kviečia į baltų vienybės šventę Šėtijų kaime
  2. Baltų ugnies sąšauka vienijo Pagramančio krašto gyventojus
  3. Šiemet visus baltus vėl sujungs Baltų vienybės ugnys
  4. Baltų vienybės diena bus pažymeta ant Girnikų kalno
  5. Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
  6. A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis
  7. Ar Lietuvai svarbus istorinio įvykio – Saulės mūšio – įamžinimas? (audio)
  8. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  9. Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. TERRA JATWINGORUM says:
    9 metai ago

    Jeigu pripazinti ,kad tai “Baltų vienybės diena”,gal reketu pripazinti ,kad Vokieciai, del kazkokiu priezasciu, pries 150 metu (vieno vokieciu kalbininko ideja 🙂 ) pavadindami mus Baltais,mus visus suvienijo ? 😉 Po to seke dar 2 Vokieciu meginimo visus “suvienyti” atvejai – pirmasis ir antrasis pasauliniai karai… 🙂 Kas be ko, pvz. Prusija, jiems labai gerai pavyko “suvienyti”,beveik visus prusus issmaugus ir pervadinus viska savais vardais. Deja prakisus kara, ta teritorija ateme rusai ir viska pervadino savaip. 🙁 Bet uz tai liko vokieciu projektas Baltai ! 🙂 Siandien , per ES, jie sukioja savo Baltus kaip tik nori,juk Baltai yra Germanai ,ka vokieciu istorikai labai megsta pabrezti !!! 🙂 – Kiek dar tesis sita nesamone “Baltai” ?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 metai ago

      Balticum – baltai

      Atsakyti
  2. LosAngeles says:
    9 metai ago

    Uz kvietima dekui, labai idomu turetu buti, bet… klausimas ‘uz simta milijonu’: ka gerb. mitologas galvoja apie pati pavadinima ‘baltai’. Butu be galo idomu suzinoti. Sis pavadinimas kisamas visur ir po juo mielai ‘pozuoja’ ir mokslininkai, ir politikai, ir siaip garsesni zmones. Bet pribrendo reikalas viesai iskelti abejones del jo tinkamumo. Ar mes patys teisngai darome juo vadindami save? Taigi… kokia gerb. Razausko nuomone apie sia savoka? Gal kas paskaitoje galetu uzduoti jam si klausima. 🙂

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      9 metai ago

      Skaiciau 1785 metais August Ludwig von Schlözer
      Ir Ludwig Albrecht Gebhardi parasyta knyga
      „Littauen Kurland und Liefland“ – Lietuva Kursiai ir Livonija
      Knygoje yra surinkta medziaga is seniausiu to meto bidliotekose randamu saltiniu.
      Knygoje yra teigiama kad Prusija viduramziais buvo padalinta i keturias dalis: Tera allba, Superior, Inserior, Posterior. – Tera alba ,prusiskai reiske Baltija,nuo zodzio baltas – albus.Vokieciai vadino das weisse Land – balta zeme,Saksai senuoju plattdeutsch dialektu,sia zeme vadino Witte land ,arba vienu zodziu Witland.Rasoma apie Samland teritorija – kitaip Semba. Tose zemese gyvene tautos,kitose knygose pvz. Johannes Voigt knygoje„Geschichte Preussens“ ,bendru vardu yra vadinami WITHINGI – WITHINGEN. Tikiuosi visiems yra aisku,kad kalba eina apie vikingus ? Knygoje teigiama ,kad Witten yra tie patys senieji prusai,o senieji isnyke prusai ,yra tie patys lietuviai ,latviai ir kursiai.
      Manau is cia kiek veliau semesi isminties ir vokieciu kalbininkas Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann ir pasinaudodamas prusu “Baltija” zodziu ,kuriuo buvo pavadintas palyginti labai nedidele Prusijos zemiu Baltijos juros pakrantes dalis, ir del iki siol nepaaskinamu priezasciu, sumaste mus visus pavadinti Baltais.

