Ką prasmingo nuveiksime 2017 metais – Tautinio kostiumo metais?
Reiktų prisiminti apie šio ir kitų atmintinų metų paskelbimo ištakas. Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) siūlymu, Lietuvos Respublikos Seimas buvo priėmęs nutarimus „Dėl 2013 metų paskelbimo tarmių metais“, „Dėl 2015 metų paskelbimo etnografinių regionų metais“, kurių minėjimą ir įgyvendinimą numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama veiksmų planus. Tiek Tarmių metų, tiek Etnografinių regionų metų paskelbimas turėjo didelį poveikį ir atgarsį regioninės bei nacionalinės tapatybės stiprinimui, etninės kultūros plėtrai, pilietinei brandai.
2014 m. gruodžio 12 d. LR Seime vykusioje konferencijoje–forume „Etninė kultūra etnografinių regionų metais“ etninės kultūros specialistų ir puoselėtojų pastangomis buvo parengta rezoliucija „Dėl tautinio drabužio metų paskelbimo“, kurioje pasiūlyta 2017-uosius metus paskelbti Tautinio drabužio metais, kurie galėtų tapti puikia įžanga į 2018-uosius metus, kai bus švenčiamas Lietuvos Nepriklausomybės 100-metis.
Konferencijos–forumo dalyviai glaustai pabrėžė tautinio drabužio (kostiumo) svarbą ir daugiabriaunę jo vertę. Tautinis drabužis, kaip etninio tapatumo forma, yra nacionalinės kultūros išraiška, vienas svarbiausių tautos ir valstybės simbolių. Šiais laikais tautinis drabužis daugelyje valstybių yra svarbus nacionalinės kultūros simbolis, kurį dėvi tiek valstybės vadovai, tiek eiliniai žmonės – juo vilkima per nacionalines šventes, tarptautiniuose renginiuose, per šeimos šventes (vestuves, krikštynas, konfirmaciją ir t. t.), iškilminguose pobūviuose ir pan. Lietuvoje tautiniai drabužiai šiandien vilkimi dažniausiai tik scenoje, jie nėra labai populiarūs tarp politikų, diplomatų ir kitų asmenų, kurių tiesioginė veikla – atstovauti šalį.
Pastaraisiais metais Lietuvoje suaktyvėjo tautinių drabužių populiarinimas, išryškinant ir etnografinių regionų savitumus, tačiau to nepakanka. A. Stulginskio universiteto mokslininkai ir Lietuvos tautodailininkų sąjunga pabrėžia, kad tautinio drabužio prestižas ir platesnis vartojimas be anksčiau minėtų tikslų turėtų ir socialinę bei ekonominę naudą. Visose šalyse, kuriose tautinis kostiumas yra mėgstamas ir vilkimas, to buvo pasiekta valstybės kultūros politika, skatinančia visuomenės pagarbą tradicijoms ir pilietiškumą.
Seimas, atsižvelgdamas į EKGT ir kitų institucijų argumentus ir pabrėždamas tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio kostiumo metais (LR Seimo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. XII-2328). Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Tautinio kostiumo metų komisiją, kuri iki 2016 m. rugsėjo 1 d. parengtų ir patvirtintų Tautinio kostiumo metų programą ir pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti.
2016 m. birželio 29 d. įvyko pirmasis Kultūros ministro (2016 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. ĮV-539) sudarytos darbo grupės Tautinio kostiumo metų programos projektui parengti posėdis, kuriam vadovavo viceministrė Patricija Poderytė. Posėdyje buvo pasidalinta mintimis apie padidėjusį dėmesį ir pagarbą tautiniams drabužiams. Jau ne pirmus metus įvairios įstaigos pristato ir populiarina tautinį kostiumą, rengia įvairius konkursus ir parodas. Į šią veiklą sėkmingai įsijungia ir Lietuvos Respublikos vadovai šventėse pasipuošdami tautiniais kostiumais.
Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad trūksta vieno informacinio centro ar vietos, kurioje tautine apranga besidomintis tautietis ar svečias galėtų gauti patikimą ir kompetentingą informaciją apie atskirų etnografinių regionų drabužių komplektavimą, autentiškas medžiagas ir tradicinius siuvimo būdus. Šio nelengvo darbo pasiūlyta imtis Lietuvos liaudies kultūros centrui.
Iškilo ir kitas opus klausimas – sertifikuotų ir nesertifikuotų tautinio kostiumo ar jo dalių kokybės ir atitikimo atskirų etnografinių regionų etaloniniams pavyzdžiams priežiūra.
2017 m. mes turime kalbėti ne tik apie etnografinių regionų etaloninius drabužių pavyzdžius, kurie yra mūsų visų tapatybės pamatas ir atspirties taškas, bet čia turi atsirasti vietos ir kūrybingiems, skoningiems, stilizuotiems bei moderniems šiolaikiškiems drabužiams su tautinių raštų ir spalvų elementais, neužmirštant istorinių – archeologinių drabužių.
Darbo grupė laukia konceptualių pasiūlymų ir idėjų tautinio kostiumo metų programai iš visos Lietuvos. Visi sumanymai ir pasiūlymai tiek atskirų savivaldybių, bendruomenių, tautodailininkų, tiek pavienių pilietiškų ir nagingų šeimų, turi ir gali būti įgyvendinami, net jei jiems nebūtų skirta Lietuvos kultūros tarybos parama.
***
Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio Lietuvių bendruomene rengia konkursą „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“.
Autorius yra Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas
2014 m. gruodžio 12 d. LR Seime vykusioje KONFERENCIJOJE-FORUME „ETNINĖ KULTŪRA ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ metais” ETNINĖS KULTŪROS SPECIALISTŲ ir puoselėtojų pastangomis buvo parengta REZOLIUCIJA…
Ar lietuviškas žodis taps Virginijaus Jocio tapatybės išraiška?
sertifikuota tradicinių vytinių juostų audėja. Iš tiesų, džiugu, kad sureikšminamas tautinis kostiumas. Dūsausim, svajosimm, žiūrėdami į norvegus jų valstybinės šventės dieną. Patys Lietuvos piliečiai turi pajausti poreikį pasidomėti, įsigyti, dėvėti tautinį kostiumą valstybinių ar kt švenčių progomis. Pradėkime nuo vidaus, turinio, gal folkloro, tradicijų, dalyvavimo tradiciniuose renginiuose o ne buvimo juose ir tik vertinimo, tuomet atsiras poreikis domėtis tautiniu kostiumu. Puiku, kad aktualizuojamas šis klausimas, tikrai jaučiu paramą iš LR ŽŪM tautinio paveldo ir mokymo skyriaus , kaip sertifikuota amatini kė, sutinku su gerb. Jocio nuomone apie kontrolę, tik viena smulkmena: iš tradicinio amato išgyventi sunku,9nors ir gaunant paramą), todėl tokus amatini kus kontroliuti ir tikrinti pakankamai rizikinga daugeliu klausimų……
Daugiausiai informacijos ir pavyzdžių radau rutazalioji.lt puslapyje. Aprašyti ir regionų tautiniai kostiumai. Yra tiek vyriškų, tiek moteriškų, tiek vaikiškų. Manau šimtmečio proga tikrai ne vienas norėjo pasipuošti būtent tautiniais drabužiais. Vaikai daug intensyviau dalyvauja folklorinėse programose ir tai yra tikrai sveikintima. Manau labai didele dalimi prie tautos savitumo puoselėjimo prisideda švietimo įstaigos, dėl to turime dėkoti pedagogams