Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

K. Paulikė. Piliečių dalyvavimas sprendimų priėmime: misija įmanoma?

Kristina Paulikė, www.alkas.lt
2016 07 29 07:38
4
K. Paulikė. Piliečių dalyvavimas sprendimų priėmime: misija įmanoma?
Kristina Paulike.fotoV.Mačienė
Kristina Paulikė |V.Mačienės nuotr.

Lietuvos Respublikos Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos pirmasis tikslas – užtikrinti viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinti visuomenę aktyviai juose dalyvauti. Tačiau dauguma viešojo valdymo institucijų (tiek valstybės politikai, tiek valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir kt. subjektai) jau šešti metai šio tikslo sau nekelia, o piliečiai bei nevyriausybinis sektorius nelabai žino, kaip  viešojo valdymo procesuose dalyvauti. Nors gausybė teisės aktų bei programų užtikrina visuomenei galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, tačiau visuomenė negali aktyviai ja pasinaudoti dėl įvairių priežasčių: valdžios institucijų uždarumo, pilietinės atsakomybės, lyderystės kompetencijų, žinių ir informacijos stokos. Minėtoje programoje, be kita ko, konstatuojama, kad viešojo valdymo institucijos nesiima sisteminio visuomenės dalyvavimo viešojo valdymo procesuose stebėjimo ir jo veiksmingumo vertinimo. Tad kokia situacija yra dabar, praėjus 4 metams? Ar ledai pajudėjo dalyvaujamosios demokratijos link?

Pirmiausia kils klausimas, kam gi piliečiams dalyvauti viešojo valdymo procesuose? Regis, viskuo turėtų pasirūpinti išrinkti politikai bei už tai algą gaunantys valstybės tarnautojai. Dera  priminti brandžios demokratijos valstybių patirtį. Ji atskleidžia, kad visuomenės dalyvavimas valstybės ir savivaldybių institucijoms priimant sprendimus ugdo piliečių atsakomybę, sudaro galimybę kontroliuoti valdininkų sprendimus, kurie dažnai būna palankūs tik tam tikrai suinteresuotai grupei, spartina pilietinės visuomenės formavimąsi, o tai užtikrina demokratijos plėtrą. Nors jau parengta įvairių programų, akcentuojančių piliečių įtraukimo svarbą, mūsų valstybėje iki šiol manoma, kad išrinkus Seimą ar savivaldybių Tarybas, piliečių ir tautos vaidmuo jau yra atliktas. O išrinktieji darys tvarką, taip, kaip ją supranta. Deja, demokratinis pasaulis jau seniai įgyvendina iniciatyvas, įgalinančias nuo atstovaujamosios demokratijos, įgyvendinamos per rinkimus, pereiti ir prie dalyvaujamosios demokratijos.

Panagrinėkime išsamiau, kaip gi piliečiai gali dalyvauti sprendimų priėmime, ir kas tam trukdo. Žinotina, kad yra keli bendradarbiavimo būdai: pasyvus (tai piliečių teisė gauti informaciją ir valstybės institucijų prievolė konsultuotis su piliečiais bei NVO) ir aktyvus, kai įvairūs partneriai (politikai, valstybės tarnautojai, verslas, nevyriausybinis sektorius ir kt.) pagal savo kompetenciją dalyvauja, pavyzdžiui, rengiant ir tobulinant strateginį planą, dirba įvairiose darbo grupėse, tarybose, dalyvauja viešose diskusijose ir pan. Įvairūs tyrimai bei asmeninė patirtis rodo, kad piliečiams sunkiausia aktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą. Priežastys įvairios: pilietinis pasyvumas ir nesusitelkimas, nepakankamas valdžios institucijų atvirumas ir kt. Panagrinėję savivaldybių ar ministerijų tinklapius, nedaug terasime informacijos, tarkim, apie jau veikiančias darbo grupes. Jeigu tokios informacijos savivaldybės nepateikia, tai kaip piliečiai ir/ar jų atstovai gali apie tai sužinoti? Deja, iš patirtis žinau, kad jeigu asmeniškai nesi pakviestas, į tokius svarstymus patekti neturi galimybių ir neretai sužinai tik apie jau priimtus sprendimus.

Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos savivaldybėje Vakarų Lietuvos tėvų forumas inicijavo pilietinę iniciatyvą, žiniasklaidos pavadintą „darževoliucija“, kuri padėjo „pramušti sieną“ ir parodė, kas gali nutikti, kai visuomenė reikiamu momentu neįtraukiama į sprendimų priėmimo procesą, o paslaugos gavėjams (šiuo atveju – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams) sudaromos kliūtys pareikšti savo nuomonę apie teikiamos paslaugos kokybę. Šiuo atveju Klaipėdos savivaldybė sudarė darbo grupę, apie kurią nebuvo informuoti tėvų atstovai, pagrindiniai paslaugos gavėjai, nors į kitas darbo grupes jie buvo kviečiami. Apie šios grupės priimtus sprendimus sužinojome tik tuomet, kai žiniasklaida prieš pat savivaldybės Tarybos posėdį paskelbė apie naujos mokesčio už darželius tvarkos projektą, kuris tėvams pasirodė visiškai nepriimtinas ir nelogiškas. Tą pačią akimirką buvo išsiųstas laiškas savivaldybei, kuriame buvo prašoma argumentuoti kai kuriuos šio sprendimo punktus bei paaiškinti, kodėl į šį procesą nebuvo pakviesta tėvus atstovaujanti organizacija. Savivaldybė po šio kreipimosi tesugebėjo pakviesti tėvų atstovus trumpai diskusijai, kurioje bandė įrodyti, kad ši nauja tvarka yra puiki. Reikia pripažinti, kad laiko įsigilinti į priimtą sprendimą buvo labai mažai, o ekonominio jo pagrindimo, kurio paprašė tėvų atstovai, savivaldybė nepateikė.

Taigi, Klaipėdos savivaldybės Taryba balsavo už naują tvarką, o tėvams beliko laukti jos įsigaliojimo.  Po tokio sprendimo priėmimo kilo didžiulis nepasitenkinimas, ir tėvus atstovaujantis Vakarų Lietuvos tėvų forumas  surinko daugiau nei 2300 parašų, kuriuos įteikė  savivaldybei kartu su reikalavimu šią tvarką atšaukti. Taip valdininkai buvo priversti sudaryti naują darbo grupę, kuri parengtų visas puses tenkinančią tvarką. Į darbo grupę buvo pakviesti ir trys tėvų atstovai. Deja, bendro visiems tinkamo sprendimo priimti nepavyko, todėl buvo sudaryta dar viena, jau mažesnė darbo grupė, kuriai pagaliau pavyko rasti bendrą sutarimą, ir Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba po 9 mėnesių pilietinės kovos pritarė naujajai tvarkai.

Reziumuojant galima teigti, kad jei iš karto į darbo grupę būtų buvę pakviesti tėvų atstovai, nebūtų kilęs nepasitenkinimas, nebūtų gaištamas kelių darbo grupių laikas. Svarbu, kad šios „darževoliucijos“ metu mums talkino pilietiška žiniasklaida, kuri nuolatos ir objektyviai viešino visas naujienas. Be to, matyt, pirmą kartą šios naujos tvarkos projektas buvo svarstomas ikimokyklinių įstaigų bendruomenėse, kurios teikė siūlymus, pastabas ir rekomendacijas. Ši situacija privertė savivaldybę paisyti demokratijos principų: tėvų organizacijos atstovai pradėti aktyviau kviesti į įvairias darbo grupes bei tarybas, kita vertus, ji suaktyvino ir piliečius – tėvus, pedagogus, politikus.

