Dieveniškėse Jurgis atrakino žemę! (nuotraukos)

Šių metų balandžio 22 dieną Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje praūžė Dzūkijos (Dainavos) etnokultūrą populiarinanti Jurginių šventė, tradicinių amatų ir senųjų verslų mugė bei Lietuvos profesinio mokymo įstaigų profesinio meistriškumo ir etninės kultūros, profesinio mokymo populiarinimo integruotas konkursas “Jurgi, atrakink žemę!”. Žvarbus vėjas ir besitvenkiantys grėsmingi lietaus debesys neišgąsdino nei šventės rengėjų, nei svečių, tad dalyvių susirinko gausiai: atvyko Šalčininkų rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai iš Kalesninkų, Butrimonių, Poškonių ir Dieveniškių, Poškonių lopšelio-darželio auklėtiniai, būriavosi Dieveniškių ir Poškonių seniūnijų gyventojai, Poškonių “Matrūnėlės” bendruomenė, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos ir kitų vietos institucijų atstovai.

Šventė pradėta tradiciškai: teatralizuotomis senovinėmis pirmojo gyvulių išginimo apeigomis ir iškilmingu mokyklos kiemo vartų atvėrimu. Jurginių šventės atidarymo ceremoniją praskaidrino Dieveniškių “Ryto” gimnazijos mokinių ansamblio “Aušrelė” atliekamos liaudies dainos, lydimos kanklių, dūdelių ir skudučių pritarimo, ir atkakliai pro tirštus debesis vis prasprūstantys saulės spinduliai.

Šiemet Jurginių programoje buvo gausu pramogų. Visi besidomintys etnokultūrinėmis tradicijomis dalyvavo tradicinio kiaušinio marginimo vašku meistriškumo pamokoje, kurią vedė patyrusios auksarankės meistrės, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos narės, Izabelė Filevičienė ir Nijolė Aleksienė iš Punsko. Jauniausius šventės svečius labiausiai džiugino pasijodinėjimas žirgu, kartu su trenere Jolanta Šilaliene ir jaunąja raitele Jelizaveta Mežanec iš Pony Club žirgyno, ir šaudymas iš lanko, su istorijos rekonstruktoriumi Dariumi Jurcevičiumi.

Visi šventės dalyviai buvo kviečiami amatauti virėjo, kirpėjo, kalvio, kaimo turizmo organizatoriaus profesijų kiemeliuose, kuriuose vyko ir mini konkursai: ilgiausio ir dailiausio dirželio vijimas, botagėlių rišimas, ilgiausių kaselių pynimas, šventinis meduolių dekoravimas, ilgiausio metalinio strypo kalimas. “Ilgiausios kasos pynimo” konkurso nugalėtojai – Lina Linkevičiūtė (Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla) ir Justina Voiskunovič (Dieveniškių “Ryto” gimnazija), “Ilgiausio dirželio” konkurso nugalėtoja – Karina Siemaško (Dieveniškių “Ryto” gimnazija), “Dailiausio botagėlio” konkurso nugalėtoja – Viktorija Atamanenko (Dieveniškių “Ryto” gimnazija), “Kūrybingiausiai papuošto meduolio” konkurso nugalėtojas –  Nojus Sindikas (Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinė mokykla), “Jėgos, ištvermės ir taiklumo – pradedančiojo kalvio” konkurso nugalėtojai – Stasys Radzevičius ir Natalija Radzevičienė (“Matrūnėlės” bendruomenė), Zofija Sinkevičiūtė, Saulė Peseckaitė (Dieveniškių “Ryto” gimnazija) ir Eugenijus Siemaško (Dieveniškių “Ryto” gimnazija).

Kaip ir kasmet Jurginių mugėje šurmuliavo prekeiviai: vieni siūlė įsigyti vaismedžių sodinukų ar braškių daigų, kiti – ekologiškų produktų ir namuose gamintų pintinių bei šluotų, treti – rankdarbių, papuošalų, ypatingai pirkėjus viliojo Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos mokinės Barbaros Bernatovič rankdarbiai.  Šventės kieme sklandė ir mugės lankytojų uoslę džiugino gardūs kvapai, kylantys nuo virėjų laužų su kunkuliuojančiais katiliukais: mokyklos valgyklos šeimininkės ir virėjo profesijos mokinės su mokytojomis kepė “paucienę”, siūlė ragauti troškinio ir kitokių skanėstų.

