
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo Žemės ūkio rūmų piktnaudžiavimo žirgų veislininkystės organizacijoms skirstant valstybės paramą, rūmų vadovas Andriejus Stančikas neigia padaręs ką nors nusikalstama.
Vertė sudaryti fiktyvias sutartis
„Aišku, jeigu yra kažkoks įtarimas, tegu STT tiria, padaro išvadas. Esame tų tyrimų įvairių turėję, bet ištiria ir nieko tokio neranda. Neįsivaizduoju, ką mes ne taip esame padarę“, – teigė rūmų pirmininkas.
A.Stančiko teigimu, dėl paramos nuolat vyko ginčai tarp žirgų augintojus vienijančių asociacijų, kurios pripažįsta, kad niekada nesusitars ir nepriims visus tenkinančių sprendimų ir „dėl to bus nuolatinis karas“.
STT aiškinsis, ar į paramą pretenduojančios asociacijos galėjo būti verčiamos sudaryti konsultavimo sutartis su rūmais. Be sutarčių paramos skyrimas joms būdavo vilkinamas, sudaromos įvairios kliūtys.
Atlikti paramos veislininkystės sričiai skirstymo antikorupcinį vertinimą paprašė Seimo Antikorupcijos komisija. Jos vadovas Vitalijus Gailius teigė, kad į komisiją kreipėsi kelios nepatenkintos Žemės ūkio rūmais arklių veisimo asociacijos.
„Kas perka (iš Žemės ūkio rūmų – BNS) konsultavimo paslaugas, tas išmokas gauna anksčiau, o prie kitų kabinėjamasi ir iš esmės biudžeto lėšų paskirstymas tampa pasipelnymo šaltiniu. Veisėjai buvo verčiami sudarinėti fiktyvias sutartis“, – BNS teigė komisijos pirmininkas.
Teiks ieškinį
Arklių augintojų asociacijos valdybos direktorius Vilgelmas Grūdė taip pat teigė, kad Žemės ūkio rūmai reikalavo, kad asociacijos sudarytų įvairių paslaugų sutartis.
„Mes nesutikome pasirašyti jų pateikiamų fiktyvių sutarčių, Atsiunčia sutartį, kad jie teiks mums kažkokias paslaugas, konsultacijas. Mes jiems ir rašome, kad jie tam neskyrė pinigų, be to, neturi specialistų, kurie teiktų tas konsultacijas“, – aiškino V.Grūdė.
Jis informavo, kad nusamdyti teisininkai jau ruošia dokumentus teismui.
„Teiksime ieškininį pareiškimą teismui, kad Žemės ūkio rūmus būtų paduoti į teismą, bet bus kabinama ir Žemės ūkio ministerija, kad sudarė sąlygas rūmams piktnaudžiauti. Jau baigiamas ruošti ieškininis pareiškimas“, – teigė V.Grūdė.
Anot jo, kai kurios asociacijos buvo pradėtos „skriausti“ maždaug prieš penkerius metus.
„Ministru tapęs Kazys Starkevičius, kauniečių draugelių prašomas, nutarė valstybės lėšų skirstymą atiduoti Žemės ūkio rūmams, ir jie pradėjo manipuliuoti lėšomis – mažiems, bet saviems, duoda daug, o dideliems, kuriems daugiau ir priklausytų, duoda labai mažai arba apskritai neduoda. Neproporcingai nuskriaustos yra mūsų, Baltijos hanoverių, trakėnų asociacijos, o kitoms asociacijoms – prancūziškų ristūnų, arabų žirgų mūsų sąskaita duodama daug daugiau. Pavyzdžiui, beveik 200 žirgų jungianti asociacija gauna 89 tūkst. litų, o tokiai asociacijai, kaip mūsų, kuri turi daugiau kaip 2,5 tūkst. žirgų, skiria 76 tūkst. litų“, – piktinosi V.Grūdė.
Anot jo, devynioms arklių augintojų asociacijoms, turinčioms teisę užsiimti arklių veislininkyste, pernai buvo skirta 700 tūkst. litų valstybės paramos, kuri buvo dalijama laikantis Žemės ūkio rūmų nustatytų individualių kriterijų.
Tuo tarpu A.Stančikas BNS teigė, kad lėšų skirstymo kriterijus nustatė pačios arklių augintojų asociacijos. Jos dalyvauja rūmų Veislininkystės komitete ir priima sprendimus, kurie patvirtinami rūmų tarybos posėdyje.
Pasak V.Grūdės, 2013 m. Arklių augintojų asociacija gavo 92 tūkst. litų, 2014 m. jai buvo skirta 76 tūkst. litų, bet pinigai nebuvo pervesti, nes, Žemės ūkio rūmai vėliau pranešė asociacijai, kad ji yra skolinga, todėl jai numatytos lėšos bus grąžintos į biudžetą.
„Kaip mes galėjome jiems mokėti nepasirašę jokios sutarties?“ – aiškino asociacijos valdybos direktorius.
Tačiau A.Stančikas sako, kad buvo kitaip – asociacija atsisakė pateikti informaciją apie gautos paramos panaudojimą ir dėl to jai nebuvo pervesti pinigai: „Gal jie čia įžvelgia, kad mes juos reketavome.“
Netenkina paramos skirstymo tvarka
V.Grūdės teigimu, nuo 2015 m. parama arklių veislininkystei turėjo būti skirstoma pagal Agrarinės ekonomikos instituto nustatytas naujas taisykles. Asociacija Nacionalinei mokėjimų agentūrai 2015 m. finansinei paramai gauti prašymo dar nepateikė, nes ji vėl nepatenkinta nustatytais paramos skirstymo kriterijais.
„Mes kovojame, kad kiekvienai asociacijai tam pačiam darbui padaryti būtų skirta vienoda parama, nes, vadovaujantis instituto taisyklėmis, dabar numatytas skirtingas lėšų paskirstymas. Ir mažoms, ir retų žirgų asociacijoms vėl tenka didelės sumos“, – sakė V.Grūdė.
Pasak jo, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sutinka, kad valstybės lėšos arklių veisimu užsiimančioms asociacijoms būtų skirstomos atsižvelgiant į jų dydį. V.Grūdės teigimu, tokią poziciją ministrė išdėstė praėjusią savaitę susitikusi su Arklių augintojų asociacijos prezidentu Henriku Martuzevičiumi.
2014 m. liepą Valstybės kontrolė paskelbė, kad Žemės ūkio ministerija neužtikrino skaidraus lėšų veislininkystei skyrimo ir panaudojimo.