      Atsakyti
  3. Vilna says:
    9 metai ago

    Beje, kiek prisimenu Neselmanas siūlomo pavadinimo “baltai” priežastis ten pat ir paaiškino, kaip kalbininkas. Paaiškinimo esmė ta, kad mūsų gentis vieni mokslininkai vadino vienaip, kiti kitaip, tokio vieno bendro lietuvių, latvių, prūsų, jotvingių ir t.t. pavadinimo nebebuvo. Dėl to moksle buvo nepatogu, radosi painiavos, kad to būtų išvengta, jis pasiūlė mus visus vadinti baltais. Kiti mokslininkai šį vardą priėmė – taip moksle atsirado bendras mūsų pavadinimas baltai. Greitai jis įsgalėjo ir bendrinėje kalboje. Dėl to, kad istoriniuose šaltiniuose šiuo vardu niekas mūsų nevadina, yra nepakankama priežastis jo atsisakyti, juolab, kad kitokio bendro pavadinimo juose kaip ir nėra. Sakyčiau, kad Neselmeno pasiūlymas yra labai pasvertas, išmintingas, taigi būkime baltais.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      9 metai ago

      Manau save gerbdami ,negalime vadintis Baltais vien tik del to,kad tie,kas mus taip pavadino,isnaikino mums artimiausias Prusu gentis,pervadino visus Prusijos vietovardzius,upes,ezerus ,o del to, kad mus kazkaip bendrai pavadinti,prisimine viena is ju paciu sunaikintu senuju Prusu genciu teritorijos vietovardziu ir tuo vardu mus visus pavadino .”Kiti mokslininkai šį vardą priėmė” ? Kieno mokslininkai ? Juk apgailetina ! Ar mes patys esame neigalus,ar turime nors laseli savigarbos ?

      Atsakyti
      • Vilna says:
        9 metai ago

        Neselmano pasiūlytą pavadinimą – baltai priėmė viso pasaulio šalių kalbotyros mokslininkai – Vokietijos, Amerikos, Rusijos, Japonijos, Čekijos ir t.t. Tačiau kalbotyros mokslas Baltijos pavadinimo negiminiuoja su žodžiu baltas, bene daugiau mokslininkų yra linkusių jos pavadinimą giminiuoti su žodžiu “bala” šaknimi, be to, į vardų giminystę su Baltija bandoma įtraukti ir Balatono ežero Vengrijoje pavadinimą. Taigi mokslas pavadinimo baltai su žodžio baltas dabartine prasme nesieja. Neselmanas mūsų gentis baltais pavadinimo taip pat ne dėl pačios šio žodžio prasmės, o tik dėl to, kad jų gyvenamos vietos didelėje pakrantės dalyje priėjo prie Baltijos jūros.

        Kas dėl to, kad Prūsijos žemes saksai vadino Witte land, o J.Voigt savo knygoje šioje žemėje gyvenusias gentis vadino WITHINGI – WITHINGEN, tai šie pavadinimai sietini su liet. (balt.) žodžiu “vieta”, čia ‘i’ trumpoji vietoje ‘ie’ yra esanti tokiu būdu, kaip Littauen-Lietuva atveju. Nesunku suprasti, kad prūsų (baltų) ‘witte’ vokiškai reiškė ‘land’. Tačiau prūsams vokietėjant ‘witte’ bendrinė prasmė buvo užmiršta, šis žodis tapo naudojamas tik vardo reikšme, tad jį vartojant praktiškai radosi reikalas pridėti vokiečiams suprantamą tą patį vokiškai reiškiantį žodį ‘land’. Taip atsirado žemės(krašto) pavadinimas Witte land. Pats pavadinimas witte/ vietė laikytinas iš pačių prūsų(baltų) atsiradusiu žodžiu. Žemę, kurioje jie – withing’ai gyveno, visiškai pagrįstai galėjo vadinti witte/viete, plg. lietuvių turgavietė, kapavietė ir pan. Panašiai gali būti radęsis ir Lietuvos/Lietvos vardas, – konkrečiai – visiškai pagrįstai būtų manyti, kad taip imta vadinti žemės (vietos), kuriose gyveno Livonijos eiliuotoje kronikoje minimi lettai. Tad J.Voigt’as savo knygoje teigdamas, kad “Witten yra tie patys senieji prusai”, yra visiškai teisus, tačiau dėl to, kad “senieji isnyke prusai,yra tie patys lietuviai,latviai ir kursiai”, dar yra didelis mokslo klausimas… Be to, čia dar yra klausimas kur buvo ta Witte land riba – iki kur gyveno tie “senieji prūsai”. Juk Prūsijos vardas istorijoje dokumentuose buvo keliamas į šiaurę užgrobiant baltų genčių žemes. Taigi vargu ar būtų pagrindo visas baltų gentis vadinti tarkim wittenais/vietėnais/vietiniais.
        Tai, kad vikingų vardas yra radęsis iš prūsiškojo “withingi”, abejoti vargu ar rastųsi pagrindo. Man jo aptikti neteko.