Reikia paminėti dar vieną pilietinę iniciatyvą, kuri taip pat sunkiai skynėsi kelią Klaipėdos savivaldybėje. Keletas nevyriausybinių organizacijų atstovų kreipėsi į merą su pasiūlymu įkurti Šeimos tarybą prie Klaipėdos savivaldybės, tačiau kreipimasis kelis mėnesius gulėjo politikų stalčiuose, kol nepradėjome aiškintis, kas vilkina šią iniciatyvą. Ledai pajudėjo tik pasitelkus žiniasklaidą ir paraginus politikus nevilkinti šio sprendimo. Vis dėlto nuo NVO kreipimosi iki pirmojo Šeimos tarybos posėdžio praėjo metai.

Dar viena nepasitenkinimo banga praūžė prieš metus,  kai ta pati savivaldybė, nepasitarusi su bendruomene, nusprendė miesto centre esantį Trinyčių tvenkinį paversti brangia vandens pramogų zona. Žmonės susirūpino, kad būsimoje aktyvaus poilsio vietoje išnyks prie Trinyčių tvenkinio perintys vandens paukščiai, o gyventojai praras pamėgtą ramybės kampelį. Vietos bendruomenė rengė protesto akcijas dėl savivaldybės ir verslininkų dešimčiai metų pasirašytos sutarties, vyko diskusijos, nerimavo ir ornitologai. Deja, viskas buvo veltui, nes savivaldybė priėmė sprendimą bendruomenei už akių, nesivargindama su ja pasitarti.

Pilietinės visuomenės institutas, 2015 metais atlikęs tyrimą apie valdžios ir NVO sektorių bendradarbiavimą, siekdamas, kad gyventojai bei NVO aktyviau įsitrauktų (būtų įtraukiami) į viešųjų reikalų svarstymą Lietuvos savivaldybėse, parengė savivaldybių politikams ir administracijų vadovams skirtas rekomendacijas:

  1. Būtina efektyvinti komunikaciją su vietos bendruomene bei savivaldybės teritorijoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis:

a) Nuolat stebėti ir išsiaiškinti, kokie informacijos kanalai yra labiausiai gyventojams (ir atskiroms jų grupėms) prieinami bei juos išnaudoti.

b) Išnaudoti socialinių tinklų sudaromas galimybes.

c) Informaciją apie savivaldybės tarybos veiklą skelbti sistemingai bei lengvai surandamai svetainės lankytojui.

d) Gerinti komunikaciją apie savivaldybės tarybos komitetų, komisijų, darbo grupių veiklą.

e) Aiškiai informuoti gyventojus, kaip jie gali dalyvauti savivaldybės tarybos, jos komitetų, komisijų posėdžiuose, teikti pastabas sprendimų projektams.

f) Skelbti susistemintą informaciją apie tai, kokie gyventojų, nevyriausybinių organizacijų pasiūlymai yra gauti, ar ir kaip į juos (ne)atsižvelgta.

  1. Aktyviau konsultuotis su vietos bendruomene bei NVO dėl viešųjų sprendimų priėmimo:

a) Inicijuojant naujus teisės aktus (ar jų keitimą), administracinius sprendimus – bendradarbiauti ir konsultuotis su toje srityje veikiančiomis vietos NVO.

b) Organizuojant viešąsias konsultacijas su vietos bendruomene bei NVO, atkreipti dėmesį į pastarųjų galimybes.

  1. Raginti gyventojus aktyviau išnaudoti esamus įsitraukimo į sprendimų priėmimą įrankius ir mechanizmus:

a) Savivaldybių interneto svetainėse aiškiai ir suprantamai paskelbti informaciją apie tai, kaip gyventojai ir NVO gali įsitraukti į sprendimų priėmimą tiek savivaldos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

b) Skirti dėmesio savivaldybės turimų e-demokratijos priemonių populiarinimui.

c) Stiprinti savivaldybės darbuotojų kompetencijas bei nuostatas dėl bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektoriumi svarbos.

d) Stiprinti vietos gyventojų bei NVO kompetencijas, kaip bendradarbiauti su valstybės ir savivaldos institucijomis.

e) Užtikrinti grįžtamojo ryšio gyventojų ir NVO pasiūlymams gavimą bei viešinti sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžius.

f) Labiau išnaudoti vietos gyventojų apklausas kaip gyventojų įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesą galimybę.

