Jau penktus metus, „Lietos“ labdaros fondas, kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ministerija, Dieveniškėse (Šalčininkų raj.) rengia M. Valančiaus kūrinių skaitymo konkursą, kuriame dalyvauja netik Vilniaus krašto, bet ir Žemaitijos mokyklų moksleiviai. Šiemet, minint M. Valančiaus 215-ąsias gimimo metines, sukaks ąžuolinio paminklo, skirto vyskupo M. Valančiaus ir Lietuviškos mokyklos garbei pastatymo Dieveniškių bažnyčios šventoriuje dešimtmetis (paminklo autorius skulptorius G. Radzevičius, pagrindiniai fundatoriai Algirdas Budreckas, Domas Vytautas Valančiauskas, Dieveniškių bažnyčios klebonas Domas Valančiauskas) ir penktosios edukacinio projekto „M. Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte“ metinės.
Saulėtą ir žavų gegužės 6 dienos rytą nuo seimo III-jų rūmų, prasidėjo M. Valančiaus kūrinių skaitymo konkurso komisijos narių delegacijos kelionė į Dieveniškes.
Kelionė neprailgo, nes visi keliavusieji bendraminčiai rado apie ką pasikalbėti, tuo labiau, kad pro autobusėlio langus mirgavo nuostabūs Vilniaus krašto pavasarinės gamtos vaizdai.
Atvykę į Dieveniškių kraštą komisijos nariai pirmiausia aplankė pasieniečio Gintaro Žagūnio žūties vietą Krakių kaime ir prie jo atminimui skirto paminklo padėjo gėles, pagerbė jį tylos minute. Skaitymų konkursas šiemet vyko Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos aktų salėje, kur kosmisijos nariai buvo šiltai sutikti ne tik tos mokyklos direktorės Ilonos Šedienės, bet ir puikiai nusiteikusių Vilniaus krašto moksleivių būrio, kartu su skaitlingos Žemaitijos delegacijos atstovais. Iš Žemaitijos atvyko 50 dalyvių: Kretingos raj. Kūlupėnų miesto mokyklos atstovai, Skuodo raj. Mosėdžio miesto gimnazijos atstovai, Plungės raj. Žemaičių kalvarijos miesto M. Valančiaus gimnazijos atstovai. Jiems vadovavo Kūlupėnų miesto M. Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša.
Renginį vedusi neformaliojo švietimo centro atstovė Aušra Žemaitytė, įžanginį žodį suteikė tarti to centro vadovei Jovitai Petrauskienei. Po to į susirinkusiuosius kreipėsi projekto sumanytojas, skulptorius Gediminas Radzevičius sakydamas, kad dėl jo projekto atstumas nuo Žemaitijos iki Dieveniškių per tuos penkerius metus sutrumpėjo tiek, kad Žemaičių delegacija greičiau atvyko iš Žemaitijos į renginį, negu komisijos delegacija iš Vilniaus. Po to renginio vedėja pristatė komisijos narius:
Vladas Baranauskas – Šiaulių dramos teatro aktorius, trupės vadovas. Šv. Kazimiero ordino kontūrijos narys.
Eimantas Tamulynas – Šalčininkų 11-tos kuopos šaulių vadas, Vilniaus regiono karo prievolės komplektavimo skyriaus Šalčininkų poskyrio viršininkas.
Marija Šaknienė – Laikraščio „Lietuvių godos“ redaktorė, poetė.
Skaistė Elena Radzevičiūtė – VŠĮ „Kūrybos avilys“ steigėjų tarybos narė. Dailininkė, dainininkė.
Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė – Vilniaus Žemaičių kultūros draugijos garbės pirmininkė.
Saulius Povilaitis – Apdovanojimų už nuopelnus Vilniui ir tautai kancleris.
Mindaugas Sidaravičius – Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas.
Sigitas Vaitulionis – atsargos vyr. leitenantas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus pirmininkas.
Tautvydas Galinis. Mokslininkas, rašytojas.
Domas Valančiauskas – Inžinierius, paminklo M. Valačiui Dieveniškėse vienas iš fundatorių.
Rima Rimdžiūvienė – Inžinierė, M. Valančiaus giminaitė.
Rišard Maceikianec – internetinės svetainės „Pogon.lt“ redaktorius.
Kazimieras Uoka – Kovo 11-osios akto singnataras.
Pradžioje buvo parodytas dokumentinis Stasio Arnašiaus ir Gedimino Radzevičiaus sukurtas filmas „M. Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte“, kuriame buvo užfiksuota „pradžių pradžia“ vykusi prieš dešimt metų, minint M. Valančiaus 205-ąsias gimimo metines. Tai paminklo iškilminga pašventinimo ceremonija, kuriose pagrindiniu veikėju buvo jo eminencija, kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Be to, dalyviams buvo parodyti fragmentai iš naujai kuriamo dokumentinio filmo „Valančiaus tiltai“, kuriame rodoma Vilniaus krašto moksleivių kelionė į Žemaitiją ir Žemaitijos moksleivių kelionė į Vilniaus kraštą.
Po filmuotos medžiagos demonstravimo, apsirėdę tautiniais rūbais, šauniu įspūdingu pasirodymu visus pasveikino Kūlupėnų miesto M. Valančiaus pagrindinės mokyklos saviveiklininkai vadovaujami nenuilstančio jų vadovo Antano Žvinkelio. Prie jų prisijungė ir Mosėdžio ir Žemaičių kalvarijos atstovai.
