Birželio 12 d. Gedulo ir vilties diena paminėta Merkinėje. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už partizanus, politinius kalinius ir tremtinius aukojo Merkinės dekanato dekanas, dr. Robertas Rumšas. Merkinės kryžių kalnelyje vyko tradicinis minėjimas „Leiskit į Tėvynę“, kurio metu veikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta Zino Jono Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“. Renginio metu skambėjo pokario ir tremtinių dainos. Pagerbti Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių atvyko Lietuvos partizanas Juozas Jakavonis – Tigras, tremtinys Vytautas Kaziulionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Varėnos rajonosavivaldybės meras Algis Kašėta, mero pavaduotojas Giedrius Samulevičius, aktorė Olita Dautartaitė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos valdybos narys Zinas Jonas Kazėnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė, daktarė Eglė Jaškūnienė, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai (bataliono vadas majoras Darius Bernotas), Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės jaunieji šauliai, Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas su dukrele Adele ant rankų, Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas bei mieli merkiniškiai ir svečiai.
Po šv. Mišių minėjimo dalyvių kolona, nešina Lietuvos valstybės, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio bei politinių kalinių ir tremtinių vėliavomis, kurios priešakyje būgnus mušė varėniškiai Žygimantas Jaruševičius ir Žilvinas Giedraitis, iškilmingai pražygiavo miestelio gatvėmis į Merkinės kryžių kalnelį. Prieš prasidedant renginiui jo dalyviai turėjo galimybę buvusio stadiono pakraščiuose šalia kryžių ir prie koplytėlės pažvelgti į kruopščiai išdėliotas didelio formato nuotraukas, bylojančias apie tautos atgimimą Sąjūdžio metais.
Prie 1994 m. pastatytos ir pašventintos koplytėlės minėjimą pradėjo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Viltis“ (vadovė Gražina Kuodienė) tremtinių himnu „Ešelonų broliai, ešelonų sesės“. Minėjimo vedėjas Mindaugas Černiauskas pakvietė padėti gėles ir uždegti žvakutes prie atminimo lentų bei kryžių tiems, kurie nekaltai žuvo Antrojo pasaulinio karo metais, kurie buvo ištremti iš gimtųjų namų, kurie mirė gyvuliniuose vagonuose ar tremties vietose, kurie buvo nukankinti NKVD kalėjimuose ar nužudyti ant gimtų namų slenksčio, kurie pasirinko miško brolio kelią ir atgulė ant miestelio grindinio, kurie nepaisydami didžiausio pavojaus padėjo tremiamiems, persekiojamiems, kovojantiems su ta baisia XX amžiaus nelaime – Sovietų Sąjunga.
Nuaidėjo Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karių trys pagarbos salvės, skirtos Tėvynei Lietuvai, Laisvės gynėjams, partizanams ir dabartinėms Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms bei visiems geros valios lietuviams, mylintiems savo Tėvynę.
Partizanų ryšininkas, tremtinys, knygos „Šalia mirties“ autorius Juozas Jakavonis – Tigras ir tremtinys Vytautas Kaziulionis prisiminė žiaurius tremties metus ir savo šeimų skaudžius išgyvenimus. Seimo narys L. Kazlavickas pasidžiaugė, kad partizanas Tigras savo sodyboje maloniai priima jaunimą, dalinasi patirtimi. Šios gyvos istorijos pamokos labai prasmingos ir reikalingos šių dienų jaunimui.
Pirmojo Pietų Lietuvos partizanų vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio anūkas Gintaras Vitkus palinkėjo visiems būti ištvermingais ir niekada neprarasti tikėjimo ir vilties, nestokoti kūrybingumo ir sumanumo, kad „ešalonų“ žmonių gyvybingumas, atsparumas sklistų ir paliestų vis didesnį būrį žmonių, kad Lietuva galėtų atsitiesti ir būti ori tarp kitų Europos ir pasaulio šalių.
Ištrauką iš tikrais įvykiais paremto Rūtos Šepetys romano „Tarp pilkų debesų“, kuris išverstas net į 24 pasaulio kalbas, skaitė aktorė Olita Dautartaitė.
