Liepos 6 dieną 18 val., minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje žiūrovų laukia neeilinis meninis įvykis – spektaklis „Mindaugo tiltas“, sukurtas pagal J. Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“. XIII amžiaus Lietuvos valstybės formavimosi procesą ir karaliaus Mindaugo asmenybės dramą kūrėjai atkurs šiuolaikine teatro meno, tapybos ir elektroninės muzikos kalba ir pristatys žiūrovams naują meno formą – elektroninį teatrą.
„Ką aukoja ir ką gauna žmogus, prisiimdamas kūrėjo, karaliaus vaidmenį? Kiek kainuoja galia ir tarptautinė šlovė? Ar idealai gali kainuoti žmogiškumą?“ – klausia spektaklio režisierė Irma Bogdanovičiūtė. – „Mindaugo krikštas ir karūnavimas suteikė Lietuvai tarptautinę tapatybę – ji buvo pripažinta visos Europos. Jis nutiesė tiltą tarp baltų genčių ir tuometinio pasaulio. O pats Mindaugas turėjo vienintelį dievą ir idealą – Lietuvą, ir su ja tapatinosi. Tačiau Lietuvos vienijimas paradoksaliai reiškė ir skilimą – į Lietuvą ėmė veržtis svetima kultūra, o Mindaugas, valstybę lipdęs diktatoriškomis priemonėmis: sąmokslais, melu, susidorojimu su oponentais, papirkimu, – patyrė žlugdančius vidinius prieštaravimus. Sovietmečiu J. Marcinkevičiaus pjesė darė stiprų poveikį, drąsino tylią rezistenciją ir vienybę. Dabar, apsirengę šiuolaikišku, netikėtu meniniu „rūbu“, vėl susitiksime su žiūrovais. Man įdomiausia, ką idealai reiškia šiandieną, kokiais vadovaujamės mes, kasdien kurdami save, savo aplinką, savo Lietuvą“, – domisi menininkė, kūrybos procese atradusi naują priemonę – elektroninį teatrą.
„Krikštas Lietuvai reiškė viso ankstesnio kultūrinio ir muzikinio mąstymo pabaigą. Žmonės nebegalėjo tikėti daugeliu dievų. Binarika, daugiatoniškumas muzikoje kaip daugiadieviškumo įvaizdis buvo pakeistas vienu tonu – vienu dievu, vienu valdovu, – teigia kompozitorius Vytautas Paukštelis, šiuolaikinėmis priemonėmis kursiantis muziką, paremtą senuoju muzikiniu paveldu ir permainų sukeltu konfliktiškumu.
Spektaklio vizualiąja dalimi taps dailininkės Paulinos Špokaitės tapytos instaliacijos, kuriose menininkė nagrinėja kaitos motyvą valstybėje ir žmogaus viduje. Asociatyviai vienas kitą keičiančiuose vaizduose menininkė užkoduos kūrėjo vidinius virsmus, atsispindinčius jo kūrinyje: tiek paveiksle, tiek valstybėje.
„Mindaugo tiltas“ netikėtu būdu sujungs skirtingas meno formas ir pakvies žiūrovus bei klausytojus per istoriją ir meną priartėti prie savęs pačių, pajusti ir permąstyti savo santykį su dabartimi, kūryba ir savais idealais.
Spektaklis nemokamas.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienoje skambu „O pats Mindaugas turėjo vienintelį dievą ir idealą – Lietuvą, ir su ja tapatinosi”. Deja scenarijuje toliau seka tik neišmanymas, kalbama primestomis klastotėmis: „despotiškas diktatoriškas priemones, sąmokslus, melą, susidorojimus su oponentais, papirkimus, žlugdančius vidinius prieštaravimus“. Kaip galima skleisti primestas piktas paskalas, o dar karaliaus Mindaugo karūnavimo dienoje, kada siela trokšta pajausti gėtišką mintį „Bet malonu į praeities laikus / Mintim sugrįžti, dvasią jų suprasti“.
Tai ką turime paveldėję karaliaus Mindaugo karūnos dėka skambu, mūsų istorijoje neprilygstama. Tai reikia suprasti ir gerbti. Marcinkevičius dramą kūrė sovietmetyje, kuomet be saviniekos šuorų cenzūra nebūtų praleidusi. Dabar aklai kartoti gali tik neišmanėliai, kvailiai ir tie, kurie rausiasi po Lietuvos valstybingumo pamatais.
Mindaugai, laikykis, – Tu lietuviui ne joks despotas, Tu – Lietuvos karalius. Svetimųjų despotizmas savųjų rankose Tave kartu su Lietuva gatavi pasmaugti dar ir šiandien. Tu gyvas, Tu mūsų pasididžiavimas, Mindaugai laikomės!…