Svečiai, nepaisant ilgos kelionės spinduliavo gera nuotaika, energija, kuri bemat pasklido po visą aktų salę, suteikdama visiems daug džiaugsmo ir smagumo.
Po to prasidėjo skaitymai. Skaitovų būta visokių ir labai stiprių ir kiek mažiau. Visi dalyviai savitai įdomūs. Žavu klausytis kai gyvenantys Šalčininkų rajone ir nuo mažumės aplinkoje girdintys ir galbūt buitinėje aplinkoje kalbantys kita, ne lietuvių kalba skaito M. Valančiaus tekstus žemaitiška tarme, jog sunku atskirti ar tai tikras tų kraštų atstovas ar ne. Vaikai buvo tikrai gerai pasiruošę, įdėjo daug pastangų pralavino savo lietuvių kalbos gebėjimus.
Po skaitymų buvo arbatos pertrauka. Jos metu garbūs komisijos nariai susumavo balus ir išrinko geriausius, kuriems ir buvo įteikti I, II, III vietos diplomai ir pagyrimo raštai nominacijoms už originaliausią kūrinį ir/ar kūrybos interpretaciją; už raiškiausią skaitymą. Geriausiai pasirodžiusiems mokiniams buvo įteikti Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro diplomai: Marijui Jasinskui, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazijos 3 kl. mokiniui, laimėjusiam I vietą; Gabijai Svorobovičiūtei, 7 kl., ir Arnoldui Girdauskui, 3g kl., Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazijos mokiniams, laimėjusiems II vietą; Ievai Macinkevič, Šalčininkų r. Poškonių pagrindinės mokyklos 7 kl. mokinei, laimėjusiai III vietą. Už raiškiausią skaitymą Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro pagyrimo raštu apdovanota Anastasija Bralkovskaja, Šalčininkų r. Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos 6 kl. mokinė. Už geriausią kūrinio „Palangos Juzė“ interpretaciją pagyrimo raštu apdovanota Vilniaus r. Riešės gimnazijos 7b klasės mokinių komanda.
Visų skaitymuose dalyvavusių mokyklų mokytojai apdovanoti LMNŠC padėkos raštais. Be raštų visi gavo po keramikinį medalį su „Palangos Juzės“ atvaizdu ir gavusiems simboliškai buvo suteiktas „Palangos Juzės“ riterio vardas. M. Valančiaus tekstai išties nėra lengvi , o žemaitiška tarmė tuo labiau. Tačiau skaitovai su tuo susidorojo puikiai ir suteikė peno ausims ir dvasiai. Baigiamąjį žodį pasakęs komisijos pirmininkas, Šaulių dramos teatro aktorius ir trupės vadovas Vladas Baranauskas apibendrindamas konkurso rezultatus, dalyviams pasakė nemažai profesionalių patarimų, nuoširdžiai padėkojo ne tik renginio dalyviams už dalyvavimą, bet ir už tai kad buvo pakviestas dalyvauti ir pats.
Renginys vyko ir pavyko. Vilniaus krašto moksleiviai, pakiliomis nuotaikomis išsiskirstė į namus, o sveteliai iš Žemaitijos liko Dieveniškių krašte, kur jų laukė ne tik ekskursija į naujai įrengtą Poškonių etnografinį muziejų, kurio direktorius Robertas Jagminas buvo paruošęs atskirą programą, bet ir šauni vakaronė Dieveniškių „Ryto“ mokykloje su nakvyne joje. Sekančią dieną papusryčiavę ir atgavę jėgas Žemaičiai apsilankė Vilniuje Valdovų rūmuose, poto nuvyko į pirmąją Lietuvos sostinę Kernavę, grįždami pakeliui aplankė Vievį ir jau sutemus , pilni įspūdžių grįžo į Žemaitiją.
Tačiau tai ne pabaiga. 2016 gegužės 21-22 dienomis Vilniaus krašto moksleivių delegacija vyks į Žemaitiją, kur įsilies į gausį Nasrėnuose vykstantį M. Valančiaus kūrinių skaitymo dalyvių būrį. Po to paekskursuos po artimiausias apylinkes, vakaros pas Kūlupėnų mokyklos moksleivius ir liks ten nakvoti. Iš ryto papusryčiavę ir sukaupę jėgas, ekskursuos po žymiausias ir įdomiausias Žemaitijos vietas.
Du kraštai , rytai ir vakarai , bet ta pati Lietuva . Būkime ten kur esame , bet neužmirškime kas esame, visi mes drauge Lietuva. Branginkime savo kraštą, kalbą, papročius.Puoselėkime, ugdykime ir ugdykimės, nes nuo to priklauso mūsų pačių gerbūvis. Būkime tvirti ne tik mintimi, žodžiais, bet ir dvasia. Smagu, kai yra entuziastų, sąmoningų žmonių, piliečių, kurie neabejingi tautos reikalams, kurie rūpinasi ir puoselėja mūsų kultūrą, sąvastį, tradicijas, kurie primena apie tikras vertybes, neignoruoja problemų, tuščiai nebamba, o stengiasi jas spręsti konkrečiais darbais. Šaunu, kad ir Lietuvos kariuomenės atstovai tame procese dalyvauja kartu.
Dideli darbai prasideda nuo mažų. Svarbiausia, kad jie būtų prasmingi, turiningi, kad tarnautų mūsų tarpusavio santarvės stiprinimui, Valstybės ir jos piliečių gerovei. Tikimės, jog šis konkursas įvyks ir kitais ateinančiais 2017 metais.