        Atsakyti
        • neziniukas says:
          9 metai ago

          Jus nukreipiate tema gana idomia linkme , tik reikalas tas ,kad as nesiuliau baltus vadinti wittenais/vietėnais/vietiniais, be to niekur neminejau ,”kad vikingų vardas yra radęsis iš prūsiškojo “withingi””. Witte land – sutrumpintai Witland yra Saksu plattdeutsch dialektas , Witte reiskia balta , land – zeme.Kaip minejau,kiti vokieciai vadino das weisse Land – balta zeme.
          Del vikingu Samland – Sembos zemese:
          https://books.google.de/books?id=pWdBAQAAMAAJ&pg=PA421&dq=Der+Withing+von+Samland&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Der%20Withing%20von%20Samland&f=false
          –
          Del Witland – Balta zeme:
          https://books.google.de/books?id=W1pYAAAAcAAJ&pg=PA10&dq=Preii%EF%AC%81%27en+war+im+Mittelalter+in+vier+Lander+etheilt&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Preii%EF%AC%81'en%20war%20im%20Mittelalter%20in%20vier%20Lander%20etheilt&f=false
          –
          Apie tai ,kaip kryziuociu samdomi vikingai – withingi,gyne Jurbarko Baierburg pili,kuria puole Gedimino kariauna:
          https://books.google.de/books?id=JcUrAQAAIAAJ&pg=PA554&dq=Withing++Gedimin&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjZ-K6VxIrPAhUG5xoKHZxOBg4Q6AEIMTAC#v=onepage&q=Withing%20%20Gedimin&f=false

          Del tikrojo musu pavadinimo galesime padiskutuoti veliau.As pradziai pradeciau nuo Publius Cornelius Tacitus ir Gaius Plinius Secundus Maior nuomoniu apie mus. Jeigu mums visiems yra priimtina ,kad Romos imperija Vandalus pavadino Germanais,tai manau turetu buti priimtina ir tai,kaip jie mus visus tada vadino.

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            9 metai ago

            `’Baltoji žemė”, gal dėl to, kad virš jos yra skaisčiai baltos spalvos agregoras? Jeigu dabartiniai žmones ją mato, ti kodėl patys senieji atskuri žmones to negalėjo matyti, taigi.

    • LosAngeles says:
      9 metai ago

      O gal visgi bukime tuo kuo buvome? Kuo musu proteviai buvo…. Vardai turi gilia prasme, atsizadejimas ju reiskia ir dalies saves atsizadejima. Tai jie taip pavadino mus, ir kazin ar is didelio rupescio? Jei rimtai kalbeti, tai labai idomu kokiu tikslu jis taip mus pavadino? Jeigu motyvas nebuvo prisirisimai ir pritempinejimai, tai dar galima atleisti, bet… Visgi, zinant koks ju istoriografijos poziuris i mus ir musu ‘tipo’ praeiti (tamsuoliai barbarai), nevalia kyla pagristas itarimas kad sis pavadinimas gali buti is tos pacios ‘operos’: pervadinus musu protevius, senieji pavadinimai lieka laisvi!!! Ir tai garbingi pavadinimai!!! Kadangi jie laisvi, tai galima ‘priglausti’ 🙂 Ir ta tema neziniukas pateike jau ne viena nuoroda. Kazin, cia tokia didele paslaptis musu ‘istoriografijos profesoriams’? Na tai neziniuka reikia nuosirdziai pasveikinti su neisivaizduojamo svarbumo atradimu, gal ir nacionaline premija israsyti… Ar visgi tuos duomenis gali rasti bet kas? Tai ka tada veikia profesoriai ir jaunieji mokslu daktarai? Tokio atkakalaus savo praeities ‘nematymo’ galima tik pavydeti 🙂 bet nevalia kyla klausimas: tai kam mes juos tada seriame? Kad mums apie musu praeiti, prisedengdami skambiais vardais, pustu migla?
      Pats pavadinimas kaip nebuvo, puse bedos. Klausimas siose diskusijose tik vienas: ka jis SLEPIA? Ir kada musu praeities tyrinetojai atsakys i si klausima visapusiskai tai isnagrineje, tada galime buti ir baltais. Bet tik baltais- …. (kazkieno) kulturos ir darbu nesejais, ir jeigu jie minimi simtmeciu senumo saltiniuose, reiskia mes neesame tamsuoliai barbarai. Siandien gi situacija labai idomi: paklausai rusu ar vokieciu, tai vaikeli, tik sleptis po lapais, nelabai net vietos mums palieka. Cia buvo tokie ju proteviai, cia tokie… ir is viso, pabaltijis tai ‘isskonno slavianskije/ruskije zemli’.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Tas žodis ‘baltai’ yra šiuo metu tiesiog pražūtingas mums, kai tiek daug lietuvių pasklido po pasaulį – buvo lietuviais, o dabar jau tapo kažkokiais ‘baltais’.

        Atsakyti
        • Nespjaudykit patys į save says:
          9 metai ago

          Pradžią persivadinimui iš lietuvių į baltus davė mūsų pagonys, susigalvoję “Baltų religiją”.
          Latviai savo senojo tikėjimo į “baltišką” neperkrikštijo ir nesiruošia bėgti paskui europažangius lietuvių pagonis.

          Atsakyti
          • kalvis says:
            9 metai ago

            Ar pas jus duris nakciai neuzrakina? As mielai ateiciau sutaisyti spyna,jeigu sugedo.

      • neziniukas says:
        9 metai ago

        Asmeniskai LosAngeles: – 1791 metu ,Vokieciu istoriku isvados:
        (jeigu Aisciai ir Venedai,is tikruju buvo Germanu (nebutinai) tautos,jiems pagal siandienine (tuometine)geografija priklause: https://de.wikipedia.org/wiki/Herzogtum_Sachsen-Lauenburg#/media/File:S%C3%A4chsische-Herzogt%C3%BCmer_1235.png
        —— siaurine Hollstein Dalis,dabar Schlecswich Hollstein !!! 😉
        https://de.wikipedia.org/wiki/Kreis_Dithmarschen
        ——-
        https://de.wikipedia.org/wiki/Schleswig-Holstein
        –
        Liubekas
        https://de.wikipedia.org/wiki/L%C3%BCbeck

        Mecklenburg
        https://de.wikipedia.org/wiki/Mecklenburg
        –
        -Brandenburgo
        Pomeranija
        https://de.wikipedia.org/wiki/Provinz_Pommern
        –
        Dalis Lenkijos ,Prusija ir sarmatija…. 😉

        Tikiuosi aisku,kodel vokieciai taip suka uodega visose 19 amziaus knygose…. 🙂

        wenn die Aestyer und Veneder wirklich germanische Völker
        – waren. – Sie besaßen also nach der heutigen Erdkunde
        Sachsenlauenburg, die nordöstlichen Theile von Holl-
        stein, die Südöstlichen von Schleswich, das Stadt –
        Lübecker Gebiet, Mecklenburg, die Norddistrikte
        von der Ucker- und Neumark im , Preußen, Etwas von Pohlen, und
        jenseits der Weichsel Ostpreußen, ZKurland, Lief
        land u. f. w. – Ihre Nachbarn im Westen waren
        die Ingävoner und Herminoner; im Süden theils die
        Herminoner, theils die Bastarmer und Sarmater; im
        Osten die Sarmater. – Gegen Norden gränzten sie
        Altert. v. Germ. II. Th.
        –
        https://books.google.de/books?id=d-RCAQAAMAAJ&pg=RA1-PA193&dq=Aestyer&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Aestyer&f=false
        –
        https://books.google.de/books?pg=RA1-PA193&dq=Aestyer&redir_esc=y&id=d-RCAQAAMAAJ&hl=de&output=text

