Praėjusieji metai baigėsi partizaniniu karu už alkoholį degalinėse, o Naujieji prasidėjo internetą sprogdinančiu susirūpinimu dėl alkoholio sukeliamų problemų. Kraupių mirčių sukelta diskusija atrodo dirbtinė, skirta balsų žvejybai drumstame vandenyje. Priemonių įvairovės imitavimas – tabako pramonės ištobulinta kovos su vartojimo mažinimu taktika. Bandoma pademonstruoti, kad yra gausybė vienodai vertingų siūlymų, iš kurių išsirinks tinkamiausius. Tarsi kompleksinių kontrolės priemonių grožio konkursas. Alkoholio pramonė vikriai perėmė broliškos gildijos pamokas: temų apie alkoholį potvynis internete, rinkiminis įkarštis akyse, o lūpose kaip daina prilipę žodžiai: „Ką daryt?“ Paslaugūs žurnalistai klausinėja, o receptus dalina kas netingi. Pradedant Sveikatos apsaugos ministre, partijų vadovais ir eiliniais, baigiant žmonėmis gatvėje ir prie staklių, psichiatrų ir nepartinių bloku, net alkoholio pramonė alaus puta pas Lapiną laidon atplaukė. LR Vyriausybė irgi užsikrėtė. Viešoje konsultacijoje teiraujasi visuomenės apie veiksmingas alkoholio kontrolės priemones, iš valstybės institucijų ir savivaldybių reikalauja atsakymų ką „dar“ galima padaryti.
Tuo tarpu piliečiams verta įsidėmėti, kad visi atsakymai į klausimą „ką daryt?“ žinomi seniai. Atsakymus daugybę kartų LR Seimui, Prezidentei ir Vyriausybei teikė mokslininkai, valstybės ir nevyriausybinių organizacijų specialistai. Naujausia bendra (!) pozicija, kurioje aiškiai išdėstyta, ką reikia daryti (ir ko, geriau nedaryti), visiems aukščiausiems Lietuvos politikams išsiųsta vos prieš mėnesį. Šį dokumentą pasirašė Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje, Nacionalinės sveikatos taryba ir Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija. Solidžios, kvalifikuotos, patyrusios ekspertinės organizacijos. Jeigu atsakymai rankoje, tai kas sukėlė šį ūmų konsultacinį viduriavimą?
Pirmiausiai tai politikų baimė priimti alkoholio vartojimą mažinančius sprendimus. Veiksmingos priemonės paprastos, aiškios, bet nepatrauklios. Taip pat nepopuliari ir bendroji pozicija. Rinkimų dalyviams dainuojant „ I believe I can fly“, vietoje auksinio parašiuto jiems siūlomos trys stambokos plytos: ženkliai padidinkite akcizą visiems alkoholiniams gėrimams, uždrauskite alkoholio reklamą ir apsunkinkite alkoholio įsigijimą visiems, ypač nepilnamečiams. Ir visa tai – dabar! Oi, kaip nemalonu. Kaip reikės pasakyti mieliems gildijų ir aljansų vyrukams, kad alkoholis kainuos brangiau. Jiems nepatiks, kad perka mažiau. O žiniasklaida, kuri didžiuojasi išgyvenanti tik alkoholio reklamų dėka? Taigi, per rinkimus suvalgys ir užgers… kuo nors legaliu. Pardavimo vietų sumažėjimas… vėl blogai, kažkam teks persikelti, kažkam užsidaryti. Nepatenkintas bus eilinis rinkėjas, kuriam teks gėrimo paėjėti iki gretimo daugiabučio. Taip visuomeniškai palankios priemonės tampa asmeniškai nepelningomis.
Tada šaukiamasi neįmanomo: pasiūlykite stebuklą, kad gyventojai būtų apysveikiai ir pramonė soti. Raskite ką nors „griežto“, kas visiems patiktų, bet nesumažintų vartojimo. Laimėjimas dvigubas – rinkiminis patrauklumas išsaugotas, ir daugelį metų galima kaukti, kad „draudimai neveikia“.
Taip degalinių klausimo išvargintieji rado saliamonišką psichoterapinę išeitį: pasišnekėkime apie tai portaluose, laidose, forumuose, konsultacijose. Mėto pėdas kurdami klaidų kompleksinių priemonių mišką, surankiotą iš patvorių, bravorų, ekspertų raustelėjusiomis nosimis, tabako pramonės remiamos NVO „Lietuva be šešėlio“. Tikisi, kad šiame miške pasiklydusi tauta pasitenkins džiūvėsėliu – neveiksminga socialine reklama ir dar neveiksmingesniu švietimu, kurį primes perdegusiems ir papildomos veiklos neprašiusiems mokytojams.
Užuot graibsčius stebuklinių pasakų patirtį, geriau tartis, kaip neskausmingai įgyvendinti tris paprastas PSO rekomendacijas. Išdrįskime ignoruoti rinkimams subalansuotas „papildomas“ alkoholio kontrolės priemones tol, kol neįgyvendintos pagrindinės siūlomos. Nepritaikius veiksmingų ir pigių, sudėtingos ir brangios tėra pinigų švaistymas. Kaip plastinė chirurgija prieš chemoterapiją. Prasminga tartis, kaip kitąmet ir dar penkerius metus nuosekliai didinti alkoholio akcizą bent po 5 proc., kaip sumažinti žiniasklaidos pasipriešinimą reklamos draudimui, kaip derėtis su Europos Sąjunga dėl valstybės alkoholio pardavimo monopolio.
Siūlomos priemonės tikrai apsunkins su alkoholio gamyba, prekyba ir reklama susijusį verslą, bet garantuotai sumažins vartojimą bei žalą visuomenei. Tenka rinktis – visos visuomenės sveikata ar finansinė nauda nedidelei jos grupei.
Gana klausinėti vilko patarimų, kaip avis nuo jo apsaugoti. Negirdi alkoholio pardavėjai tų 15-os litrų gyventojui sąžinės priekaištų. Nemato savo veido šulinyje. Kodėl kurčių ir aklų turėtume apie blaivesnės Lietuvos kelius klausinėti? Alkoholio ir tabako pramonės bei jų remiamų organizacijų įtaka trukdo formuoti veiksmingą šios srities kontrolės politiką, todėl ši įtaka gali ir turi būti sistemingai ribojama. Tai kartoja solidžiausios tarptautinės sveikatos ir antikorupcinės organizacijos, sukaupusios ilgametę nevykusių mėginimų bendradarbiauti su alkoholio pramone patirtį. Atsitraukti 2015 m. teko net komisarui V. Andriukaičiui, žadėjusiam patvirtinti naują Europos Sąjungos alkoholio strategiją. Ką bekalbėti apie Lietuvą, kur uraganiniam „poveikiui“ dėl degalinių atsilaikyta tik dėl abejingais nepalikusių mirčių.
Deja, šiandien valstybė vis dar konsultuojasi su visais, išskyrus tuos, kurie teikia mokslo įrodymais grindžiamas rekomendacijas. Simptomiška, kad SAM nerado organizacijos, veikiančios visuomenės sveikatos ir alkoholio kontrolės srityje, kurią galėtų pakviesti į Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo tarybą. Dalyvauti pakviestos tik pacientų interesus atstovaujančios NVO – Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba ir Lietuvos neįgaliųjų forumas.
Nenorintys žinoti klausosi partijos, pramonės ir „žmogaus iš gatvės“ čiulbesio, o norintys atsakymų galėtų rasti į lietuvių kalbą išverstoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje – Alkoholis Europos Sąjungoje. Sutaupytų konsultacijų laiko.
Moterys viską įsivaizduoja kaip vaikų auklėjime: jiems uždrausi ir jie to nedarys. 🙂
Bet net ir vaikai tėvų nepaklauso, o kieno klausys gėrėjai?
Jie taip sakys:
gėriau, gersiu ir dar žinau kur gauti! 🙂
Kaip tik šio vakaro LRT Pinigų kartoje buvo pasakojimas apie samanės gamybą ir pardavimą, kas rodo, kad netgi dabar, kada yra įmanoma nusipirkti sertifikuoto alkoholio be problemų, bėdžiai perka pigesnį gėrimą – samagoną.
Taip, kad reikia ne naikinti parduotuves, o piginti sertifikuotą alkoholį – kitaip didelė dalis mokesčių nėra surenkama, o samogonščikai, pasirodo, per mėnesį uždirba tokius pinigus .kaip didelės įmonės direktorius (ir tai jau įskaičiavus galimas baudas).
O pijokai …
geria, gėrė ir gers –
kol Žemelė apsivers! 🙂
Tamsta klysti, ir net labai. Taip, iš tiesų yra dalis žmonių, kurių jau nesustabdysi. Vieni dėl to, kad baisių abstinencijos priepuolių baimė juos valdo, kitų – iš kvailos fanaberijos. „Man niekas nekomanduos”. Tada tu pats sau PROTINGAI pakomanduok, kad būtų TAU, o ne jiems nauda! Ir dar išbandyk tą malonumą – aukoti savo įgeidžius DĖL KITŲ. Tamsta jau protingas, tamstai nepaaiškinsi, moki gerti, bet gi kitus tai laikai už save kvailesnius esant ? Tai štai, dėl tų, kvailesnių už patį imk ir pasiaukok. Pritark, kad alkoholis būtų sunkiai pasiekiamas.
Žmonės renkasi į skirtingas kompanijas.
Viena kompanija iš noro dar pagerti ir kapą išraus, jei tikėsis po karstu butelį rasti.
Kita – patingės toli eiti, apsieis su tiek, kiek jau išgėrė. Taip vieną, kitą kartą apsieis, ir įpras gal net iš viso išmoks be alkoholio apsieit.
Dar kita – nepatingės aplankstyti, paieškoti. Iš „taškų” dar nepirks, bet parduotuvės ieškos. Dalis šitų po truputį vis labiau įsitrauks, ir jiems gresia pasiekti tokį potraukio lygį, kai eis ir į taškus, ir visokius techninius skysčius gers.
Taigi MŪSŲ VISŲ rūpestis ne tie, kurie jau ir iš po lavono butelį ištrauks ir gers – jie jau medicinos rūpestis. Ir teisėsaugos.
Mūsų rūpestis – panaikinti sąlygas, kai alkoholis tiesiog piršte peršamas, net ir tiems, kas nenori. Kai jis visur po ranka, o per tai vis tiesi ranką ir imi. Nors, jei akių nezulintų, tai ir neieškotum. Šiandien alkoholis pas mus, tai kaip sovietmečiu Brežnevas – visur šmėkščioja, visur vaidenasi. Nei TV ar viryklę įjungsi, nei šaldytuvo dureles atidarysi – iš visur tuos suskamba „Zdrastvujtie, tovarišči”…
Citata: “Nei TV ar viryklę įjungsi, nei šaldytuvo dureles atidarysi – iš visur tuoj suskamba „Zdrastvujtie, tovarišči”
– За что и выпьем!
🙂 🙂 🙂
Sutinku, kad piršti, ypač jaunimui, nereikia.
Bet kaip, sakykite, painformuoti žmones apie tauresnį, švaresnį gėrimą?
Ar jau pasmerksim visus žmones tručus, tipo Русский стандарт ir pan., ryti?
Iš viso, manau, nereikėtų iš tos šalies jokios prekės, tuo labiau tručų, įsileisti.
Ir reikia žmones informuoti: šitas gėrimas lietuviškas (suprask – mokesčiai eina Lietuvai ir tau pačiam), o šitų – nereikia pirkti, nes nėra ko padėti Lietuvos priešui?
O tą laidą pažiūrėkit: dar įsivaizdavau, kad samanių beveik nebėr, o ten, kad išdėstė, tai po to labai abejoju ar Vilnija perka sertifikuotus gėrimus iš viso (turiu omenyje liaudį)?
Gerbiu protingus žmones, kurie iš bendro medicininio išprusimo žino, kad 5-10 kartų per metus išgerti būtina. Tad žmogus tuos “kartus” ir suskirsto šventinėms dienoms. Tai va. O tie, kurie trimituoja (negerkit per šventes), tai visai verti medicininės diagnozės – durnumo.
Kur tai sakoma? Prasom nurodyti citata ir saltini.
Viska teisingai parasete.
‘Bili birda’ kazkokia gaunasi… Gal apie skirtingus dalykus diskusija vyksta, apsizvalgykite? 🙂
O tamstos pamineta kategorija ‘geria, gėrė ir gers’ diskusijose apie svaigalu zala, plitima, priezastis ir pan. is viso neturetu buti lieciama.Jie padare savo pasirinkima, ir sekmes… Visas demesys tegali buti sutelktas i jaunus zmones, dar nepradejusius, krastutiniu atveju- vartojancius ‘kulturingai, retai, svarbiu progu atveju’. Tik i juos turetu buti orientuota valstybes politika. Nes tam kuris pasirinko ‘geriau geriu ir gersiu’ nereikalinga nei reklama apie ‘kristolini tyruma’, nei apie ‘kruopsciai atrinktus produktus’… Tam gi kuris tokio pasirinkimo dar nepadare, galima kazka parodyti ir irodyti. Jam bus veiksmingi apribojimai, draudimai, svietimas ir t.t. Kitaip sakant visos priemones bus veiksmingos, tad jas ir reikia vartoti. Visas, draudimus taip pat.
Tamstos pastebejimas apie kainos mazinima- tikras nesusipratimas
Сitata: “pastebejimas apie kainos mazinima- tikras nesusipratimas”.
Tai, kad ne: tai seniai ekonomikoje žinomas fokusas, kad, norint užimti rinką, iš pradžių reikia dempinguoti kainą.
Tokiu būdu niekas nebenorėtų pirkti tručų – kuriam galui tručas, jei už tą patį patį gauti sertifikuoto, t.y. gero gėrimo.
seniai ekonomikoje irodyta….. 🙂 🙂
irodyta ir kad prekyba svaigalais paciai valstybei kaip tokiai yra itin nuostolingas ‘verslas’. Bet argi moka is savo kisenes tie kurie sprendimus priima? Mes mokam, visi bendrai 🙂 O pelnas kazkam… Ir del mokesciu per daug ‘nesvaikite’.
http://www.ntakk.lt/kas-yra-tikrieji-mokesciu-mokejimo-banginiai-lietuvoje/
Puikus ir teisingas straipsnis.