  1. Suteikti gyventojams ir vietos nevyriausybinėms organizacijoms daugiau įsitraukimo į sprendimo priėmimo procesus įrankių:

a) Sudaryti galimybę gyventojams inicijuoti klausimų svarstymą savivaldybės tarybai.

b) Sudaryti galimybes gyventojams dalyvauti komitetų posėdžiuose.

  1. Savivaldybės interneto svetainėje skelbti aktualią ir susistemintą, su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis NVO, bendruomenėmis susijusią informaciją.
  2. Analizuoti, kaip gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos įsitraukia į sprendimų priėmimą savivaldybėje, kokie įsitraukimo instrumentai ir priemonės yra labiausiai išnaudojami:

a) Atskirai rinkti informaciją apie gyventojų (ar nevyriausybinių organizacijų) teiktus prašymus, skundus, pasiūlymus, kai jie susiję ne su asmeninio ar siauros grupės intereso tenkinimu, bet viešaisiais sprendimais.

b) Vertinant savivaldybės metų veiklą – įvertinti, kiek ir kokiomis priemonėmis, kanalais ir įrankiais gyventojai daugiausia naudojasi siekdami daryti įtaką priimant sprendimus, arba patys inicijuoja klausimų sprendimą.

Svarbu, kad įvairios programos neliktų tik programomis, o pradėtų realiai veikti. Šiam tikslui būtina užtikrinti, kad paslaugos gavėjus atstovaujančios visuomeninės organizacijos turėtų galimybes dalyvauti visame sprendimų priėmimo procese tiek administraciniu, tiek ir politiniu lygmenimis (teisinis reglamentavimas, priemonių įvairovė, konsultacijų proceso ir rezultatų viešinimas ir pan.) ir, žinoma, galėtų laiku išreikšti savo nuomonę.

Paslaugos gavėjų atstovavimo skatinimas padėtų stiprinti atstovų lyderystės kompetencijas ir iniciatyvumą. Savivaldybės administracijos darbuotojai ir politikai turėtų būti suinteresuoti išgirsti visuomenės nuomonę, ne tik ją išklausyti.

Nepamirškime, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms, todėl jos privalo periodiškai klausti piliečių apie teikiamų paslaugų kokybę. O kad valdžios institucijos taptų išties atviros, padirbėti turi ir piliečiai: aktyviai reikalauti iš valdžios informacijos apie galimybes dalyvauti sprendimų priėmime.

Autorė yra Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Paulikė. Ar atimdami vaikus iš tėvų išvengsime problemų?
  2. K. Paulikė. Kaip užauginti pilietį?
  3. Ekspertai: sudominti vaiką naudingais užsiėmimais gamtoje sunku, bet įmanoma
  4. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  5. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  6. P. Gylys. LRT – aklas, kurčias, nebylys. Kai reikia…
  7. D. Paukštė. Globalizmo dalgis pakliuvo ant akmens?
  8. A.Landsbergienė: Aš noriu, kad augtų kitokia karta, noriu, kad mokiniai pranoktų mokytojus
  9. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  10. V. Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus
  11. D. Stancikas. Konstituciniam Teismui – apkalta
  12. M.Varaška. Ar liausimės menkinti Referendumą?
  13. V. Sinica. Tautos apologija
  14. L.V. Medelis. Tapino sindromas
  15. P. Gylys. Nevyriausybininkai ir šalies užvaldymo technologijos
  16. R. Karbauskis. Kultūra ir blaivybė tampa sinonimais
  17. V. Juozapaitis. Apie teismus ir sveiką protą
  18. Č. Iškauskas. Kas kelia nerimą 2016 metais? (pirmadienio mintys)
  19. R. Cibas. Klestėjimas ir nykimas
  20. M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. tikras lietuvis says:
    6 m. ago

