Prasidėjus naujajam 2014-2020 m. finansiniam laikotarpiui ir siekiant kuo skaidriau bei efektyviau įsisavinti ES paramą, administruojančioms institucijoms labai svarbu žinoti, kodėl atsiranda įvairūs pažeidimai ir kaip galima būtų jiems užkirsti kelią. Siekdami ateityje išvengti galimų klaidų, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai kartu išanalizavo 2007-2013 m. administravimo laikotarpio metu padarytų pažeidimų priežastis, dažniausiai pasitaikančių pažeidimų pobūdį, aptarė numatomus įgyvendinti planus dėl prevencijos priemonių taikymo.
Kaip informavo NMA Rizikų vertinimo ir valdymo departamento direktorė Jurgita Pugačiauskaitė–Butrimienė, NMA informaciją apie įtariamus bei nustatytus pažeidimų bei sukčiavimo atvejus, kurių suma siekia ir viršija 10 000 Eur, teikia Europos Sąjungos institucijai – Kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF). „Tai labai svarbu mūsų šalies reputacijai. Tiek NMA, tiek ŽŪM suinteresuotos viską pateikti itin tiksliai ir skaidriai, kad būtų išlaikytas pasitikėjimas valstybe. Dėl neužfiksuotų pažeidimų gresia ir finansinės sankcijos”, – paramą administruojančių institucijų įvaizdžio svarbą pabrėžė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
ES taisyklės griežtėja, yra nurodomos konkrečios rizikos, kur galimi pažeidimai. Pagal pažeidimų sumas Lietuva ES kontekste 2007 metais buvo 19 vietoje, 2015 m. – 6 vietoje. Dažniausiai pasitaikantys Europos Sąjungoje pažeidimai yra netinkamas paramos lėšų panaudojimas, naudotos įrangos pirkimas deklaruojant ją kaip naują, manipuliavimas privačiojo pirkimo procedūra ir kt. Lietuva per visą 2007-2013 programos administravimo laikotarpį OLAF perdavė 28 sukčiavimo atvejus už 8,73 mln. eurų sumą. Daugiausiai pažeidimų pasitaikė priemonėse „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas“ bei „Kaimo turizmo veiklos skaitinimas“. Lietuviai linkę pažeidinėti teisės aktus siekdami gauti tiesiogines išmokas už pasėlius, išmokas už mažiau palankias ūkininkauti vietoves, kraštovaizdžio tvarkymą, ą.
Pažeidimų beveik vienodai padaro tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Dažnai pasitaiko, kad žmonės pažeidimus padaro nežinodami reikalavimų arba skirtingai juos interpretuodami, koją pakiša ir dažna šių reikalavimų kaita, gamtos sąlygos, žinoma, yra ir bandymų apgauti bei pasinaudoti teisės aktų spragomis. Pastebėta, kad didžiausias korupcijos šaltinis, deja, yra konsultantai. J. Pugačiauskaitė–Butrimienė atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu laiku pastebėti galimas rizikas dėl netinkamo paramos įgyvendinimo ir, nustačius tokius atvejus, išieškoti paramos lėšas. Pažymėtina, kad net 39 proc. projektų nuo visų identifikuotų pažeidimų nebuvo išmokėtos paramos lėšos. Pažymėtina, kad problemų dėl susigrąžintinų lėšų turi daug šalių.
Susitikime taip pat buvo pristatytos NMA įgyvendintos prevencinės priemonės pažeidimų priežastims šalinti. NMA rengė mokymus savo darbuotojams, bendradarbiavo su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Konkurencijos tarnyba, Mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, specialiosiomis tarnybomis ir kt. Naujuoju 2014-2020 metų laikotarpiu toliau bus įgyvendinamos pažeidimų prevencijos priemonės, viešinamas paramos gavėjų, pažeidusių paramos gavimo sąlygas, sąrašas, taip pat rengiami mokymai darbuotojams, skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas dėl sukčiavimo prevencijos gairių įgyvendinimo bei organizuojami susitikimai su paramos gavėjais, socialiniais partneriais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės ūkio ministerijoje veikianti komisija analizuoja NMA pateiktus pažeidimų tyrimus dėl sankcijų taikymo, teikia išvadas ir pasiūlymus, kviečia į posėdžius paramos gavėjus. „Dirbant bendrai, rezultatai bus geri. Juk protingas atsargumas pasižymi ne tiek tuo, kad žmogus niekada nedaro klaidų, kiek tuo, kad jis neleidžia joms pasikartoti“, – pastebėjo viceministras S. Cironka.