Tačiau labiausiai Jurginių šventės svečių dėmesį kaustė paraleliai vykstantis  Lietuvos profesinio mokymo įstaigų mokinių konkursas “Jurgi, atrakink žemę”, kurio tikslas – populiarinti Jurginių tradicijas ir jas gyvinti bei integruoti į profesinį mokymą ugdant  būsimųjų amatininkų, netradicinių ir senųjų kaimo verslų kūrėjų, įvairių paslaugų teikėjų ir darbų atlikėjų  bendrąsias kompetencijas ir verslumą. Konkurse dalyvavo mokiniai iš Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos, Elektrėnų profesinio mokymo centro, Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos ir Varėnos technologijos ir verslo mokyklos, konkursantų darbus vertino kompetentinga komisija: Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo narė, Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė, Šalčininkų rajono savivaldybės Informacijos, kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Irena Kolosovska, Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji specialistė kultūrologė Irutė Eidukienė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos narė Ona Budzeikienė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos tarybos narė, knygos “Juosta žmogaus gyvenime” autorė, etnologė Anastazija Sidarienė.

Konkursas susidėjo iš trijų skirtingų užduočių, kurios buvo vertinamos atskirai, o kiekvienos užduoties komanda-laimėtoja apdovanojama. Pirmoje konkurso dalyje kiekviena komanda  vertinimo komisijai ir žiūrovams pristatė jau pagamintą vainiką, skirtą gyvuliui (arkliui, aviai ar kt.) prieš pirmąją ganiavą papuošti. Vainikas turėjo atspindėti vietos, kurioje yra profesinio mokymo įstaiga, tradicijų elementus. Komisija šios užduoties nugalėtojais paskelbė Elektrėnų profesinio mokymo centro komandą, antroji vieta atiteko Varėnos technologijos ir verslo mokyklos komandai, trečioji – Raseinių technologijos ir verslo mokyklai. Antroji konkurso dalis – tradicinis kiaušinio – “jurgučio” –  marginimas vašku pagal komisijos pateiktą kūrybinę užduotį – buvo gerokai sudėtingesnė. Komisijos nuomone, gražiausiai “jurgučius” nudailino ir pirmosios vietos šioje rungtyje labiausiai verti buvo Varėnos technologijos ir verslo mokyklos mokiniai, antrąją vietą užėmė raseiniškiai, trečiąją – mokiniai iš Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos.

Tačiau sudėtingiausia ir azartiškiausia buvo trečioji konkurso dalis – “Auksinio kiaušinio” paieška. Tai etninės kultūros išmanymo, sumanumo, orientavimosi ir miklumo reikalaujančios varžybos mokyklos teritorijoje, įveikiant praktinių užduočių ir kliūčių, susijusių su Jurginių papročiais ir tradicijomis bei žaidimais,  ruožą. Greiti, vikrūs ir sumanūs čia buvo visų konkurse dalyvaujančių mokyklų mokiniai, bet nuovokiausi buvo varėniškiai, nes būtent Varėnos technologijos ir verslo mokyklos trijulė teisingai įminė mįslę-užuominą, kurią susidėjo iš žodžių kratinio, gauto teisingai atlikus visas skirtas užduotis, ir rado “Auksinį kiaušinį”! Tad prizas – Dzūkijos krašto kalvio, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos profesijos mokytojo Rašito Sadrejevo nukaldintas masyvus, spindintis auksu varinis kiaušinis – iškeliavo į Varėną.

Kasmet organizuodama šią šventę Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bendruomenė atiduoda duoklę mažajai Tėvynei – spalvingam gimtajam Šalčininkų kraštui, tačiau didžiulę pridėtinę vertę gauna pati, nes bendradarbiaudami ir veikdami išvien, besimokydami vieni iš kitų visi mokyklos bendruomenės nariai tęsia tradicinės kultūros Dieveniškių krašte, kartu ir visame Šalčininkų rajone, gaivinimą, prisidėdami prie rajono savitumo atskleidimo. Į tokių renginių veiklas įtraukiami įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių ir kultūrinės patirties žmonės, skatinamas jų užimtumas ir sąveika. Ir, žinoma, vietos bendruomenes sukviesdama į tradicinius renginius mokykla populiarina Dzūkijos regiono ir Pietryčių Lietuvos pasienio ruožo teritorijai būdingas etninės kultūros tradicijas tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių, stiprina jų tapatumo su regiono kultūra  jausmą  ir vysto saviraiškos galias, taip pat aktyvina, pritraukia bei uždega vietos bendruomenę kūrybingumu ir noru atgaivinti vietos amatų ir verslų tradiciją. O iš toliau atvykę svečiai atkreipia Lietuvos visuomenės dėmesį į išskirtinę, savitą šio regiono kultūrą, į čia slypinčius materialaus ir nematerialaus baltiškojo paveldo ženklus ir praėjusio šimtmečio metu susiklosčiusią kultūrinę įvairovę.

Autorė yra Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos lietuvių kalbos vyr. mokytoja