Koncertas buvo mielas širdžiai, o štai nenuobodžiai trumpa kažkur girdėta paskaita – galėjo būti gerokai įdomesnė bei profesionalesnė, todėl, tikriausiai, ne vieną nuvylė. Praėjusį sekmadienį, rugsėjo 6 d., ne vienas galėjo net pasijusti apgautas ir reklamiškai įviliotas į Giedraičių bažnyčią.
Profesoriaus Alvydo Nikžentaičio skaitytoje paskaitoje „Kas buvo Giedraičiai Lietuvos istorijoje?“ senasis kunigaikščių miestelis buvo tik paminėtas, tokie XX amžiaus pradžios įvykiai, kaip čia pat vykusios Nepriklausomybės kovos, buvo nutylėtos, o pranešėjui buvo aiškiai per sunku ištarti lietuvišką pavardę, kalbant apie Europinio masto kultūros veikėją Jurgį Giedraitį (Jerzy Giedroyc), kuriam ir buvo skirta didžioji pranešimo dalis (užduoti klausimų nebuvo leista). Kiekvienas, žinantis, ko ieško, mokantis skaityti ir naudotis kompiuteriu, profesoriui būtų galėjęs parengti tokį pranešimą per gerą pusvalandį.
Yra pakankamai liudijimų, jog minimas Giedroicas pats būtų norėjęs, kad Lietuvoje jo pavardė būtų lietuvinama – Jurgis Giedraitis. Tačiau renginio organizatoriai savo „dialogo ir bendradarbiavimo forumą“ Lenkijos ir Lietuvos santykiams gerinti pavadino Jerzy Giedroyco vardu. Toks pavardės pateikimo pasirinkimas jau savaime garsina tam tikras forumo nuostatas ir savivertę. Juk apie kokią nors draugystę ir bendradarbiavimą iš Lenkijos pusės aiškių ženklų nėra, užtat forumo veikla slepia atvirai negarsinamą kaimynės „kresų“ politikos nuolankų palaikymą. Forumo valdybos pirmininkas A. Nikžentaitis atvirai reiškia savo prolenkiškas pažiūras, ir jo nuomonė, pavyzdžiui, apie lenkiško raidyno mūsų pasuose įvedimą stebėtinai sutampa su „tomaševskininkų“ pažiūromis.
Taigi su forumo vėliava vykusio renginio (jį parėmė ir verslininkas R. Lapinskas) organizatoriai galės pasidėti riebų paukščiuką: bažnyčia buvo pilna, o klauptuose sėdėjo net aukščiausia Molėtų rajono valdžia. Juk ne vienam smagu būtų prisiglausti prie forumo valdybos narių, tokių lietuviakalbių kaip Virgis Savukinas, Vytautas Plečkaitis, Adamas Blaškevičius, Herkus Kunčius (žadėjusio, bet neatvykusio Rimvydo Valatkos) ir kitų intelektualų, apie kurių poziciją lietuvių kalbos ir valstybės atžvilgiu sunku ką nors „lietuviško“ pasakyti.
Forumas tikrai galėtų pasigirti Niujorko Džiuliardo mokyklos absolventės, tarptautinių konkursų laureatės, smuikininkės Justinos Auškelytės koncertu (pabaigoje gitara prisiderino ir smuikininkės tėvelis). Jis nuostabiai skambėjo po bažnyčios skliautais. Žadėta, kad tai ne paskutinis koncertas, o šis buvo tikra širdžiai atgaiva. Tad ir tebūnie forumas koncertų organizatoriumi, tik nereikia paskaitų, taip gadinančių jautresnę ausį kilniems, aukštiems, dvasingiems dalykams.
2015 09 07
Vargas tau, Jeruzale…
O ką ten veikė V. Valiušaitis? Irgi iš bumblauskinių-nikžentaitinių kompanijos?
Valiušaičio taktika- sėdėti ant dviejų kėdžių…
Manau, kad rengti Giedraičiuose tokius lenkizmo dvasios forumus yra Lietuvos karių žuvusiųjų atmušant juose Pildsudskio gaujas, siekusias užgrobti Lietuvą, įžeidimas ir apskritai tai jau yra panašu į viešo Lietuvos prievartavimo veiksmus.
Nereikia pamiršti, kad ir “bažnyčia” – tai prolenkiškas žodis (božnyca).
Geri buvo verslininko R. Lapinsko norai paremti šiaip jau reikalingą renginį, tačiau jis neįžvelgė jame galimo vienpusiškumo. Prieš paremiant, reikėjo peržiūrėti programinius punktus, objektyviai juos peržiūrėti (Vaiškūnas, juk, vieroje), įvesti pataisas ir tik tada paremti. “Kažin” pastaba irgi vertas dėmesio. Ką tuo požiūriu mąsto Molėtų ir Giedraičių šauliai? Ausys jiems turėtų degti.
Nuo šerdies….