Kovo 17 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius ir kt. Vakaro metu bus rodoma 1997 m. apie šiuos dvaro rūmus sukurta televizijos laida iš ciklo „Vizijos ir tikrovė“, demonstruojamos fotografijos.
Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ – kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja Aurelija Arlauskienė, autoriai: istorikė dr. Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr. Laimis Januškevičius, žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius) kelerių metų darbas. Jame pristatoma intelektinė Jašiūnų dvaro istorija, prasidėjusi 1819 m., kai šį dvarą paveldėjo Vilniaus universiteto auklėtinis, rašytojas, istorikas ir bibliofilas Mykolas Balinskis. Čia jis kūrė eilėraščius, prozą, publicistiką, rašė didžiąją dvitomę monografiją apie Vilniaus miestą, baigė svarbiausią savo veikalą, skirtą senajai Vilniaus universiteto istorijai. Čia kaupė ir tvarkė medžiagą garsiausiai ir populiariausiai savo knygai Pamiętniki o królowej Barbarze, żonie Zygmunta Augusta („Atsiminimai apie karalienę Barborą, Žygimanto Augusto žmoną“).
Jašiūnuose parašytos ir pirmosios mokslo recenzijos. Dvare rinkdavosi tuometis literatūrinis elitas: poetai, prozininkai, mokslo darbų autoriai; būta ir didžulės bibliotekos – maža jos dalis, kuri saugoma Vilniaus universitete, aptariama šiame leidinyje. Knygoje taip pat išsamiai pristatomi Jašiūnų dvarininkai, jų palikuonys, dvaro kapinaitės, parkas. Aprašomi ir 1828 m. pastatyti dvaro rūmai, atlaikę 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimus, karus, valdžių kaitą, privatizavimą, jo anuliavimą, ne vieną restauravimo darbų pradžią ir greitą jų pabaigą, kol galų gale 2015-ųjų rudenį atvėrė duris paveldo mylėtojams.
Leidinys gausiai iliustruotas Lietuvos archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomais paveikslais, fotografijomis, dokumentais, taip pat Sniadeckių ir Balinskių palikuonių asmeninių archyvų nuotraukomis.
