Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą

Jonas Vaiškūnas
2015-10-27 01:19:16
12
V. Aleknaitė Abramikienė (trečia iš kairės) | Alkas.lt nuotr.

V. Aleknaitė Abramikienė (trečia iš kairės) | Alkas.lt nuotr.

V. Aleknaitė Abramikienė meldžiasi Dievui | Alkas.lt nuotr.
V. Aleknaitė Abramikienė (trečia iš kairės) | Alkas.lt nuotr.

Spalio 20 d. Seimo narė konservatorė–krikščionė demokratė Vilija Abramikienė (Vilija Aleknaitė Abramikienė) Seime įregistravo Lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBB) 6-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3670), kuriuo siūlo valstybinio pripažinimo siekiančioms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms užkirsti kelią tapti oficialiai valstybės pripažintomis.

Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms tai šiuo metu valstybės nepripažintos religinės bendrijos oficialaus valstybės pripažinimo turėtų laukti ne kaip dabar yra nustatyta – 25-erius metus nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje,o turėtų dar palūkėti pusšimtį metų kol joms sukaks 75-eri.

Pagal dabar galiojantį „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą „valstybės nepripažintos religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus 25 metams nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje. V. Abramikienė siūlo šį terminą prailginti iki 75 metų.

Pasak įstatymo pataisą Seimui pateikusios konservatorės ji, esą, siekianti užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valstybės pripažinimo siekiančios religinės organizacijos turi turėti „atramą visuomenėje“, galiojimą.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė | penki.tv nuotr.
Vilija Aleknaitė-Abramikienė | penki.tv nuotr.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte V. Abramikienė cituoja 2007 12 06 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo sprendimą (Nr. 10/95, 23/98) kuriame išaiškinamas Konstitucijos 43 str. 1 d. įtvirtintos būtinosios netradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų valstybinio pripažinimo sąlygos „turėti atramą visuomenėje“ turinys:

„Konstitucijos 43 str. 1 d. įtvirtinta sąlyga „turėti atramą visuomenėje“ reiškia, kad atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Minėta atitinkamos bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių. Sprendžiant, ar tam tikrai bažnyčiai, religinei organizacijai suteiktinas valstybės pripažinimas, būtina įsitikinti, kad ta bažnyčia, religinė organizacija tikrai turi atramą visuomenėje.“

RBB įstatymas nustato, kad valstybės nepripažintos religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos yra palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Ar suteikti valstybės pripažinimą sprendžia Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.

Primename, kad 1995 m.priimant Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Lietuvos Seimas jame defacto įtvirtino, kad Lietuvoje yra 9 tradicinės religinės bendrijos, kurioms valstybė suteikia ypatingą globą: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Kitos religinės bendrijos teisiškai įregistruotos kaip juridiniai asmenys buvo perskirtos į valstybės pripažintas ir į valstybės nepripažintas religines bendrijas. Tos religinės bendrijos, kurioms suteikiamas statusas valstybės pripažintų,  gauna iš valstybės daugiau teisių nei tos, kurios yra taip pat įregistruotos kaip juridiniai asmenys, tačiau negauna privilegijos vadintis valstybės pripažinta religine bendrija.

Nuo to laiko valstybė pripažino dvi religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus. Šiuo metu pripažinimo siekia Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (sekmininkai) ir Naujoji apaštalų bažnyčia.

Valstybės pripažinimo tap pat ketina siekti nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva. Būtent 2017 metais sueis 25-eri metai kurių pagal galiojantį RBB įstatymą reikia sulaukti norint pateikti oficialią paraišką dėl valstybės pripažinimo suteikimo. Ar tik ne ši sukaktis verčia iki šiol npajėgiančius atsikratyti kovų su pagonybe misijos uolius Romos katalikus griebtis minėtų įstatymų pataisų?

Prailginti valstybės nepripažįstamų religinių bendrijų nepripažinimo terminą bandyta ir anksčiau. Seimo stalčiuose jau seniai dūla projektas kuriuo katalikų lobiai šį nepripažinimo terminą jau siūlė pratęsti iki 50 metų. Tačiau Romos katalikė, Katalikų tėvų asociacijos valdybos ir Tarptautinio katalikų parlamentarų tinklo (ICLN) narė Vilija Abramikienė nenusismulkino ir, kad būtų ramiau, pateikė paraišką Seimui, kad šis religinio monopolio tabu būtų pratęstas iki 75-erių. Kas žino, gal kokius 25 metus užmetė nusiderėjimui?