        Atsakyti
        • LosAngeles says:
          9 metai ago

          Taip, vokieciasi suka uodega, bet ne tik jie. Tai reikia daryti ir lenkams, o ir rytu kaimynai neatsilieka. Ir tai viena is pagrindiniu problemu musu oficialiojoje istoriografijoje, apie kuria rase jau Gedgaudas. Tik pabandyk ‘pirsteleti’, tuoj smarve kyla Berlyne, Varsuvoje ir Maskvoje… 🙂
          Stai Zadornovas nesivarzydamas venedus vadina slavais, nors kad slavu tais laikais taip pat nebuvo kaip kas isdrysta pasakyti (labai nepopuliaru, bet…). Kad ir cia:
          http://www.poznavatelnoe.tv/paskov_kogda_pridumali_slavyan

          Gaila nelabai suprantyu vokiskai, jusu imestos nuorodos labai idomios.

          Atsakyti
  4. Vilna says:
    9 metai ago

    Betgi svetimieji mums primetė ne vien tik baltų vardą, bet ir vadinamo Saulės mūšio vietą esant prie Šiaulių, iš esmės niekuo plačiau nesiremdami, o vien tik tuo, kad Livonijos eiliuotoje kronikoje, rašytoje senąja vokiečių aukštaičių kalba, mūšio vietos pavadinimas Soule yra panašus į Šiaulių miesto pavadinimą. Nors akivaizdu, kad šis kautynių vietą nusakantis pavadinimas yra ne vietovės, o upelio pavadinimas, be to, neatižvlgiant ir tai, kad vokiečių kalbos raidė ‘S’ atitinka lietuvių garsą ‘Z’ . Baigiame gyventi trečią Nepriklausomybės dešimtmetį, tačiau nerandama galimybių nuodugniau, kompleksiškai ištirti šį Lietuvos istorijai svarbų tikros mūšio vietos nustatymo klausimą naujausių mokslo duomenų šviesoje. Beje, šį klausimą keliančio balso viešumoje nesigirdi.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      9 metai ago

      Manau tema Baltai, yra labiau aktuali, nei kad klausimas,kurioje vietoje kryziuociai i skudurus gavo. Dziugina vien tik tas faktas,kad gavo…
      Gal but ne soule ,o fluss sohle – upes vaga ? 😉 Tik tada kurios upes ?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Daugiabutis
Lietuvoje

Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

2025 07 01
Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines
  • Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės
  • Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius
  • Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

Kiti Straipsniai

Dainius Razauskas | Alkas.lt ekrano nuotr.

D. Razauskas. Ką reiškia „maža Lietuva“

2025 03 08
Justinas Marcinkevičius

J. Marcinkevičius. Grįžkime pagaliau iš tremties

2025 03 08
Alkas.lt koliažas

D. Razauskas. Kad neliktų Lietuvos

2025 03 05
Dr. Dainius Razauskas

D. Razauskas. Šiapus fantastikos: R. Heinleino „Lėlininkai“

2025 02 19
Dainius Razauskas | Youtube.com stop kadras

D. Razauskas. Šiapus fantastikos: Betrizacija pagal Stanislavą Lemą

2025 01 28
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Mūsų ir baltarusių Vytis

2025 01 21
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, „Būdo“ redaktorius, mitologas, dr. Dainius Razauskas | Jono Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Bogušo traktatas apie lietuvių kalbą (1806)

2025 01 16
Dainius Razauskas | I. Sidarevičiaus nuotr.

D. Razauskas. Šiapus fantastikos: „Gerovės visuomenė“ pagal H. Dž. Velsą

2025 01 09
Rudens lygiadienio dieną ugnys degs ant daugelio piliakalnių | am.lrv.lt nuotr.

Rudens lygiadienio dieną ugnys degs ant daugelio piliakalnių

2024 09 22
Liaudies dailės parodoje – nemokamos ekskursijos | Rengėjų nuotr.

Taikomosios dailės muziejus kviečia į ekskursijas!

2024 09 12

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • +++ apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dalia Grybauskaitė JT asamblėjoje | lrp.lt nuotr.

Prezidentė dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai