Šeštadienis, 31 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Sinica. Kokią Europą rinksimės? Britų referendumo pamokos

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2016-06-26 22:04:01
9
Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.
Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Šiemet dar nebuvo svarbesnės žinios už britų pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Visoje ES ji sutikta su dideliu ir pagrįstu liūdesiu, nusivylimu ir pykčiu. Tačiau reaguoti reikėtų ne emocijomis, o išvadomis. Nemažai dalykų, kurie daug kam tapo akivaizdūs po britų pasitraukimo, būtų galėję padėti to išvengti, jei būtų suvokti ir įgyvendinti anksčiau.

Elitų ir masių atotrūkis

Ekonomiškai „Brexit“ (Br – santrumpa nuo Britain, exit reiškia išeiti, – Alkas.lt)  yra vienareikšmiškai žalingas ir neigiamų pasekmių turėsiantis įvykis. Neigiamų pasekmių jis turės ir britų vidaus politikai bei šalies integralumui. Škotijoje jau inicijuojamas referendumas dėl atsiskyrimo ir škotai greičiausiai balsuos už savo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos vardan priklausomybės Europos Sąjungai. Politologai ir ES lyderiai prieš „Brexit“ kalbėjo daugiausiai ekonominiais argumentais. Tačiau prašovė, nes dauguma britų, ypač vyresniųjų, balsavo vedini visai ne ekonominėmis, o politinėmis paskatomis. Politika savo ruožtu yra iracionali ta prasme, jog nepasiduoda kaštų ir naudos analizei, o apima tokius sentimentus kaip tautinis išdidumas, prisirišimas prie gyvenimo būdo ar, britų atveju, prie išskirtinio statuso.

Lietuvoje išjuoktas ir neįvykęs, tačiau šimtų tūkstančių gyventojų paramą turėjęs „žemės referendumas“ rinkos kategorijomis mąstančiam jaunimui kėlė juoką dėl to, jog rėmėsi mąstymu, kuris kapitalą – dirbamos paskirties žemę – vadina „šventa, protėvių krauju permirkusia žeme“. Būtent tokį ryšį su istorine aplinka praradusiems žmonės nesuprantami sentimentai yra neatsiejama politinio mąstymo dalis ir būtent tokio „emocinio“ pobūdžio sentimentais žemei, istorijai, kalbai ar tautiniams simboliams visame pasaulyje yra pagrįsta piliečių ištikimybė savo valstybėms, kiek tos ištikimybės apskritai pavyksta sukurti. Nesiskaityti su jais yra kvailiausia įmanoma politiko laikysena. „Brexit“ atveju nesiskaityta ne tik su tuo, bet ir su daug racionalesniais teisės apsispręsti, mažesnio reguliavimo, standartizacijos ir biurokratizacijos noru. Darosi vis labiau tikėtina, kad būtent politikų nesiskaitymas su gyventojų nuotaikomis ir įsivaizdavimas, kad galima jas vertinti ir teisti, o ne priimti kaip faktą, rudenį į Baltuosius Rūmus atves Donaldą Trumpą.

Niekur neveda ir pačios demokratijos kritika. Ne vienas politikas ir apžvalgininkas Lietuvoje referendumo rezultatus pateikė kaip „masių demokratijos“ pavojingumo įrodymą. Jų aiškinimu, atiduoti lemtingus sprendimus į piliečių rankas yra neatsakingo populizmo ir atsakomybės vengimo požymis. Tariamai ydingos ir pavojingos „masių demokratijos“ priešinimas su mįslinga elito demokratija tiesiog glumina ir rodo pačios demokratijos prigimties nesuvokimą. Demokratija visada buvo ir yra daugumos valdžia, kad ir ką sakytų reto skandinavų konsensuso šalininkai. Ją įgyvendinant visi piliečiai yra lygūs nepriklausomai nuo išsilavinimo, o sprendimai priimami daugumos balsais. Tiesa, jog tai nestabili, rizikinga, kartais kvailiausius sprendimus leidžianti santvarka. Tačiau tokia yra demokratija. Kiekvienas bijantis referendumų svarbiais klausimais ir sakantis, kad tai šalies likimo atidavimas į tamsių masių rankas, turėtų sąžiningai lygiai tą patį pasakyti apie kiekvienus rinkimus.

Tuo tarpu po referendumo Britanijoje šį atotrūkį tarp politinių sprendimų priėmėjų ir tautų mąstymo pripažino tiek prof. Ramūnas Vilpišauskas Lietuvoje, tiek Viktoras Orbanas Vengrijoje. Pagrindinė ištransliuota jų tezė – elitams būtina išmokti kalbėtis su savo piliečiams. Kalbėjimas reikalauja išgirsti. Referendumo rezultatas buvo neabejotinas signalas, kad nepatenkintų ES raida – racionaliai ar ne – Britų salose yra dauguma. Kad šis scenarijus nesikartotų, raidos scenarijus turėtų būti keičiamas. Kur link – tą turėtų pasakyti patys piliečiai, o jų balsą suprasti, išgirsti ir politiškai aiškiai suformuluoti šalių Vyriausybės.

Būtų baisi klaida apsimesti, kad kitose ES šalyse visi patenkinti vykstančia integracija. Priešingai, dar gegužę skelbta, kad 58 proc. italų ir 55 proc. prancūzų norėtų referendumo dėl narystės ES. Iš jų atitinkamai 41 ir 48 proc. balsuotų už savo šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Net ES lyderiaujančioje Vokietijoje už išstojimą balsuotų 34 proc. žmonių, o euro atsisakyti ir nebeįsileisti nelegalų kviečianti „Alternatyva Vokietijai“ turi 13-15 proc. gyventojų palaikymą (prieš metus siekė 3-4 proc.). Neramina ir palaikymo ES rodikliai: Prancūzijoje ES palankiai vertina 38 proc., Vokietijoje – 50 proc., Ispanijoje – 47 proc. respondentų. Visur šis skaičius tendencingai krinta. ES yra virtusi parako statine. Visoje Vakarų Europoje išaugęs skaičius tiek palaikančių referendumo dėl narystės idėją, tiek ir neigiamai vertinančių pačią Sąjungą.

Tikrieji Europos draugai ir priešai

Gal ką nustebins, bet didžiausias ES palaikymas ir mažiausias noras atsiskirti yra Vengrijoje ir Lenkijoje. Nuolatos euroskeptiškomis vadinamos šalys, milžinišku palaikymu išsirinkusios Europos priešais apšauktus lyderius, nori būti Europoje. Priešingai negu Vakarų Europos politikai, kviečiantys griauti ES (Marin Le Pen (Marin Le Pen), Nigelis Feridžas (Nigel Farage), Gertas Vildersas (Gert Wilders), Norbertas Hoferis (N. Hofer) ir kiti), Višegrado šalių euroskeptikai garsiai svarsto, kaip Europos vienybę išsaugoti. Kuo labiau rūpi Europa, tuo garsiau svarstomas jos likimas.

Politikos moksluose skiriami radikalūs ir nuosaikūs euroskeptikai. Pirmieji nori ES griūties, antrieji – jos reformų. Šia prasme antieuropietiškumu kaltinamas Viktoras Orbanas pasirodė kuo tikriausias proeuropietis. Jungtinė Karalystė ES sudėtyje buvo labiausiai reikalinga būtent ES reformų šalininkų stovyklai, nes buvo vienas stipriausių balsų už sugrįžimą prie mažiau biurokratizuotos ir mažiau integruotos, iš esmės ekonominės laisvos prekybos erdvės. „Brexit“ iš likusių ES narių atima šį stiprų balsą. Tą suprasdamas, V. Orbanas agitavo britus pasilikti. Tačiau žvelgiant plačiau, labai sunku pasakyti, ar pačiam Europos išlikimui (kuris, tikiu, įmanomas tik minėtų reformų keliu) britų pasitraukimas buvo vien žalingas.

Europos saugumui ir klestėjimui vienareikšmiškai reikalingas ES išsaugojimas. Tuo tarpu akivaizdu, kad bent politikų tarpe „Brexit“ variklis buvo ES griūties šalininkai su „Nepriklausomybės partija“. Jos pirmininkas N. Feridžas aiškiai sako, kad trokšta ES „išnykimo“. Visgi labai abejotina, ar britai balsavo vedini ES griūties sentimentais, o ES administracinis elitas turėjo užtektinai supratingumo ir geros valios imtis būtinų, šalių suverenumą užtikrinančių reformų „Brexit“ nesėkmės atveju. Spekuliacijos visada rizikingas užsiėmimas, bet iš retorikos, kuri buvo matoma prieš referendumą visiškai realu, jog britams likus ES, būtų buvę paskelbta, kad „europinė demokratija“ laimėjo prieš atsilikusios visuomenės „masių demokratiją“ ir net visada atsargiai žiūrinčioje Britanijoje pademonstruota aiški parama vykdomam Europos integracijos projektui. Tai, žinoma, būtų baisus melas, nes tokios paramos nėra. Britanijoje, kaip ir kitose Vakarų Europos šalyse, jau daugiau ir vis daugėja nepatenkintų vykstančia federalizacija žmonių, kurie ne visi palaikė atsiskyrimą – dalis vis tiek balsavo už pasilikimą Sąjungoje, tikėdamiesi sulaukti būtinų reformų.

„Brexit“ vertinimas tad turėtų priklausyti nuo to, ar tikime viršnacionalinių ES institucijų ir lyderiaujančių šalių gebėjimu ir atvirumu priimti europiečių nepasitenkinimą tolesne integracija kaip faktą ir pradėti su tuo skaitytis. Elgesys su Vyšegrado šalimis, teisėtai ginančiomis savo interesus ir netgi nuosekliau už A. Merkel vykdančiomis Šengeno susitarimą, aiškiai liudija tokios valios nebuvimą. Jei tokios valios pokyčiams ES iš tiesų nebuvo, ją sukurti galėjo tik gilus sukrėtimas. Toks, kaip britų pasitraukimas iš Sąjungos. Kad tai buvo sukrėtimas, liudija pačių politikų pasisakymai. Europos Komisijos pirmininkas ir finansų komisaras iki pat balsavimo save ir kitus viešai ramino, jog britai liks ES, o apie permainas Sąjungoje neužsiminė. Padėtis apsivertė ir kitą dieną po referendumo jau girdime apie būtinybę „girdėti ne tik politikus, bet ir piliečius“.

Kaltinamųjų suolas

Juokinga dėl referendumo rezultatų kaltinti D. Cameroną. Taip, referendumui įvykti leista dėl jo niekingo valdžios siekimo. Tačiau britų pasirinkimą lėmė ne jis (turėtume priešingą rezultatą) ir net ne už išstojimą agitavęs N. Farage`as. Daugiausiai jį lėmė pačios ES lyderių, visų pirma, A. Merkel elgesys. Mažiausiai nuo 2014 metų ES viršūnės turėjo galimybę elgtis taip, kad narystė būtų patraukli, o ne atstumianti. Jei naująsias nares Vidurio Europoje išsaugoti užtenka nuolatinės finansinės paramos, tai ES biudžeto donorėmis esančios Vakarų šalys žiūri į ES ne kaip į ekonominį, o kaip į politinį projektą, kas jis iš tiesų ir yra jau nuo 1992 metų. Būtent todėl agitacijoje nepakankamai veikė ekonominiai argumentai ir buvo lemtingai svarbūs ES sprendimai sprendžiant migrantų krizę. Šie sprendimai buvo akivaizdžiai pražūtingi – valstybei, kuri ir taip piktinosi nevaldoma migracija iš ES šalių, kone prieš pat referendumą iš Briuselio pasiųsta žinia, jog migrantų iš islamiškų šalių nepriimančios ES narės turės mokėti milžiniškas baudas. Žinant britų visuomenės nepasitenkinimą masine imigracija, migrantų veltėdžiavimu ir prarandama šalies tapatybe (plačiau knygoje Ed West, „The Diversity Illusion“, 2015), nėra geresnio būdo paskatinti balsuoti už pasitraukimą.

Taip pat atsižvelgiant į britų, ypač vyresniosios kartos, nacionalinę savimonę, akivaizdžiai klaidinga buvo ir gąsdinimo „Brexit“ padariniais taktika. Kai ES lyderiai ir net B. Obama toli gražu ne pagarbiai, o įspėjimais mokė britus kaip teisingai balsuoti, galima pagrįstai klausti, ar ne tai ir sutelkė reikiamą persvarą išėjimo kampanijai. Ypač B. Obamos grasinimai dėl laukiančios niūrios savarankiškos Jungtinės Karalystės ateities itin neskaniai priminė 1990-ųjų Michailo Gorbačiovo „perspėjimus“ Lietuvai.

Šie svarstymai yra ne vien tikrųjų kaltininkų paieškos. Netrukus prasidėsiantis derybų dėl išstojimo etapas gali paskatinti tolesnę griūtį arba padėti išgelbėti Sąjungą. ES likusios tautos turi pajusti, kad ES krypsta reformų keliu, taip pat jog britams nebus keršijama, priešingai, siekiama sukurti kuo optimalesnį ir abipusius (ES ir JK) interesus atitinkantį sugyvenimo modelį. Artėjantys rinkimai Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse kuria palankią dirvą ES griovėjams augti. Radikalaus euroskepticizmo augimui sutrukdyti gali tik nuosaikiu euroskepticizmu grįstos reformos. Reikia tikėtis, kad ES lyderiai reaguos adekvačiau nei Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius, paskelbęs, kad problemą reikia spręsti greičiau kuriant Europos federaciją. Būtent tokios reakcijos baimė šio teksto autorių vertė visą agitacijos laikotarpį nepritarti „Brexit“ kampanijai. Jei į britų pasitraukimą bus reaguojama federalistų vaistais – stipriau suveržtais varžtais – Europos griūtis neišvengiama. Kuo greičiau bus palaidota federalistų distopija, tuo mažiau bus Europos vienybės griuvėsių.

Šį savaitgalį 6 ES įsteigusios šalys renkasi į susitikimą, kuriame spręs principinį reakcijos į „Brexit“ klausimą – gilinti integraciją ar grąžinti šalims dalį suverenumo. ES išsaugojimo požiūriu šis susitikimas pateiks ir atsakymą, ar „Brexit“ buvo naudingas Europai. Jei bus nuspręsta grąžinti šalims didesnį suverenumą, taigi ir saugoti Europą, „Brexit“ paradoksaliai ir skausmingai išėjo į naudą.

Kurią Europą rinksimės?

Dauguma žmonių Europoje supranta, kad Europos vienybės idealas yra teisingas ir saugotinas. Dėl jo verta stengtis. Klausimas, kaip ta vienybė įsivaizduojama. Kaip teigė garsus britų filosofas Rodžeris Skrutonas (Rogeris Scrutonas), „daug žmonių palaikė „Brexit“ kaip tik todėl, kad yra europiečiai ir mato, jog esama ES nestiprina, o griauna Europą, su kuria jie tapatinasi“. Taigi pasitraukimas ir daliai britų buvo pastanga paskatinti reformas, kurios leistų išlikti Sąjungai, nors jau be jų pačių.

Lietuvos pareiga yra lygiaverčiai su kitomis ES šalimis rūpintis Europos Sąjungos ateitimi ir aktyviai dalyvauti priimant sprendimus, kurie atitiktų Lietuvos interesus, grąžintų europiečių tikėjimą ES projektu ir tuo pačiu padėtų išsaugoti pačią Sąjungą. Tai svarbu, nes jau kuris laikas Europos lyderiai kreipia ES projektą ydinga linkme, keldami vis didesnį visų šalių narių, o ypač jos senbuvių piliečių nepasitenkinimą. Ši kryptis Europai jau kainavo britų pasitraukimą. Mūsų visų pareiga tad yra gelbėti Europą nuo destrukcijos, būtinai grąžinant ją link ekonominės sąjungos (kokios ir troško britai), pageidautina grįstos krikščioniška civilizacija, o ne „vienovės įvairovėje“ kūrimo ideologija. Europos Sąjungos lyderiams griaunant Europos vienybę ir savo tikrovę neigiančiais veiksmais brandinant vis naujus atsiskyrimo referendumus, sugebėjimas pačios ES viduje konstruktyviai formuluoti ir apginti tautų suverenumą ir valstybių narių saugumą užtikrinančias reformas bus vienintelis vaistas nuo tolesnės ES griūties.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Apie pofik, kalbos eroziją ir britų užsispyrimą… (pirmadienio mintys)
  2. A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis
  3. A. Švarplys. Kelios mintys po referendumo
  4. VRK nenutraukė Referendumo paskelbimo (video, nuotraukos)
  5. A. Juozaitis: Europa išdavė savo tapatybę
  6. V. Sinica. Būkime labiau europiečiais!
  7. V. Sinica. Islamo taika Europai
  8. V. Sinica. Europeizacija kaip sovietizacija
  9. V. Sinica. Musulmonų integracija – pasaka su nelaiminga pabaiga
  10. V. Sinica. Tautos apologija
  11. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  12. V. Sinica. Nematomas Vakarų frontas
  13. V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva
  14. Didžioji Britanija ir Škotija pasirašė sutartį dėl Škotijos nepriklausomybės referendumo
  15. Z.Vaišvila. Referendumo blokavimas peržengė ne tik teisės, bet ir sąžinės ribas (tiesioginė transliacija, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Jonas says:
    9 metai ago

    Puikus straipsnis! Reiktų nepamiršti, kad lietuviai buvo tarp rytų ir vakarų ir turėjo savo religiją, todėl apsoliutinti ES ar krikščionybės kaip siektino gėrio nereikėtų. Vertėtų vistik pamastyti apie galimą Lietuvos kelią nekalbant, kad esam per maži, per kvaili ar dar kitokie. Mano manymu, reiktų užsibrėžti ko siekiame ir siekti, pvz. norim klestinčios 10 mln. tautos su savo savimone, požiuriu, santvarka, nuosavybės forma ir tt. ir siekti, ir gal per 100 metų tai turėsime! Pirmas žingsnelis bus rudenį, vertėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos liauxies partiją ir jos vertybes!!!! (p.s. nesu jos narys:)

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      9 metai ago

      vertinga partija su Šatrijos vertybėmis 🙂

      Atsakyti
      • Jonas says:
        9 metai ago

        Jei pasidomėtum, tai Prunskienės ten neliko nei kvapo, įdedu gerą nuorodą jei leis:
        https://www.youtube.com/watch?v=rolGadfMHi0&feature=youtu.be

        Atsakyti
  2. Jonas says:
    9 metai ago

    Beja, teksto autorius yra konservatorius, Bilotaitėz padėjėjas, taip pat Vilniaus forumo dalyvis, dar Pro Patria, kaip suprantu krikščioniškas demokratinis judėjimas ir dar ten kažmo direktorius. Idomu kas yra svarbiau, arba kas yra kas, pvz. pirmi du yra iš esmės priešingi judėjimai. Būtų tikrai idomu, jei atsakytų autorius…:)

    Atsakyti
  3. Juozas says:
    9 metai ago

    Geras pastebėjimas dėl Auštrevičiaus susivokimo politikoje…
    Keista- a nei žodžio apie Putiną. Kaip bebūtų apmaudu, tai didžiulė jo pergalė.

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    9 metai ago

    Tas Brexit’as, tai paprastas demokratinio, laisvo gyvenimo įvykis, apie kurį pasakytina taip pat paprastai – nėra to blogo, kad neišeitų į gerą. Na, žinoma, jis šiek tiek primynė ES skeptikų demagogines uodegas. Tačiau iš esmės tai viso labo – tik pasidaryta proga plepučiams paskaldyti malkų… Pasakos “Bėkime, dangus griūva” sukurti nepavyko…
    Iš to pamoka tik viena – daugiau dalykinių kalbų, mažiau plepių politiško triukšmo viešojoje erdvėje.

    Atsakyti
  5. Vanda says:
    9 metai ago

    Gerai, kai dar yra kas parašo tiesą. Atsibodo tas melas apie Briuselio gėrį.