Aktorė, tikėdamasi, kad ją išgirs istorijos mokytojai, išreiškė nuomonę, kad reikėtų paraginti jaunus žmones būti kartu su mumis tomis valandomis kai reikia, ir kad jaunimas žinotų, kokioje žemėje gyvena ir kodėl jie laisvi. Į aktorės pasisakymą sureagavo Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Jis kalbėjo, kad šiame minėjime jaunimo daug ir nematome, bet pasidžiaugė, kad per Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną žygyje Varėnos-Merkinės miškais ir naujo maršruto „Dainavos apygardos partizanų takais“ atidaryme dalyvavo apie 200 jaunų žmonių. Žygio metu buvo prisiminti ir pagerbti partizanai ir visi kovotojai, žuvę už Lietuvos laisvę. Meras išreiškė nuomonę, kad jaunimas galbūt nelabai mėgsta mitingų, pakvietė būti atlaidžiais jiems. Bet istorijos mokytojas paragino įsiklausyti į aktorės žodžius.
Partizanų ryšininkė Bronė Baravykienė – Lakštingala prisiminė partizanus, su kuriais jai tekdavo bendrauti – tai Bronius Vičkačka – Žvirblis, Viktoras Krisiulevičius – Tauras, Danielius Tribandis – Karvelis, Vytautas Tribandis – Jaunuolis, Jonas Pratusevičius – Granitas. Taip pat ji atliko kelias savo kūrybos dainas.
Pokario ir tremties dainas „Leiskit į Tėvynę“, „Užkrito rasa sidabrinė“ atliko Merkinės etnografinis ansamblis „Kukalis“ (vadovė Laimutė Jakštienė) ir „Lopšinė motinai“, „Aš į stotį ėjau“ bei „Aš verkiau parimus“ – Varėnos politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Viltis“.
Merkinės kraštotyros ir genocido muziejaus direktorius M. Černiauskas įteikė padėkas: majorui D. Bernotui, G. Kuodienei, L. Jakštienei, Ž. Jaruševičiui, Ž. Giedraičiui, O. Dautartienei ir Z. Kazėnui.
Z. Kazėnas savo rankų darbo medaliais apdovanojo visus minėjime dalyvavusius Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono karius, o taip pat renginio vedėją M. Černiauską.
Paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“ keliauja po Lietuvą
„1988 m. užgimė Sąjūdis. Alternatyvi to laikmečio spauda pradėjo naują laisvėjančios žurnalistikos istorijos etapą. To meto spauda kvietė ir vienijo sovietų okupuotą šalį taikiai pasipriešinti režimui ir atkurti Nepriklausomybę. Įvairūs laisvei kviečiantys mitingai ir susirinkimai vyko visoje Lietuvoje. Žmonės būrėsi, diskutavo, dainavo, mitingavo. O ta laisvės dvasia, kuria alsavo ir žurnalistų bendruomenė, šiandien yra užfiksuota išskirtinėse žurnalisto Zino Kazėno fotografijose.
Z. Kazėnas nuo 1972 metų yra Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) narys, nuo 1988-ųjų – laisvai samdomas fotografas. 1988-1991 m. fotomenininkas buvo Sąjūdžio informacinės agentūros (SIA) fotografu. Fotografijose užfiksuotos akimirkos iš daugiau nei dviejų šimtų Sąjūdžio laikotarpio piketų, mitingų, akcijų. Per trejus metus fotografas apsilankė 250-tyje mitingų ir akcijų, vykusių Lietuvos miestuose ir miesteliuose, sukaupė daugybę medžiagos. Fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1989-1991“ – tai LŽS nario Z. Kazėno ir fondo „Azzara“ dovana Lietuvos žmonėms, o šiandien ir Merkinėi. Kartu tai yra priminimas, jog laisvė yra ne duotybė, o vertybė“, – taip minėjimo vedėjas M. Černiauskas pristatė parodos autorių. Vedėjas taip pat atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į vieną garsiausių Z. Kazėno kūrinių – mergina, vardu Leokadija, virš sovietų karių galvų išdidžiai mojuojanti Lietuvos trispalve.
Prisiminimui apie parodą minėjimo dalyviams Z. Kazėnas padovanojo ženkliukus su to meto įvykių dalyvės Leokadijos atvaizdu, kuriuos dauguma mielai įsisegė matomoje vietoje.
Fotomenininkas yra surengęs apie šimtą fotografijos parodų, pasakojančių apie nepriklausomybės įvykius ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Didžiausios ir įspūdingiausios – Estijoje, JAV, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Suomijoje. Fotografijos paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1989-1991“, pabuvojusi Merkinėje, kaip teigė jos autorius Z. Kazėnas, jau aplankė dešimtąją Lietuvos gyvenvietę, bet tai tik pusė kelio. Ateityje ji keliaus ir į kitus miestus ir miestelius.
Ačiū gerb. Kazėnui ir str. autoriui.