    Geras klausimas – Piliečių dalyvavimas sprendimų priėmime.
    Manau, įmanomas.
    Tačiau kas trukdo?
    Visų pirma žiniasklaida, kurią didžiąja dalimi kaltinu dėl Lietuvos nusmukimo. Kaip?
    Pvz., ateina žmogus, skelbia gerą pasiūlymą, bet jo komentaro žiniasklaida nepraleidžia.
    Taip žulikai reguliuoja mums gyvenimą.

    Atsakyti
  2. Romas says:
    6 m. ago

    Geras straipsnis ir labai aktuali tema – perėjimas nuo atstovaujamos demokratijos prie dalyvaujamos. Net nežinojau, kad yra tokio perėjimo programa ir dar su apibrėžtu laikotarpiu. Kaip savo laiku Nikita Chruščiovas žadėjo iki 1980 metų pastatyti komunizmą…
    Nei jam, nei visai komunistų partijai to padaryti nepavyko. Kodėl? Supratus jų klaidas, neliptumėm ant to paties „grėblio“. Dar V. Leninas nuo garsiojo šarvuočio „Patiomkino“ bėrė lozungus : žemę – valstiečiams, gamyklas – darbininkams, valdžią – taryboms. Bet šie lozungai taip ir liko tiktai lozungais. Nei žeme, nei gamyklomis, nei tuo labiau valdžia komunistų partija su tarybų sąjungos piliečiais nepasidalino…

    Argi ne tą pačią situaciją turime ir mes?

    Atsakyti
  3. dr.Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    6 m. ago

    “kaip gi piliečiai gali dalyvauti sprendimų priėmime, ir kas tam trukdo.”
    Sprendimą įstatymo pavidale gali priimti tik Seimas. Tai siekdamas, kad LR Rinkimų įstatymas atitiktų LR Konstitucijos 55 str. tiesioginės ir lygios teisės nuostatas, su straipsniu ekspertuose ir emailais Seimo nariams kreipiausi 7 kartus. Tačiau Seimas, kaip pelų maišas, kaip juodoji skylė, tyli ir nieko neprakalba. Nors yra 7 vieši straipsniai tuo klausimu, o Lietuvos valdžia jau 24 metai kaip NELEGITYMI, o vis tiek Konstitucijos pažeidimų rinkimų įstatyme nė nesiruošia panaikinti, nori būti NETEISĖTI per amžius. Nori būti Lietuvos valstybės priešais nors tu ką.
    Atsakymas į Jūsų klausimą, kas tam trukdo: SEIMAS, kaip pelų maišas, kaip juodoji skylė, kiek besikreipsi tyli kaip kilnojamą Lietuvos žemę pardavę.

    Atsakyti
  4. Romas says:
    6 m. ago

    Pritariu „tikrajam lietuviui“, dėl pragaištingo žiniasklaidos vaidmens, daugelį kartų esu tai patyręs. Bet, kodėl taip yra? Juk atgimimo laikais ji buvo tituluojama „ketvirtąja valdžia“, ji buvo drąsi, visai kitokia nei dabar. Prisiminkime kad ir tv. laidą „veidrodis“, straipsnius laikraščiuose. Jos vaidmuo tautos išsivadavime buvo neabejotinas.