    Atsakyti
  6. Bartas says:
    9 metai ago

    Kurią Europą rinksimės? Na žinai, Vytautai Sinica, įvariai manę į kampą. Pasakydamas, kad tai visų mūsų pareiga, labai “susijaudinau”. Anglai dėjo ant EU , o aš , Pasaulio dulkė, turiu rūpintis Europa. Na ne ,geriau aš dėsiu visas pastangas Lietuvių Tautos išlikimu. Europos Sąjunga, euras Lietuvių Tautai saugumo nesuteikia. Tik karinė sąjunga su NATO – mūsų gyvasties išsaugojimas.

    Atsakyti
  7. Pikasas says:
    9 metai ago

    Kad ir ką bekalbėtų ar beragintų Angliją ES didžiausių šalių lyderiai.verta suvokti , kad “Brexit” kol kas yra JK vidaus reikalas. Ir tik tada, kai Anglijos valdžia kreipsis į EP dėl 50 straipsnio taikymo pagal patariamojo referendumo rezultatus, JK išstojimas taps visos Europos sąjungos reikalu. Jau dabar matosi, kad britų abiejų pagrindinių partijų lyderiai ir jų aplinkos nori laimėti bent šiek teik laiko, kad nurimtų aistros. Jei jie galvoja, kad ES galingieji nenorės pasinaudoti tuo, kad britai “Brexit’u” šovė sau į koją ekonominėse lenktynėse, tai to, griečiausiai, nebus. Kodėl jie turėtų lūkuriuoti šlubčiojančios Anglijos. Kai buvo kartu, tai buvo, o kai nebėr – konkurencija tik aštrėja. Beje, Anglijos nenaudai. Štai kaip galima politikams prisižaisti neatsakingiai elgiantis. Referendumo aktyvistai dar visos karčios taurės neišgėrė. Gaus dar jie į kaulus ne kartą. Ir kaip nebūtų keista ir ši referendumą laimėjusių, ir iš pralaimėjusių pusės. Jei Lietuva bus dėmesinga ir manevringa, tai gali tokioje sumaištyje netgi laimėti šį bei tą. Jei ateityje lietuviai imigrantai ir bus spaudžiami, tai tikrai ne tir kurie dirba, o ne iš socialinių pašalpų gyvena.. Tokių niekas išskėstomis rankom nelaukia. Matysim…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Pilietinė visuomenė

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LTV pranešė apie Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos
  • Rimvydas apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Kita tema apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • Rimgaudas apie Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos banko rūmai Kaune kviečia į nemokamas ekskursijas ir šeštadieniais
  • D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • Už kiek šiemet galima pailsėti Palangoje, Turkijoje ir Ispanijoje?
  • Augalai daugiabučiuose: svarbu ne tik grožis, bet ir saugumas

Kiti Straipsniai

Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
„Sodra“

Persikėlus į Europos valstybę, pensija bus mokama be pertraukų

2025 05 30
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos

2025 05 30
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Transporto ministrų susitikimas

Vilniuje – įsipareigojimas stiprinti karinio mobilumo jungtis

2025 05 28
„Rail Baltica“ | sumin.lrv.lt nuotr.

Sutarta siekti didesnių investicijų „Rail Balticos“ projektui

2025 05 27
Pasienis | vrm.lrt.lt nuotr.

Prezidentas su EK nariu aptarė migracijos iššūkius

2025 05 27
Pasienis | lrv.lt nuotr.

Nuo birželio 1-os Lietuva nebepripažins Rusijos nebiometrinių pasų

2025 05 26
Ryga | RITA nuotr.

Rygoje pirmą kartą vyks „Rygos meno savaitė“ – dalyvauja menininkai iš visos Europos

2025 05 26

Skaitytojų nuomonės:

  • LTV pranešė apie Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos
  • Rimvydas apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Kita tema apie D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  • Rimgaudas apie Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda
  • Rimgaudas apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Audrys Antanaitis, Algimantas Akstinas ir Juozas Zykus | alkas.lt nuotr.

„Verslo balsas“: Kaip išlaisvinti lietuvių verslumą? (audio, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai