2015 m. kovo 11 d. Lietuva minėjo Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, padėtas teisinis pagrindas atkurti lietuviškus apdovanojimus – valstybingumo ženklus.
Pagerbiant tuos, kurie paaukojo savo gyvybę už Lietuvos laisvę, po dramatiškų 1991 m. sausio 13 d. įvykių, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas sausio 15 d. priėmė įstatymą, kuriuo buvo atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas. Juo apdovanojami žmonės, kurie mirė herojine mirtimi gindami Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys, didvyriškai gynę Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę: už ypatingą dvasios tvirtybę, ištvermę ir pasiaukojimą ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijos metu, už nuopelnus šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ar vientisumui po 1990 m. kovo 11 d.
1991 m. rugsėjo 12 d. Aukščiausioji Taryba priėmė Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą, kuriuo atkūrė ir visus kitus Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. apdovanojimus.
Aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordinas – skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams ir piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. 1991 m. įstatymu buvo leista apdovanoti tik 1-ojo laipsnio ordinu. Pirmaisiais Vytauto Didžiojo ordino kavalieriais 1995 m. tapo Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję ypač uoliu ir sąžiningu darbu, aktyvia visuomenine veikla. Pirmą kartą, atkūrus nepriklausomybę, ordinai įteikti 1993 m. Vasario 16-osios proga. Jais pagerbti poetai, menininkai ir mokslininkai.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi pagerbiami asmenys, kurie, nepaisydami gresiančio pavojaus savo gyvybei, gelbėjo žūvančius žmones. Nuo 1992 m. Kryžiumi apdovanoti 1560 asmenų, gelbėję skęstančius ar gaisre žūvančius žmones, taip pat Lietuvos piliečiai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėję žydus nuo nacių vykdomo genocido.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu nuo 1995 metų apdovanojami asmenys, itin uoliai ir atsidavusiai kūrę ir stiprinę Lietuvos Respublikos krašto apsaugą po 1990 m. kovo 11 d., ginkluoto pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyviai.
Daugiau kaip 300 Lietuvos nepriklausomybės medalių už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant nepriklausomą Lietuvos valstybę 2000 m. liepos 6 d. įteikta ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo dalyviams, kariams savanoriams, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjams, Tikinčiųjų teisių gynimo komiteto steigėjams, Helsinkio grupės nariams, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariams, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariams, Kovo 11-osios Akto signatarams.
Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu, kuris prilygo valstybiniam apdovanojimui, apdovanojami Lietuvos šaulių sąjungos nariai bei asmenys, nusipelnę Šaulių sąjungai ir Lietuvai.
Įsteigti du nauji medaliai – Sausio 13-osios atminimo (1991) bei Dariaus ir Girėno (1993) medaliai. Sausio 13-osios atminimo medalis, skirtas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams, pasižymėjusiems ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio–rugsėjo mėnesiais, pagerbti. Dariaus ir Girėno medaliu įamžinamas Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą 1933 m. Medaliu pagerbiami Lietuvos aviacijai nusipelnę asmenys.
2002 m. birželio 18 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos apdovanojimų įstatymas, įsigaliojęs 2003 m. sausio 16 d., pakoregavo valstybės apdovanojimų sistemą ir jų dizainą. Pakeista ordinų medalių tvarka: vietoj buvusių trijų laipsnių medalių visi ordinai dabar turi vieno laipsnio medalį. Pagal kitų Europos valstybių ordinų laipsnių pavadinimus pakeisti ir Lietuvos valstybės ordinų laipsnių pavadinimai: 1-ojo laipsnio ordinas vadinamas Didžiuoju kryžiumi, 2-ojo – Komandoro didžiuoju kryžiumi, 3-iojo – Komandoro kryžiumi, 4-ojo – Karininko kryžiumi, 5-ojo – Riterio kryžiumi. Nustatyta, jog visi ordinai turi tik vieno laipsnio ordino medalį.
Pagal naują įstatymą Vytauto Didžiojo ordinas pristatytas su aukso grandine. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino pavadinimas buvo pataisytas, o naujas apdovanojimas –„Už nuopelnus Lietuvai“ ordinas – buvo įsteigtas. Šis yra įteikiamas žmonėms už nuopelnus Lietuvai, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius, humanitarinės pagalbos Lietuvai teikimą, už specialius nuopelnus viešųjų paslaugų ir kultūros, mokslo, išsilavinimo, verslo, produkcijos, sveikatos, socialinės apsaugos, karybos, sporto, ekonomikos ir kitose srityse.
Valstybės ordinais ir medaliais apdovanoja Respublikos Prezidentas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga. Ypatingais atvejais gali būti apdovanojama ir kitu laiku. Nuo 2003 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Šaulių žvaigždės ir Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja krašto apsaugos ministras, o Dariaus ir Girėno medaliu – krašto apsaugos ir susisiekimo ministrai.
Po Nepriklausomos valstybės atkūrimo įvairios organizacijos – ministerijos ir departamentai – irgi atkūrė buvusius apdovanojimus ir pradėjo steigti naujus, kad pagerbtų išsiskiriančius specialistus atitinkamose srityse. Šių apdovanojimų įteikimas yra apibrėžtas įstaigų vidaus taisyklių.
Apdovanojimų projektai buvo sukurti gerai žinomų Lietuvos dizainerių: Giedriaus Cibulskio, Tado Deksnio, Petro Garškos, Liudo Gedmino, Aloyzo Jonušausko, Romualdo Karpavičiaus, Nerijaus Treinio, Antano Vaičekausko, Albino Vaičiūno ir Violetos Žaltauskaitės. Apdovanojimai buvo pagaminti Lietuvos monetų kalykloje bei UAB „Alpera“ ir „Metalo forma“.
Lietuvos nacionalinis muziejus sukaupė 1991–2002 m. atkurtų ir įsteigtų visų laipsnių apdovanojimus, jų pakaitus: juosteles, miniatiūras, rozetes, taip pat apdovanojimų diplomus ir liudijimus. Apdovanojimai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, kuriam apdovanojimus perduoda Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, rinkinių, Lietuvos monetų kalyklos, gauti iš privačių asmenų, buvo eksponuoti šiais metais. Parodą papildė Lietuvos Respublikos Prezidento metraštininkų fotografų Vlado Gulevičiaus ir Džojos Gundos Barysaitės bei Alfredo Pliadžio nuotraukos.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus bukletą March 11th. The Awards of the Restored Independent State of Lithuania.
