Ketvirtadienis, 19 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Aukščiausiasis teismas: Viskas gerai su tuo negru

www.alkas.lt
2015-12-06 18:15:27
5k
PERŽIŪROS
2
atts.lt nuotr.

atts.lt nuotr.

teismai.plaktukas_atts.lt
atts.lt nuotr.

Žodis „negras“ Lietuvoje yra tinkamas vartoti. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas (nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 2K-91/2010): „Vien tik juodaodžio asmens pavadinimas „negru“, nesant tikslo kurstyti diskriminavimą dėl jo rasinės priklausomybės, negali būti laikomas kitos rasės žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu. Žodžio „negras“ etimologinė reikšmė lietuvių kalboje istoriniu, socialiniu–kultūriniu požiūriu neturi niekinančio, žeminančio atspalvio, nes lietuvių tauta nenaudojo Afrikos gyventojų vergoviniam darbui, nebuvo įstatymais įteisintos diskriminacijos, segregacijos, nebuvo ir socialinio konflikto dėl odos spalvos bei priklausymo kitai rasei. Lietuvoje kitų rasių asmenys praktiškai negyveno arba tai buvo tik atsitiktiniai atvejai. Taigi, lietuvių tautos kultūroje, literatūroje bei mene negro vaizdinys susijęs su netiesiogine patirtimi, dažniausiai atkeliavusia per kitų šalių literatūrą, meną, todėl siejamas su išnaudojamu, sunkiai dirbančiu, užuojautos reikalingu asmeniu“.

Siūlome prisiminti „Mokslo Lietuvoje“  2010 m. balandžio 15 d. Nr. 8 (430) skelbtą profesorės, kalbininkės, ilgametės scenos kalbos dėstytojos, daugelio straipsnių autorės, mokslininkės, lietuvių eksperimentinės fonotekos pradininkės, vadovėlių ir žodynų autorės, daugelio Lietuvos aktorių tarties mokytojos, humanitarinių mokslų daktarės Valerijos Vaitkevičiūtės šį straipsnį:

„Negras ar juodaodis?“

Nègrai (pranc. nègre< isp. negro < lot. niger – juodas), kitas australonegridų pavadinimas, dažn. turintis menkinamą atspalvį“. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XVI, 2009.

„australonegridai, juodoji rasė, pusiaujo rasė, viena iš trijų rasinių kamienų“. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. II, 2002.

Paaiškinimas „dažnai turintis menkinamą atspalvį“ priklauso tik žodžiui australonegridai.

Mūsų tautiečiai, persekiojami įvairiausių fobijų, matyt, supratę, kad ir žodžiai negras, negrai turi menkinamąjį atspalvį, ėmė juos keisti žodžiais juodaodis, juodaodžiai.

Kad lietuvių kalboje negras neturi menkinamojo atspalvio, pirmiausiai patvirtina toje pačioje enciklopedijoje, 2002, t. II, p. 278, lizdas australonegridai, juodoji rasė, pusiaujo rasė, kurių skiriamos 2 antrinės rasės: Afrikos (negridai) ir Okeanijos (australidai), o rusų antropologas ir etnografas N. Čeboksarovas (Н. Чебоксаров) negridus skirsto dar į 4 mažesnes rases, kurių viena vadinama Sudano negrais (tikraisiais).

Žodžiai negras, negrai į lietuvių kalbą atėjo palyginti vėlai. Konstantino Sirvydo trijų kalbų žodyne Dictionarium trium linguarum, 1620 (pirmasis mūsų žodynas), pakartotinai išleistame 1997, jų nėra. Simono Daukanto Didysis lenkų–lietuvių kalbų žodynas, išleistas apie 1850–1856, ir pakartotinis leidimas 1995, duoda negr (lenk. – V. V.), Murinas (liet. – V. V.). Žodyne Словарь русского языка XI–XVII вв., Выпуск 9 (М), 1982, rašoma: муринъ (мюринъ) и миринъ 1. Эфиоп, негр… “ Žodžio негр šiame žodyne (Выпуск 11 (Н), 1986) atskiro lizdo nėra.

Tarptautinių žodžių žodynai: 1936 – negrai; 1969 – jo nėra; 1985 ir Valerijos Vaitkevičiūtės, 2007, „nègras… juodaodis (negridų rasės) afrikietis arba išeivis iš Afrikos“; Alma Littera Tarptautinių žodžių žodynas, 2001 (ir vėlesni) aiškina taip: „nègrai … juodaodžiai Afrikos gyventojai arba išeiviai…“.

Lietuvių kalbos žodynas, t. VIII, 1970, – „nègras… juodosios rasės žmogus“. Remiasi Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, kurio 2000-ųjų leidimas aiškina: „nègras… juodaodis Afrikos gyventojas arba išeivis“. Frazeologijos žodynas, 2001, kaip ir lietuvių kalbos tarmių žodynai: Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, 1976; Lazūnų tarmės žodynas, 1988; Zietelos šnektos žodynas, 1998, jo neduoda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, t. VIII, 1981, aiškina: „nègrai… juodaodžiai afrikiečiai (negridai) arba išeiviai iš Afrikos“. Большой энциклопедический словарь, 1998, aiškina: „негры… назв. предст. негроидной расы“.

Vladimiro Dalio (Владимир Даль) Толковый словарь живaго великорускaго языка, t. 2, 1881, „негръ… чернотелый человекъ, арапъ, мурин…“ Šis žodynas kaip lygiateisį pateikia ir „муринъ арапъ, негръ, чернокожій“. Ernesto Frenkelio (Ernst Fraenkel) Litauisches Etymologisches Wörterbuch, Band 1, 1962, negro nėra. Makso Fasmerio (Макс Фасмер) Этимологический cловарь русского языка, t. III, 1971, žodį негр kildina iš lot. niger, remiasi Aleksandro Preobraženskio (Александр Преображенский) etimologiniu žodynu Этимологический cловарь русского языка, t. I, 599 (visas žodynas išleistas 1949). Mūsų kaimynų Latvių–lietuvių žodynas, 1977, teikia nēgeris negras. Trumpas mokyklinis vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų žodynas, 1970, duoda Neger. Украинско-русский словарь, 1984, ir Слоўнік беларускай мовы, 1987, – негр. Lietuvių–prancūzų kalbų žodynas, 1992, – nègre. Lietuvių–anglų kalbų žodynas, 1997, Négrò; Финско-русский словарь, 1998, neekeri negras; Сербскохорватско-русский словарь, 1970, Џрнац – negras, црнац – briunetas. Įdomu!

Minėtose kalbose negras menkinamojo atspalvio neturi. Išimtis – lenkų kalba: Słownik języka polskiego, t. IV, 1963, dar vadinamas V. Doroševskio (W. Doroszewski) arba didžiuoju lenkų kalbos žodynu, žodį Negr aiškina taip: „… (šiandien turintis menkinamąjį atspalvį), juodosios rasės žmogus; Murzyn“: žodis Negr paplito pas mus pastaraisiais metais, bet jo reikšmė susiaurėjo, lyg ir įgavus paniekos atspalvį“. Šio žodyno tame pačiame tome pateiktas Murzyn, kildinamas iš lot. Maurus, šiaurės Afrikos gyventojas. Lotynų–lietuvių kalbų žodynas, 1996, duoda dgs. Mauri maurai, Mauritanijos gyventojai, o Maurus maurų, prk. Afrikos. Słownik języka polskiego, t. II, 1979, duoda tik Murzyn.

Taigi, Europos kalbos, išskyrus lenkus, turi gyvą žodį negras, be menkinamosios reikšmės. Menkinamąjį atspalvį šis žodis turi Siera Leonėje ir Namibijoje, šalyse, kur valstybinė kalba anglų, ir Mauritanijoje, kur valstybinė kalba arabų. Šių valstybių vandenyse plaukiojantys mūsų jūreiviai sako, kad pasakęs negras gali gauti į kailį.

Kaip aiškinamas juodaodis lietuvių kalbos žodynuose?

Nei K. Sirvydo (1620), nei S. Daukanto (1850–1856) žodynuose juodaodžio nėra. Lietuvių kalbos žodynas, t. IV, 1957, duoda bdv. juodaodis „kieno juoda oda“ ir dkt., bdv. iš tarybinių raštų, aiškina: „juodosios rasės žmogus, negras“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, duoda tik dkt. „žmogus, kurio oda juodos spalvos, juodosios rasės žmogus“.

Vartokime žodį negras nekrūpčiodami.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime pristatoma Europos kalbų dienai paminėti skirta paroda
  2. L. Petkevičiūtė. V. Musteikis. Žodyną pavarčius (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Kai „išėję iš krašto” says:
    10 metų ago

    (nes niekada nebuvo deramai įsisavinę RAŠTO) imasi aplinkinius mokyti.
    Pagalvotų, ar neatrodo apgailėtinai. Porą desėtkų metų pagyvenę, ir jau už dešimtis tūkstančių metų istoriją turinčią tautą gudresni pasijuto.

    Atsakyti
  2. Matas says:
    10 metų ago

    Šioks toks prablaivėjimas,dar to paties reiktų su čigonais….,,romai” tipo romėnai.DDDD,italai gali įsižeisti.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Susitikimas Prezidentūoje
Lietuvoje

Prezidentūroje aptarti nacionalinio saugumo klausimai

2026 02 19
Parama Ukrainai
Lietuvoje

Vilnius siunčia humanitarinę pagalbą Ukrainos sostinei

2026 02 19
Šarvuotasis visureigis
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenėje – jau 500 naujausių šarvuotųjų visureigių

2026 02 19
Perėja
Lietuvoje

„Via Lietuva“ atnaujins daugiau kaip 100 pėsčiųjų perėjų

2026 02 19
Neris
Gamta ir žmogus

Vilnius imasi Neries pakrančių tvarkymo

2026 02 19
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolės dėmesys – švietimui ir sveikatos apsaugai

2026 02 19
Avarija
Gamta ir žmogus

Eismo įvykių statistika atskleidžia vairuotojų rengimo spragas

2026 02 19
Valentino diena
Lietuvoje

Seimo narės I. Kižienės sumanymu pagerbtos ilgametės santuokos

2026 02 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje
  • Budweiser apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje
  • Rimgaudas apie V. Sinica. Sporto rūmų aukojimas
  • P.Skutas apie R. Dejkgrafas. Kova, kad mokslas liktų globalus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentūroje aptarti nacionalinio saugumo klausimai
  • Vilnius siunčia humanitarinę pagalbą Ukrainos sostinei
  • Lietuvos kariuomenėje – jau 500 naujausių šarvuotųjų visureigių
  • „Via Lietuva“ atnaujins daugiau kaip 100 pėsčiųjų perėjų

Kiti Straipsniai

Svarstyklės pusiausvyroje - ant kairės svarstyklių lėkštės 10 lietuviškų knygų, ant dešinės - vienas angliškas žurnalas

J. Vaitkūnaitė. Lietuvos moksle naikinama lietuvių kalba

2026 02 19
N. Tuomienės pranešimas

N. Tuomienė. Kaip Ramaškonių (dabar Baltarusija) jaunimas 1927 m. šventė Vasario 16-ąją

2026 02 18
Vytautas Jonas Juška

V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

2026 02 15
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Lituanistika

Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis

2026 02 13
Kviečiama rinkti gražiausią įmonės pavadinimą

Kviečiama rinkti gražiausią įmonės pavadinimą

2026 02 12
Aptarti Migracijos departamento ir Valstybinės kalbos inspekcijos bendradarbiavimo aspektai

Aptarti Migracijos departamento ir Valstybinės kalbos inspekcijos bendradarbiavimo aspektai

2026 02 12
Dainius Razauskas

Dainius Razauskas kviečia minėti Kalbos dieną: mitologija nėra keli pasakojimai apie keistus dievus – ji mus smelkte persmelkusi

2026 02 11
Gimtoji kalba

Išleistas 1-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 02 03
Lietuvių kalbos garsynas

DI mokosi lietuviškai: trūksta tik tūkstančio balsų

2026 01 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje
  • Budweiser apie J. Ribickis. Jie įkūrė religiją. Gali jos mokyti mokykloje, meldžiasi dievams, aukoja ugnyje
  • Rimgaudas apie V. Sinica. Sporto rūmų aukojimas
  • P.Skutas apie R. Dejkgrafas. Kova, kad mokslas liktų globalus
  • Budweiser apie R. Dejkgrafas. Kova, kad mokslas liktų globalus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | penki.lt nuotr.

„Savaitės pjūvis“ apie ekonomikos forumus (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai