Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacija (LUBSA) savo dešimtmetį paminėjo Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Istorinėje Aukštosios Fredos dvaro oficinoje, prof. Tado Ivanausko vardo auditorijoje susirinkę svečiai analizavo 2010–2015 m. atliktus darbus, pasiekimus, brėžė ateities vizijas. Renginio metu buvo patvirtintas ir naujasis LUBSA pirmininkas. Juo dviejų metų kadencijai tapo VDU Kauno botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.
„Susitikimai, kuriuose dalijamasi savomis patirtimis, keičiamasi idėjomis – be galo naudingi. Jų metu asociacijos nariai ne tik pabendrauja su bendraminčiais, bet ir atnaujina arba randa įvairias bendradarbiavimo formas, įgytos patirtys leidžia kurti naujus planus“, – teigė naujasis LUBSA pirmininkas.
Kuria analogo Lietuvoje neturintį rožyną
Susitikimo metu LUBSA nariai – Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus, Vytauto Didžiojo universitetų botanikos sodų bei Dubravos ir Aleksandro Stulginskio universiteto arboretumų atstovai – apžvelgė penkmečio darbus, išskyrė džiuginančius ir probleminius aspektus. Apžvelgdamas VDU Kauno botanikos sodo veiklą, direktorius dr. Nerijus Jurkonis pasidžiaugė, kad Botanikos sodas dar labiau atsivėrė visuomenei: čia vyksta gerai žinomi tradiciniai renginiai, palaikomi glaudūs ryšiai su Aleksoto bendruomene, sodas vertinamas kaip puiki erdvė rengti įvairių meno sričių atstovų pasirodymus, čia vyksta tarptautiniai renginiai, tokie kaip „Poezijos pavasaris“, „Augalų žavadienis“. Direktorius priminė apie patvirtintą neformaliojo vaikų švietimo programą. Anot jo, VDU Kauno Botanikos sodas – pati tinkamiausia vieta Kaune, kur 9–12 m. vaikai įgytų botaninių žinių. Kalbėdamas apie probleminius klausimus, dr. N. Jurkonis įvardijo didelių investicijų reikalaujantį paveldo saugomų Aukštosios Fredos dvaro pastatų restauravimo klausimą. Jų pritaikymas darbuotojų ir visuomenės reikmėms stipriai praplėstų galimybes ir teikiamų paslaugų spektrą.
VDU Kauno botanikos sodo kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius pasidžiaugė didžiausia Lietuvoje rožių kolekcija – joje šiuo metu yra net 716 kolekciniai pavyzdžiai, o kitais metais ketinama skaičių padidinti iki 1 000. Sode nuo 2014 m. atnaujinta daugiau nei pusė senųjų ekspozicijų centrinėje sodo dalyje, iš esmės pertvarkyta floros sistematinė ekspozicija, įrengta daugiau kaip 10 naujų ekspozicijų.
Atnaujintu rožynu besirūpinanti vyresnioji kolekcijos kuratorė Dovilė Rylienė teigė siekianti lankytojams parodyti kuo didesnę veislių įvairovę, čia turi garbią vietą užimti istorinės rožės. „Senajame rožyne augalai buvo sodinami labai tankiai. Tačiau toks sodinimo būdas kolekcijos atžvilgiu nėra geras: augalai lengviau suserga, be to, kuomet rožės susodintos siauromis lysvėmis, galima detaliau apžiūrėti, prieiti arčiau, pauostyti“, – sakė D. Rylienė.
Kyla moderni mokslo bazė
Vilniaus universiteto botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila savo pranešime džiaugėsi infrastruktūros gerinimu – šiuo metu kuriama Botanikos sodo darbuotojams, mokslininkams ir studentams kuriama modernia baze. Stipriąja Botanikos sodo puse direktorius įvardijo bendravimą su visuomene, įvairių bendradarbiavimo formų paiešką. Kalbėdamas apie vykdomus tyrimus dr. A. Skridaila išskyrė Europinio kukmedžio gamtinių populiacijų tyrimus siekiant ištirti genetinę įvairovę Rytų Baltijos šalyse ir numatyti rūšies išsaugojimo mokslinius kriterijus, mikorizės tyrimus.
Kita VU Botanikos sodo atstovė Rasa Ryliškienė savo pranešime dalijosi JAV įgytomis patirtimis. Specialistė lankėsi viename seniausių sodų JAV, įsikūrusiame Saint Luis mieste, Čikagos, Bronkso, Bruklino botanikos soduose. Čia akį traukė vaikų edukacijai pritaikytos specialios erdvės – vaikų sodai. Juose įkurti laipiojimo takai, lizdai, nameliai, specialios erdvės žaisti, mokytis, tyrinėti lauke. Vaikai botanikos sode gali tyrinėti žiedo sandarą, patys auginti daržoves, sukti paukščio lizdus, sužinoti, kam reikalingi vabzdžiai.
Džiaugiasi edukacinėmis veiklomis
Į renginį atvykusi Šiaulių universiteto botanikos sodo direktorė prof. dr. Asta Klimienė džiaugėsi 4 ha per penkerius metus padidėjusiu Botanikos sodo plotu, rekonstrukciniais pakeitimais. Didžiausiu sodo varikliu direktorė įvardijo renginius ir edukacines veiklas, džiaugėsi tvarkingais, neįgaliesiems pritaikytais takais. Didžiausias trūkumas – žmogiškųjų išteklių deficitas. Prof. dr. A. Klimienė taip pat pasidalijo patirtimi, kad šio regiono lankytojams labai svarbus piniginis faktorius – mokėti 1 Eur ar 0,5 cnt. jiems būna per brangu.
Naujiena – kopų augalų kolekcija
Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė Rūta Žadeikienė, kaip ir ŠU botanikos sodo direktorė, įvardijo lankytojams aktualų piniginį aspektą – dažnas pasvarsto, ar nėra per brangu įsigyti bilietą. „Atvažiavusiųjų į pajūrį traukos objektas yra jūra, tad pritraukti juos į Botanikos sodą – sudėtinga. Nebent tuos, kurie labai myli ir gerbia gamtą“, – sakė R. Žadeikienė. Šiuo metu sodas gali pasigirti didele vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcija bei neseniai įkurta kopų augalų kolekcija. Bendradarbiaujant su pajūrio saugomų teritorijų administracijomis čia auga į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti augalai. Didžiausiais iššūkiais direktorė įvardijo stiprius temperatūrų svyravimus pavasarį – sodas patiria gausybę nuostolių – žūsta augalai. Jų stygius mažinamas ekspedicijų metu, kasmet kolekcijos atnaujinamos.
Įvertinti kaip nacionaliniai genetiniai ištekliai
VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos arboretumo vadovė dr. Valerija Baronienė pasidalijo žiniomis, kad per penkerius arboretume pagausėjo augalų, o sparčiai paaugę mažieji labai pagražino landšaftą. „Trylikai rūšių Dubravos arboretume krūmų augančių krūmų buvo suteiktas Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Tai – didelis įvertinimas“, – sakė dr. V. Baronienė. Tarp šių augalų – japoniniai hamameliai, net iki 4 metrų aukščio užaugantys amerikiniai rododendrai, fotinija ir kt. Kalbėdama apie ateities planus, arboretumo vadovė teigė neturinti tikslo šią erdvę paversti aktyvaus poilsio zona – tam nėra galimybių nei įrengti, nei išlaikyti. Todėl esamuoju metu svarbiausia kaupti augalų kolekcijas, sudaryti sąlygas tyrimams, mokslui, edukacijai, pasyviam poilsiui. Dabar Dubravos arboretume dirba du nuolatiniai ir du sezoniniai darbuotojai.
Po kiekvieno asociacijos nario pristatymo vyko ekskursija po VDU Kauno botanikos sodą, oranžeriją, buvo lankoma gyvų tropinių drugelių paroda. Vėliau dalyviai važiavo į A. Stulginskio universiteto arboretumą. Doc. Dr. Mindaugas Navasaitis aprodė įvairias pasaulio šalis atspindinčias ekspozicijas, o išlydėdamas svečius apdovanojo iš Šiaurės Amerikos kilusiais malksniniais ąžuolais.
