I. Makaraitytė. Tokių stebuklų dar nėra buvę

Sunku patikėti. Kad ir lietinga, bet juk vasara. Žmonės – kas prie jūros, kas kaimuose, kas užsienyje. Kokia dar rinkimų kampanija? Na, negali sakyti, važinėja partijos po regionus, bet net Seimo nariai sako į rugpjūtį savo rinkimų kampanijas nusikėlę, jau arčiau rinkimų.

O skundai, pasirodo, plaukia nesustodami.

Ir rinkėjai, ir partijos skundžia, pasirodo, ne visus, o vieną – Valstiečių ir žaliųjų sąjungą ir jos vieną lyderių Ramūną Karbauskį. Skundžia taip, kad tiek skundų Vyriausioji rinkimų komisija nėra gavusi. Ir kad ponas R.Karbauskis ir jo advokatai nenukeliautų į teismą dėl nepagrįstų Rinkimų komisijos išvadų, Z.Vaigauskas buvo priverstas įsteigti atskirą padalinį.

Visko yra buvę. Ir Rolando Pakso sraigtasparniai raižė dangų ir kėlė dulkes aikštėse. Ir Naujosios sąjungos autobusai su Artūro Paulausko vaizdu su vaiku ant rankų po Lietuvą važinėjo, 2 proc. švietimui žadėdami. Ir Viktoro Uspaskicho ledai iš dangaus krito. Bet tokių stebuklų kaip šįkart Vyriausiosios rinkimų komisijos darbe nėra buvę.

VRK įsteigė atskirą padalinį skundams dėl valstiečių ir R.Karbauskio nagrinėti.

Atrodo, per visą darbo istoriją, kurios nei pradžios, nei galo nematyti, Z. Vaigauskui nebuvo niekas tokio uždavinio iškėlęs – viską daryti, kad nė viena proga nuskalpuoti R. Karbauskį nebūtų praleista pro pirštus.

Štai ir prasideda.

Net sociologas Vladas Gaidys, kelis dešimtmečius partijų populiarumo grafikus braižantis, sako, kad jo Vyriausioji rinkimų komisija klausė, kodėl, kai jis man aiškino Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingų šoktelėjimą į jų gretas įsiliejus buvusiam Vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui, kalbėjo tik apie valstiečius, o ne apie visas partijas. Ir žiniasklaidos priemonės sulaukia klausimų iš tos specialiojo VRK skyriaus Karbauskio reikalams tirti panašių klausimų.

R.Karbauskis yra tikrai įžūlus politikas. Perkėlęs į savo politinę veiklą verslininko patirtį jis taip efektyviai perka rinkėjų simpatijas, it lietuvis Lidlo prekes. Ar per serialą „Naisių vasara“, ar per festivalius, ar autobusiuku, kurie tiria vyrus dėl prostatos vėžio. O jo susirūpinusio Lietuva mina atmuša bet kokius priekaištus, kad jis manipuliuoja.

Kas, aš manipuliuoju? Kas, aš priverčiau kojomis balsuoti šimtus tūkstančių jaunų lietuvių?

Nejuokaukite, ponai. Ir R.Karbauskis toliau sau netrukdomas eina tiek, kiek jam yra leidžiama.

Ar Vyriausioji rinkimų komisija brėžia liniją, kurios nebegalima peržengti R.Karbauskiui ir visiems kitiems? Kuri turi pasakyti, jog mecenavimas yra mecenavimas ir jei tu jį naudoji kaip argumentą politinėje veikloje, tai jau neskaniai kvepia? Ne, tai net ne neskaniai kvepia, tai yra tiesioginis grubus balsų pirkimas.

Galėtų. Ir turėtų Lietuvoje būti institucija, jau seniai tokia turėjo būti, kuri visiems politikams ir visiems politiniams žaidėjams nustatytų vienodas taisykles. Kuri keltų klausimus, bestų pirštu į problemas, turėtų paruošusi bent keletą variantų pasiūlymų problemoms spręsti. Ir principingai baustų visus vienodai, nusižengus taisyklėms.

Ir kuri ne mekentų kiekvienu atveju, kai iškyla kokia problema, laukdama šnipštelėjimo iš tos pusės, iš kur vėjas pučia, kaip į ją reaguoti. Griežčiau ar vis dėlto eilinį kartą nekreipiant dėmesio.

Tačiau vietoje to Vyriausioji rinkimų komisija gromuluoja atsakymus į šimtus skundų. Skundai yra gerai, bet institucija, kuri paremta tik reagavimu į skundus ir yra tik institucija, kuri reaguoja į skundus. O skundų šiais laikais galima prirašyti šimtus ir visiems gyvenimo atvejams.

Be to, Z.Vaigauskas neišduoda, kas gi yra autoriai skundų, kurie užpylė jo vadovaujamą komisiją.

Aš turiu įtarimą, kad už skundų slepiasi socialdemokratai arba su jais susiję veikėjai, socialdemokratų aktyvistų šeimos nariai, apsimetę susirūpinusiais pileičiais, kurie įsijungia serialą „Naisių vasara“ ir staiga supranta, kad tai – paslėpta politinė reklama.

Šiaip iš gyvenimo žinau, kad kol žmogus supranta, kas yra paslėpta politinė reklama, reikia parašyti ne vieną straipsnį, ne vieną reportažą ta tema parodyti. Įdėjus nemažai pastangų aiškinant žmogui, tiesiog žiūrovui, o ne tyrinėtojui, galbūt taps aiškiau. O štai čia staiga toks neįtikėtinas tautos sąmoningumas.

Net jei ir ne socdemai už tų skundų, ne tiek ir svarbu.

Tik skundų rašytojai kažkodėl nekelia klausimo, kodėl per rinkimų kampaniją nujienose ir žinių informacinėse laidose šmėžuoja ir Gediminas Kirkilas, ir Loreta Graužinienė. Kodėl Algirdas Butkevičius giriasi meile kalnams ir sėdi šalia Valdo Adamkaus per krepšinio varžybas pirmojoje eilėje ir sveikai įraudęs šypsosi fotografams. Ir jo žmona šalia.

Kodėl niekas nesiskundžia, kad ir dėl D.Trumpo, ir dėl Turkijos perversmo, ir dėl tragedijos Nicoje – visais atvejais – buvo prašoma užsienio reikalų ministro komentaro? Juk Linas Linkevičius dalyvauja rinkimuose, yra vienas socialdemokratų sąrašo veikėjų.

Tiesa, toks niuansas. Skundų rašytojams niekas nepaaiškino, kad yra dar toks dalykas, kaip administracinis resursas. Kuris taip pat rinkimuose naudojamas, tik niekas už jį atsiskaityti nereikalauja. Nes jei skundų rašytojai ką nors nutuoktų, jie suprastų, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra taip pat administracinis resursas, subtiliai išnaudojamas rinkimuose. Juk ne be reikalo skundai plaukia Z. Vaigauskui ir būtent apie valstiečius.