Žuvinto apylinkėse, kaip ir pernai, vasaros pirmoji pusė išpuolė neįprastai sausa. Gal besikeičiantis klimatas, o gal kintantis ūkininkavimas didžiausios šalies pelkės ir ežero kaimynystėje nulėmė akivaizdžius rezervato gyvosios gamtos pokyčius.
Akylesnis stebėtojas tikrai pamatys, kad dabar Žuvintas kitoks, nei ankstesniais metais. Ežere neliko rudagalvių kirų, anksčiau sudarydavusių triukšmadarių sparnuočių foną. Ežerą kirai apleido nepavykus išauginti jauniklių. Paskutinį sykį taip buvo nutikę daugiau nei prieš dešimtmetį, tada – dėl kanadinių audinių plėšikavimo.
Šįmet rudagalviai kirai neatlaikė nendrinių lingių atakų: skriaudžiama švendrynuose apsistojusi kirų kolonija pirmiau pasidalijo į dvi dalis, dalis rudagalvių kirų persikėlė perėti į salą, išdraskytų dėčių vietoje perėjo pakartotinai, vėliau visiškai apleido ežerą, palikę nebaigtus perėti kiaušinius ar išsiritusius jauniklius plėšikų valiai. Šie plėšrūnai šįmet įniko grobio ieškoti daugiausia ežere, o ne aplinkiniuose laukuose, kas nėra labai įprasta lingėms.
Kas privertė linges taip agresyviai puldinėti kirus? Ko gero, tos pačios priežastys, kurios lėmė ir kitą būdingą šiųmetį reiškinį – mažas baltųjų gandrų vadas. Visiems šiems paukščiams greičiausiai trūksta įprasto maisto – smulkių graužikų, varliagyvių, stambesnių vabzdžių išdžiūvusiose pievose ir laukuose. Ne vienas ūkininkas pasakojo, o ir bet kam nesunku įsitikinti – varlių pievose šįmet neįprastai mažai. Drugių pievose mažiau, nei pernai. Net ir ežere tas pats, – pamatysi vos vieną kitą skėtę ar apsiuvą, nors liepos pradžioje paežerės gyventojai net vištas tvarte laikydavo, kad tik visur skraidančių skėčių neprisilestų. Gal būt, tai pernykščių karščių, sausrų ir besniegės žiemos pasekmė.
Tačiau pievų paukščių – griežlių, kalviukų, kielių skaičiaus mažėjimas pastaraisiais metais – ne tik dėl nepalankių metų. Stebėtinais tempais nyksta rezervato ir apylinkių pievos, virsdamos ariamais laukais. Didelė dalis užsilikusių pievų šienaujama, tręšiama taip intensyviai, jog tapo netinkamos sparnuočiams gyventi. Prieš trejus metus rezervate liepos pradžioje griežė šešiasdešimt – septyniasdešimt griežlių. Šįmet – tris kartus mažiau. Jei ir toliau vyraus tokios tendencijos, saugomų rūšių sąrašuose išvysime ne vieną naują pievų paukščių rūšį.
Žuvinte yra ir džiugių vasaros naujienų. Net dvidešimt gulbių nebylių porų šįmet perėjo šiame ežere – daugiausia per paskutinį dešimtmetį. Bent dvi gulbių giesmininkių poros sėkmingai augina jauniklius, atrodo, juodųjų žuvėdrų (nuotraukoje – jų lizdas ant lūgnės šakniastiebio), žąsų vados nebus mažesnės nei ankstesniais metais. Pagausėjo ausuotųjų kragų, rudagalvių ančių. Gamtoje nuolatos aptiksi rūšių gausumo svyravimų. Svarbu, kad savo veikla jų nesustiprintume.