    O dabar? Kada tauta nyksta, kada kaip oras reikalingas atsinaujinimas, žiniasklaida tyli. Kaip maro bijo kritikos valdžios atžvilgiu. Laikraščiai, kaip susitarę laikosi „pozityvios“ krypties – rašo tik pagyras ir ditirambus. Jokia pilietinė iniciatyva į „didžiąją žiniasklaidą“ nepatenka. Kodėl?
    Todėl, kad vyr. redaktoriai yra lojalūs valdžią turintiems.
    O kas yra pilietis su savo iniciatyvom? Ar jis valdžią turintis?
    Atsakymas aiškus, jis liaudies patarlėje – „šuns balsas……“

    Dar pacituosiu vieną sakinį iš šio straipsnio: „Administracijos darbuotojai ir politikai turėtų būti suinteresuoti išgirsti visuomenės nuomonę, ne tik ją išklausyti.“
    O, taip! Tik iš kur šis interesas gali atsirasti???
    Dabar administracijos darbuotojams, politikams, kaip ir žiniasklaidos vyr. redaktoriams ant visuomenės nuomonės yra – nusišvilpt… Nes piliečiai neturi valdžios, jie tuščiomis rankomis, jie yra – niekas.

    Situacija pasikeis tada, kada pilietis, atsisėdęs prie kompiuterio turės teisę vertinti visų administracijos darbuotojų, politikų ir žiniasklaidos darbuotojų darbą dėdamas pliusiukus arba minusiukus. Kurie, savo ruožtu, nulems vertinamų darbuotojų algos didį ir tinkamumą ar netinkamumą toliau eiti užimamas pareigas…

    Tik tada ir ne anksčiau pas administracijos darbuotojus, politikus ir žiniasklaidos darbuotojus atsiras interesas girdėti visuomenės balsą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kokios rūšies ryžius rinktis?

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
Tyrimas atskleidė gyventojų svajones

Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

2022 05 24
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

2022 05 24
Sukurta svetainė, padėsianti tėvams apsaugoti vaikus nuo sužalojimų

Pritarta pakeistai vaikų išlaikymo tvarkai

2022 05 24
Jurgita Šiugždinienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė | Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Aptarti ukrainiečių vaikų švietimo klausimai

2022 05 23
Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo 50 tūkst. ukrainiečių

2022 05 17
Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

Pirmą kartą Seime pristatytas metinis pranešimas apie Lietuvos šeimų būklę

2022 05 13
LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus

Seimas patikslino LRT komisijos sudarymo tvarką

2022 05 12
Vaikai prie kompiuterio | pixabay.com nuotr.

Dėl pažeistų teisių vaikai galės kreiptis į JT

2022 05 11
Kūdikiai Lietuvoje bus skiepijami nuo B tipo meningokoko

R. Jankūnas. Vaikų skiepijimo būtinybė – pelnas investuotojams ir jau nustatyti skiepų pavojai sveikatai

2022 05 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28
Kokios rūšies ryžius rinktis?
Lietuvoje

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
Etninė kultūra

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų
Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Kadagys apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva
  • Siuntų skaičius pastebimai didėja
  • Vydūnas. Senovė ir mes
  • Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 701; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 605; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 384; komentarų: 18
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 290; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 288; komentarų: 0
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 276; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

by Ditė Česėkaitė
2022 05 28
0
Kokios rūšies ryžius rinktis?

Jau netrukus pasibaigus mokslo metams ir prasidėjus vasarai, nemaža dalis tėvų savo vaikus leis į vasaros poilsio stovyklas. Artėjant vaikų...

Skaityti toliau

Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą

by daiva
2022 05 24
10
Tyrimas atskleidė gyventojų svajones

Savaitgalį socialiniuose tinkluose pasklido peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą. Peticijos autorius – Krikščioniškosios kultūros institutas, motyvuojantis, kad šeima galima tik...

Skaityti toliau

Ruošiami pakeitimai vaikus auginantiems tėvams

by Ditė Česėkaitė
2022 05 24
0
Vaikų stovyklose – dėmesys saugumui

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo 2023 m. sausio 1 d. keisti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Kadagys apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

Kitas straipsnis
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus

Raginama paskubėti registruoti statinius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai