Kas laukia teksto apie tikrus karus – nusivils. Šis straipsnis – apie karus, kuriuos kariauja didesnioji dalis mūsų piliečių. Internetuose, alubariuose ir virtuvėse. Aptarsime tris reiškinius, kurie – gana skirtingi, nors tuo pat metu ir susiję.
Pirmas – karas dėl melsvos gėlytės. Nesisegsiu jos, nors ji – graži. Nes ji tapo vienos partijos viešųjų ryšių akcija. Partijos, kurioje yra gerų žmonių, bet vadovauja kitokie. Nedalyvausiu ir liepsnos akcijoje – nors ši liepsna man ir suprantamesnė, ir labiau šildo už tą gėlytę. Nes ji simbolizuoja karą su ta gėlyte.
Yra karų, kuriuos verta kariauti. Briuselis naikina mūsų valstybės suverenumą valandomis. Rytuose žiojasi Kremliaus Mordoras. Į mokyklas veržiasi iškrypėliai, siekdami pagrobti mūsų vaikus. O čia pat – XXI amžiaus kolonizatoriai, jau siaubiantys senutę Europą. O mes čia žaidžiame kryžiukų-nuliukų karą. Atsiprašau: gėlyčių-liepsnelių.
Neturite, ką veikti? Paglostykite kačiuką. Pasekite pasaką vaikui prieš miegą. Padėkite gėlių ant Sausio 13-osios didvyrių kapų. Kažkodėl manau, kad jie priims tiek tulpes, tiek rožes, tiek tas melsvas pelkių gėlytes. Gal net raudonus gvazdikus. Nes svarbiausia – pagerbti.
Antras klausimas – dėl kai kurių šaulių pareiškimų. Siūlant kovoti su valstybės priešais, grasinant jų artimiesiems. Nekart žiūrėjau Antano Škėmos spektaklį „Pabudimas“. Jame NKVD-istas tardo lietuvių partizaną, liepdamas savo parankiniams prievartauti jo žmoną. Šiandien kai kurie šauliai siūlo taikyti panašius metodus. Jei tai – patriotizmas, tai užsikaskite ir susideginkite su tokiu patriotizmu. Jeigu yra bent menkiausias pagrindas kariauti, tai tik tada, kai esi teisesnis už savo priešą. Nusileidęs iki jo lygio pats tampi juo.
Trečias klausimas – kova internetuose iš esmės. Tai – anoniminiai komentarai. Žmonės linkę į laisvę be atsakomybės. Tik vargu, ar jie pagalvoja, kaip tai naudinga valdžiai. Jai patinka, jog žmonės – užuot ėję į mitingus, rinkimus bei referendumus – trolintų vienas kitą internetuose. Tai – puikus garo nuleidimas. Valdžia, kuriai iš tiesų rūpi pilietinė visuomenė, uždraustų anoniminius komentarus iš esmės. Dėl pačios visuomenės. Tik ar tai darys dabartinė valdžia? Jokiu būdu.
Kare svarbūs trys dalykai. Pirmas – moralinis teisumas. Antras – tikslas, dėl kurio kariaujama. Trečias – realus rezultatas. Jei trūksta nors vienos šių dedamųjų, karas tampa beprasmis.
Ne su visomis mintimis sutinku, bet ačiū!
Marius Kundrotas galėjo pavadinti savo straipsnį: ‘Taip, mes pasiruošę EILINĮ kartą pralaimėti rinkimus’ – būtų tiksliau.
Paulius Normantas
Šis žmogus serga geriausiai žinančio sindromu, o jo straipsniai tik skaldo, o ne vienija tautines jėgas!
Citata: “Trečias klausimas – kova internetuose iš esmės. Tai – anoniminiai komentarai. Žmonės linkę į laisvę be atsakomybės. Tik vargu, ar jie pagalvoja, kaip tai naudinga valdžiai. Jai patinka, jog žmonės – užuot ėję į mitingus, rinkimus bei referendumus – trolintų vienas kitą internetuose. Tai – puikus garo nuleidimas. Valdžia, kuriai iš tiesų rūpi pilietinė visuomenė, uždraustų anoniminius komentarus iš esmės. Dėl pačios visuomenės. Tik ar tai darys dabartinė valdžia? Jokiu būdu.
Kare svarbūs trys dalykai. Pirmas – moralinis teisumas. Antras – tikslas, dėl kurio kariaujama. Trečias – realus rezultatas. Jei trūksta nors vienos šių dedamųjų, karas tampa beprasmis”.
Autorius prieštarauja pats sau:
1. tarybmečiu žmonės dažnai negalėjo operatyviai išsakyti visuomenės daugumos nuomonės ir ar nuo to visuomenei buvo geriau?
2. kokiu kitu keliu, operatyviai gali būti atrasta tiesa ir ji pasakyta valdžiai, jei ne interneto komentaruose?
3. kas kita, kad dažnas, patriotu save laikąs, būtinai mano galįs ne diskutuoti, ne argumentais nusverti nuomonę savo ginamos naudai, o kokiais tai, tiesiog probanditiniais, veiksmais.
Bet bet koku atveju internete išreiškiamos nuomonės tikslu kelti Lietuvą nėra beprasmės.
Mano kraštas
Šita žemę man likimas dovanojo
Pilką dangų, sniego sodus ir pilis
Ji klevais raudonais rudenį liepsnoja
Ji atvėrus kiekvienam plačiai duris
Man jos grožio kiek yra, tiek ir pakanka
Jos kalba mane užbūrė amžinai
Ir tegu ją visos negandos aplenkia
Mano žemė man – vieninteliai namai
Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga
(x2)
Jei tavęs nėra, į ką man atsiremti?
Kaip surasti ryto saulę languose?
Į kurią pasaulio pusę reikia žengti?
Kaip išsaugot tavo vardą,
Tavo vardą vaikuose?
Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga
Tavo skausmo niekada aš nepamiršiu,
Bet žinau, kaip greitai medžiai vėl žydės
Kada nors ir pats į medį aš pavirsiu
Mano žemė kai mane namo pakvies.
Vien tik ji yra prasmė tikroji
Nepakeis jos niekas niekada
Jai vienai tu viską paaukoji
Ji tavo pradžia ir tavo pabaiga
*Muzika: Gytis Paškevičius
Tekstas: Erika Drungytė
Mūsų visas gyvenimas prasmių ieškojimo laukas.Bet yra prasmės kertinės, pamatinės,kuriuose esame tvirti.Tvirtas ir Marius.Jis šaunus žmogus.Marius yra mąstantis žmogus ,atviresnis,viešinantis savo prasmių ieškojimo kelią,ko daugelis nedarome viešai.Minčių turi kiekvienas daug ,bet viešai išsakomos geriausios:).Marius atviresnis ir pasako daugiau.Gerbkime ir širdies šiluma sušildykime vieni kitus.
išdėstytos protingos mintys. Aciu uz si straipsni.
Visos jo mintys teisingos ir ne tik šiame straipsnyje.
Aš sutinku su autoriaus argumentais. Kritikai kritikuoja kad tik kritikuoti arba dėl asmeninių simpatijų/antipatijų.
Nebūtinai. Biški per daug idealistinis matymo kampas.
Taip ir ne.
Iš tiesų – mūsų tarpusavio rietenos ne į mūsų avilį naudą neša.
Nusistebėjau ir aš neužmirštuolės pasirinkimu. Graži gėlė neužmirštuolė, prasmingas jos vardas. Bet – kovoje žmonės kiekvienas PO SAVO VĖLIAVA buriasi. Taip buvo ir Sausį, ir visą Sąjūdį – ji rodė, kur mano bendraminčiai susirinkę! O juk ši diena, jos renginiai būtent SAUSĮ paminėti skiriami! Tai, kas ir kaip TADA buvo…
Jei kam nesinori vėliavos spalvų ŽENKLELIO, ieško kažko naujesnio – galima pvz. internete pateikti video pamoką ir pamokyti, kaip iš vėliavos spalvų juostelės galėtume pasigaminti įv. gėlių ir jomis pasipuošti įsisegus į atlapą, kepurę, šukuoseną, telefono įdėklui pritaikyti – kur tik skonis padiktuos… Galima kaklajuostę susimeistrauti. Nekalbant apie savo darbo vėliavos spalvų aitvarus, mezginius, dirbtines puokštes – eisenose dalyviai galėtų jais eiseną papuošti. Tai visai nebloga tema darbelių pamokoms – visą rudenį galėtų tam skirti, ruoštis, planuoti, kaip dalyvaus, kaip savo darbelius pademonstruos. Netgi trispalviai popieriniai lėktuvėliai – eisenos dalyviai galėtų juos laidyti nuo šaligatvių eiseną stebintiems žiūrovams, o žiūrovai – jiems atgal. Būtų gražus žaidimas pakeliui, jungiantis vienus su kitais…
Tačiau aršiai dėl to konfliktuoti tikrai neverta… Tegu pasirenka. Kartais žmogus labai ilgai bręsta. Bet daugmaž subręsta.
Su Marium sutinku 2 klausimu.Dalinai su 3 -iu.Kiekvienam savo.
Dėl 3: Anoniminiai komentarai – tai lobis. Nesuvokiu, kaip VSD nesinaudoja anoniminių komentarų atveriamomis galimybėmis! Kiek daug operatyvinio darbo sąnaudų jie padeda sutaupyti! Juk jau daugybę metų ten tiek medžiagos pradėti tyrimą ne tik dėl kiršinimo, bet ir dėl teroristinių nuotaikų atskleidimo. Kiek ten besivaržančių, katras kuo „kiečiau” prikeverzos, aiškinančių, kaip su litvinais susitvarkyti ruošiasi. Jei tai moksleiviai – tėvai už jų nepriežiūrą per tiek metų galėjo REGULIARIAI reikšmingomis sumomis pildyti spec. tarnybų biudžetus. Tada gal tėveliai imtųsi išmokyti savo kietuolius nuosavus daržus tvarkyti. Be to, pasakytų, kas jų vaikus taip elgtis kursto, kur jie to išmokomi…
Reiktų tolygiau paskirstyti savo dėmesį. Šiek tiek nuėmus nuo Kusaitės, liktų laiko ir kitiems, prašyte besiprašantiems galimybės pabendrauti su tyrėjais.
o šiaip mane, kaip Vilnijos gyventoją, labai domina, kaip visos Vilnijos mokyklos rengėsi minėjimui, kaip pažymėjo šią valstybei reikšmingą sukaktį. Manau, jog labai turiningai…
Tikriausiai p. Rėkst žinioje esančios mokyklos gerai pasiruošė, moksleiviai ir gyventojai buvo, kaip visada, organizuotai suvežti į minėjimą, nes RA lyderiai tam skyrė savo įprastą dėmesį ir pagalbą. RA elitas dalijosi prisiminimais, kaip kiekvienas jų asmeniškai tada gynė Nepriklausomybę, Labai įdomu. Kažkaip nepastebėjau reportažų iš ten. Gal dar bus?
Lietuvos tuteišių akcija prieš porą metų jau parodė savo pažiūras į sausio 13.
Mariaus labai šaunus Tautininkų ideologijos pristatymas.Sklandus,aiškus,tikslus.
Ačiū,Mariau.
Manau, kad dabarties Tautininkai, jų dauguma ir yra tokie pakantūs, demokratiški, pritariantys pliuralizmui. Visa tai pajutau Mariaus straipsnyje. Šaunu, Mariau