Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė patvirtino naujas lietuvių kalbos pradinio ugdymo ir lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Pagal naujas programas bus nuosekliau mokoma raštingumo, stiprinami skaitymo gebėjimai.
„Naujos programos – svarbus žingsnis lietuvių kalbos ir literatūros mokymo kokybei gerinti. Stipriname lietuvių kalbą ne tik kaip komunikavimo priemonę, bet ir kaip augančio žmogaus moralinio ir pilietinio ugdymo pagrindą. Tikiu, kad ši programa sustiprins lietuvių kalbos vaidmenį mokykloje, mūsų bendruomenėse ir padės ugdyti Lietuvos pilietį“‚- sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Pradinėse klasėse daugiau dėmesio bus skiriama skaitymo gebėjimams ugdyti, taip pat rašymo praktikai. Pirmą kartą į pradinio ugdymo programą įtrauktas privalomos literatūros sąrašas.
5 – 10 klasių lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programoje didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo įgūdžiams formuoti ir skaitymo gebėjimams stiprinti. Grįžtama prie tradicinių raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo. Taip pat mokoma modernių komunikavimo formų: rašyti elektroninius laiškus, žinutes, dirbti su įvairiais šaltiniais internetinėje erdvėje.
Siekiant ugdyti mokinių kūrybiškumą programoje numatyta daug kūrybinio skirtingų žanrų tekstų – interviu, esė ir kt. – rašymo praktikos.
Į programą įtraukta meniniu požiūriu vertingiausia lietuvių klasikos ir šiuolaikinė literatūra, taip pat užsienio literatūros kūriniai, kuriuos skaito bendraamžiai kitose Europos Sąjungos šalyse.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. pagal naują lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą pradės mokytis 5, 7, 9 kl. (gimnazijos I kl.) mokiniai. Pagal naują lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą 1 ir 3 klasėje pradės mokyti tos mokyklos, kurios yra pasirengusios ją įgyvendinti. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal naująsias programas mokysis visi 1–10 (gimnazijos I–II) klasių mokiniai.
Naujos programos pakeis lietuvių kalbos (gimtosios) ir lietuvių kalbos (valstybinės) pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.
Rengiant naujas programas dalyvavo mokytojai praktikai, dirbantys lietuvių ir tautinės mažumos kalba mokyklose, bei mokslininkai kalbininkai, literatai, vaikų literatūros specialistai. Programa buvo rengiama trejus metus. Apskrityse, rajonuose, mokyklose vyko diskusijos, viešosios konsultacijos, programų projektų pristatymai.
Švietimo ir mokslo ministerija, rengdamasi naujų lietuvių kalbos programų įvedimui, toliau organizuos tikslines kvalifikacijos tobulinimo programas pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytojams, parengs metodinės medžiagos, ugdymo priemonių. Papildoma parama numatyta mokykloms tautinės mažumos kalba: jos bus aprūpintos papildomomis mokymo ir metodinėmis priemonėmis.
