Šių metų, rugsėjo 4 d. prasidės istorinis žygis žemaitukų žirgais apie Lietuvą – „Žemė-žmogus-žirgas“. Vidurdienį, apie 12 valandą, iš Šventosios pajūrio 10-ies žygeivių ir 12-os žirgų draugija iškilmingai bus palydėta į penkias savaites truksiančią kelionę aplink Lietuvą.
Žemaitukų arklių augintojų asociacijos rengiamas žygis yra skiriamas Etnografinių regionų metams, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui ir Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms metinėms paminėti, taip pat buvusiems 1935 ir 1975 m. žygiams atminti. Bus aplankyti visi Lietuvos etnografiniai regionai, taip parodant pagarbą kiekvieno regiono kultūriniam ir istoriniam palikimui.
Žygio dalyviai jos palei sieną arčiausiai esančiais keliukais, dalis maršruto nusidrieks ir per Latviją. Bus keliamasi per Ventos upę, kurią reikės įveikti ne tik žirgais, bet ir karieta. Keliautojai aplankys: Žagarę, Didžiasalį, Medininkus, Eišiškes, ties Druskininkais ir Jurbarku kirs Nemuną, aplankys Ožkinių kaimą šalia Punsko. Žygio pabaigoje bus keliamasi iš Uostadvario į Nidą, nuo Klaipėdos iki Šventosios jojama pajūriu.
Žygio pabaiga numatyta spalio 10 d. Šventojoje. Ilgesnių sustojimų vietose rugsėjo 13 d., 20 d., 27 d. ir spalio 4 d. bus organizuojami etnokultūriniai renginiai, susitikimai su vietinėmis bendruomenėmis, rengiamos naktigonės su dainomis, pokalbiais. Nuo pat žygio pradžios iki pabaigos bus gabenamos Lietuvos ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vėliavos, r kartu su regioninėmies vėliavomis bus iškeliamos ilgesnio sustojimo vietose.
1935-aisiais metais žygio metu raitelis Vaclovas Smalys nujojo 1500 kilometrų. 1975-aisiais Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius bei mokslo darbuotojas prof. Petras Vasinauskas ir žurnalistas Vladas Vaicekauskas vežimu įveikė 1501 kilometrą. 2015-aisiais planuojama įveikti daugiau kaip 1700 kilometrų.
„Kelionės tikslas, kaip kadaise rašė prof. P. Vasinauskas, yra pati kelionė žirgu. Keliaujant žemaitukais bus nešama žinia, kad žemaitukų veislė – viena seniausių, turinti unikalią genetinę struktūrą ir istoriją. Seniausias lietuviškas arklio pavadinimas yra ašvienis. Žmogus ir žirgas žemaitukas visada buvo ir yra vienybėje – „vienis“. „Žemė-žmogus-žirgas“ – tai mūsų šaknys. Tiktai tvirtai stovėdami ant savo žemės, mes tarsi ąžuolas galiūnas giliai šaknis suleidžiam, tvirtybę ir stiprybę semiam. Tada ir gerbiam savo kalbą, papročius, ieškom atsakymų. Taip pat labai svarbu žygio metu įtraukti Lietuvos pakraščio gyventojus“, – sako pagrindinis žygio rengėjas, kelių tarptautinių žygių žemaitukais dalyvis Vaidotas Digaitis.
Žinią neš 8 raiteliai, 2 važnyčiotojai, dviem žirgais traukiama karieta su žygio manta, 2 pakaitiniai žirgai ir lietuvių skalikė Alka. Draugiją sudaro: Vaidotas Digaitis iš Laukuvos, Šilalės r., Marius Kleišmantas iš Varsėdžių k., Šilalės r., Jonas Plūčas iš Girsūdų k., Pasvalio r., Česlovas Marcinauskas iš Kernavės, Širvintų r., Remigijus Žiauberis iš Kaltinėnų, Šilalės r., Irmantas Kandratavičius iš Utenos, Skirmantė Naglytė ir Aušrinė Butkevičiūtė iš Vilniaus, Severija Bružaitė ir Sofija Bizauskaitė iš Klaipėdos.
Rugsėjo 2 d. 16 val. Etninės kultūros globos tarybos patalpose (J. Tumo-Vaižganto g. 4-1, Vilnius) bus atidaryta kamerinė fotografijos paroda apie žirgus ir vyks spaudos konferencija, kurioje žygio dalyviai supažindins visuomenę ir žiniasklaidą su žygiu„Žemė-žmogus-žirgas“. Ketinantys dalyvauti žiniasklaidos atstovai prašomi pranešti rengėjams iki rugsėjo 1 d. el. paštu etnotaryba@lrs.lt.
