
Šių metų spalio 26 dieną spaudos konferencijoje išplatinau informaciją apie ministro Šarūno Biručio netinkamą vadovavimą Kultūros ministerijai bei pateikiau konkrečius faktus ir skaičius, liudijančius šio politiko negebėjimą vykdyti Vyriausybės programą bei atskleidžiančius, kad ministras atlieka kai kuriuos tyčinius veiksmus, nuolat ir be priežasties keisdamas Lietuvos kultūros tarybos veiklos gaires, kurių pasekmė – muziejų, bibliotekų diskriminavimas.
Š. Birutis nesugebėjo panaudoti 8 mln. Eurų ES struktūrinių fondų lėšų, kurias pats Birutis ir Co dar kovo 2 dieną viešai buvo pasižadėję paskirstyti vėliausiai gegužės-birželio mėn. sandūroje. Beje, tie terminai buvo ne mano sugalvoti, o dar praėjusių metų lapkričio mėnesį Vyriausybės nustatyti. Kritikos nelaikanti Š. Biručio kadrų politika taip pat buvo paviešinta mano minėtoje spaudos konferencijoje.
Ne mažesnė problema ir ministerijoje kultūros žmonių – kultūros ir meno profesionalų stygius. Ant vienos rankos pirštų suskaičiuojami tikri profesionalai, kuriuos gerbia ir vertina kultūros bendruomenė, žino visa visuomenė. Dominuoja teisininkai ir ekonomistai, visokių kitokių nei kultūra sričių ir profesijų atstovai – nuo teismų administracijos buvusio ūkvedžio iki zooinžinierinio išsilavinimo specialistai. Maža to, ministerijos skelbiami konkursai darbo vietoms jau nebekelia jokių rimtų kultūros išmanymo ir patirties kultūroje reikalavimų, tad greitai bet kas, kas įtiks ministrui, bus įdarbintas Kultūros ministerijoje.
Deja, Birutis tradiciškai į kaltinimus viešai neatsakė ir nepaneigė nei vieno objektyvaus fakto, tiktai pasinaudojo galimybe dar kartą suklaidinti visuomenę, teigdamas, kad vienu iš savo pareiškimų, atsisakydamas ženklo „ Nešk savo šviesą ir tikėk“, įžeidžiau kultūros ir meno bendruomenę, kuriai, beje, skirtingai nei Š. Birutis, priklausau visą savo sąmoningą gyvenimą.
Taigi, reaguodamas į mano spaudos konferencijoje paskelbtą informaciją, Birutis tesugebėjo „atsiprašyti“ kultūros bendruomenės, kad buvo apdovanojęs „netinkamą asmenį“…
Matyt jam, buvusiam komjaunimo CK veikėjui, visi žmonės yra arba tinkami asmenys (įtinkantys, patinkantys, savi, lojalūs nuo nuolankumo iki vergiško pataikavimo), arba neįtinkantys, t.y. neįtinkantys, nepatinkantys, laisvi, orūs, turintis principus ir vertybes, o ne padlaižūnai).
Jei ministras kultūros ir meno bendruomenę sijoja pagal šį kriterijų, tai čia jokia demokratija net nekvepia, o veikia atviras jėgos bei prievartos faktas, būdingas sovietmečio nomenklatūrai ir jos adeptams. Apdovanojimo atsisakymas, kurį įvykdžiau minėtos spaudos konferencijos metu, buvo motyvuotas išskirtiniu ministro dėmesiu mano kukliam asmeniui. Neturintis nieko bendra nei tiesiogine, nei perkeltine prasme su Lietuvos kultūra,„darbietis“ Birutis, viešai paskelbė mane„persona non grata“, t.y. asmeniu už ribos. Taigi, logiškai Birutis pats turėjo inicijuoti to „šviesos nešėjo“ ženklo atėmimą iš asmens, kurio pats viešai negerbia ir nepasitiki.
o 12 sek. tai tamstai Juozapaiti, kvepėjo demokratija.
Juozapaičiui, kaip ir kitiems konservatoriams, demokratija ir nereikalinga. Taip kad nereikia čia lia, lia.
kuom skiriasi socialistas nuo komunisto?
Jiuzapaičiui rinkimų kompanijia prasidėjio,kalba kaip reikia kalbėt,o jio darbai sako visai ką kitą,vienas iš aštuniasdiašimt mulkių,kuriems užtenka 12 sekundžių ištrauktų iš kontenteksto,pasiūst žmogų už grotų,štai ir visa jio “demokratijia”.