Inija Pasaulio etniniu religijukongrese2015
Senojo baltų tikėjimo Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio etninių religijų kongrese 2015 m. Solt Leik Sityje | Romuvos nuotr.

Šiuo metu, po Solt Leik Sityje vykusio Pasaulio religijų parlamento, JAV viešinti Lietuvos Senojo baltų tikėjimo dvasinė vadovė Krivė Inija Trinkūnienė, paklausta ką mano apie tokius pagrindinės Lietuvos religinės konfesijos atstovų siūlymus Seimui, sakė:

„Tokį siekį vertinčiau kaip itin diskriminacinį ir nedraugišką. Siekimas apriboti valstybės pripažinimą bendruomenėms, kurios dėl sovietinės priespaudos religijų atžvilgiu negalėjo veikti yra toks pat nedemokratiškas kaip ir sovietinė santvarka, kurios jungą mes, regis, jau nusimetėme. Senovės baltų religinė bendrija yra pripažįstama tarptautiniame religiniame kontekste, siekia tarpreliginio dialogo ir tuo pačiu yra stipriai palaikoma visuomenės. Senasis baltų tikėjimas – neatsiejama Lietuvos istorinės tapatybės ir dabartinės tapatybės dalis. Ir mūsų visų, ir Lietuvos parlamento uždavinys – atstatyti istorinį teisingumą, pripažįstant Senovės baltų religinės bendrijos tęstinumą, suteikiant jai valstybės pripažintos religijos statusą“.

Pasak I. Trinkūnienės pagrindinis Lietuvos konstitucijoje ir RBB įstatyme įtvirtintas religinės bendrijos valstybinio pripažinimo kriterijus yra bendrijos gebėjimas įgyti atramą visuomenėje ir tai negali būti ribojama plečiant įstatymo nustatytą draudimo siekti pripažinimo laikotarpį.

„Religinė bendrija arba turi atramą visuomenėje arba jos neturi. Nesąžininga, nedora ir ne katalikiška yra kurti dirbtines kliūtis religinėms organizacijoms jau dabar turinčioms plačią atramą visuomenėje ir teisėtai siekiančioms oficialaus valstybės pripažinimo“, – sakė Romuvos Krivė.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Kodel gi ne says:
    7 metai ago

    Galima prailginti ne iki 75, o iki 750 metu. Tada katalikybe irgi praras pripazinima, nes yra per jauna religija Lietuvoj. Taip ir isnyks nespejusi igyti atramos visuomeneje, kokia cia atrama be 1000 metu? 🙂

    Atsakyti
  2. Perkūno Paukštis says:
    7 metai ago

    Romos kryžininkei Abramkienei jau neramu ?
    CHA

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    7 metai ago

    Tai ko Abraminikienei nerimauti , ko bijoti. Juk senasis Lietuvių tikėjimas yra neskaitlingas , neturintis atramos visuomenėje, tai ir nepavojingas katolikų sambūriui. Aš siūlyčiau, šitai moteriškutei, nusiraminti , geriau maitintis ir dar nuoširdžiau melstis priešais nukryžiuotąjį. Šitiek blogio apie mus tarpsta.

    Atsakyti
  4. tikras lietuvis says:
    7 metai ago

    Visi tie ginčai dar kartą parodo: jokio dievo nėra, nebuvo ir nebus, o religininkai nesugeba pasidalinti savo verslo teritorijų.
    Todėl visus juos – į būdą! 🙂

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 metai ago

      Kuo niekšelis daugiau prisidirbęs, tuo labiau norėtų, kad po jo mirties viskas baigtųsi – nereikalingas jam Dievas 😀 😀

      Atsakyti
  5. Akmenė says:
    7 metai ago

    Pagonys turi visuomenės paramą nuo priešistorinių laikų, ta parama tęsiasi daug ilgesnį laikotarpį, nei parama krikščionybei.

    Atsakyti
  6. Antanina says:
    7 metai ago

    Abr-r-r-r-r-am—-ikiene, kiek Jums užmokejo kitatauciai ar Vatikano atstovai, už lietuviu tautos dvasini- religini naikinima. Dar per mažai auku nusine Katoliksu riteriai ir vienuoliai, pries 650 metu pradeje doruju lietuviu kirikstijima ir ju tukstanciu shventiku ishskerdima, sventvieciu sunaikinima, vardu ir pavardziu keitima, net lietuviu kalbos draudima? Tik nuo to meto Lietuvon buvo atgabentas spiritas ir alkoliniiai gerimai lietuviu tautos nugirdymui ir proto naikinimui, tik nuo to meto prasidejo lietuviu tautos nuodijimas, padejes kitatauciams – lenkams ir zydams- musu didiesiems OKUPOANTAMS musu nemariaja lietuviu tauta vIrsti VERGAIS. Per 600 metu – per 35 kartas lietuviu smegenyse jie -okupantai tiesiog idiege lietuviu smegenyse VERGO SINDROMA. Stai del ko Lietuvoje nebeturime Tevynes ir Tautos patriotu, nes sergantieji Vergu sindromu – PATAIKUNAI IR PADLAIZIAI UZ KAPEIKA NET SAVO PRIGIMTI PARDUODA, MOTINOS AR TEVO ATSISAKO…Abrrramikiene, gydykite savo smegenis ir kuo greiciau atsiimkite savo siulyma Seimui, ir eikite greiciau is Seimo- nes Jus, KAIP SAMDINE VATIKANO IMPERIJOS FILIJALO LIETUVOJE, NEGALITE ATSTOVAUTI LIETUVIU TAUTAI.

    Atsakyti
  7. Perkūno Paukštis says:
    7 metai ago

    Apniks sunkios ligos tuos (ir tą abramkienę), kurie eis prieš lietuviškąjį tikėjimą.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      7 metai ago

      Ir Pilėnų žynės prakeiksmas ant jos galvos kris!

      Atsakyti
  8. Mintis says:
    7 metai ago

    O gal ji mano esanti Ieva – visa ko pradžia?

    Atsakyti
  9. )..( says:
    7 metai ago

    isverstaskuriaI dirba velniskus darbus prisidengdami Kristaus vardu, kai pats Kristus tokiems kalbejo tiesa ir buvo uztai nuzudytas.kRISTUS SU KRIKSCIONYBE NIEKO BENDRO NETURI.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 metai ago

      Geras medis neveda blogų vaisių.

      Atsakyti

Komentuoti: Perkūno Paukštis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
partijos_tm.lt

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

2023 02 02
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
Internetas | Shutterstock nuotr.

Vidaus reikalų ministerija teikia ANK pataisas

2023 01 24
Temidė | prokuratura.lt nuotr.

Prašoma panaikinti K. Bartoševičiaus neliečiamybę

2023 01 23
K. Bartoševičiaus konf. | lrs.lt nuotr.

K. Bartoševičius traukiasi iš Seimo

2023 01 23
Prezidentas į LRT tarybą skiria Renatą Šerelytę-Mendeikienę

Siūloma riboti LRT direktoriaus kadencijas

2023 01 17
Pradeda veikti Galimybių pasas

Konstituciniam Teismui mokslininkai pateikė išvadą: galimybių pasas moksliškai nepagrįstas

2023 01 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Slaugos paslaugos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Didėja slaugos namuose apimtys

2023 02 07
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • Žemyna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • citata iš VLKK: apie Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
  • Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams
  • Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

by Ditė Česėkaitė
2023 02 07
0
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Vasario 9 d., ketvirtadienį, opozicinių frakcijų narių iniciatyva Seimas šaukiamas į neeilinę sesiją. Posėdžio pradžia – 12 val. Neeilinėje sesijoje...

Skaityti toliau

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 07
3
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

Lietuvos Romuvos apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ koncertuodama keliauja po Indiją. Tai pirmas kartas istorijoje, kai muzikos grupė iš Lietuvos buvo...

Skaityti toliau

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

by Ditė Česėkaitė
2023 02 02
0
partijos_tm.lt

Seimo opozicijoje dirbantys socialdemokratai šiandien inicijavo opozicinių frakcijų pasitarimą, ragindami sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Socialdemokratai teigia pasigendantys valdančiųjų konservatorių iniciatyvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Žemyna apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • Žemyna apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • citata iš VLKK: apie Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams
  • o kas jis? apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių „partizanų“ prisiminimų knygoje
Kitas straipsnis
„Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“

„Pasaulio paveldas – jaunimo rankose“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai