Iškviesti į Seimą D.Valys ir G.Grina: negalime nieko pasakyti

„Gerbiamieji Seimo nariai, atsakydamas į man pateiktus klausimus, galiu atsakymą pateikti dėl trečiojo, kur klausiama, kodėl neišvykau į komandiruotę praėjusios savaitės ketvirtadienį. Tai ryšium su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos prokuratūra su „Eurojustu“ organizavo strateginį seminarą, kuris turėjo vykti Hagoje. Ir įvyko ketvirtadienį-penktadienį. Aš turėjau vykti ketvirtadienį ir pasakyti, kaip Lietuvai atstovaujantis asmuo, sveikinimo kalbą seminaro dalyviams. Iš Vilniaus turėjau išskristi 6.50 val. Ir šiek tiek po 7 val. man buvo pranešta, kad skrydis neįvyks“, – aiškino D. Valys.

Generalinis prokuroras pareiškė, kad kiti klausimai turėtų būti pateikiami arba ne jam, arba yra susiję su ikiteisminio tyrimo duomenimis.

VSD vadovas G. Grina buvo dar lakoniškesnis: „Aš taip pat gavau septynis klausimus iš grupės Seimo narių, į kuriuos galėčiau atsakyti taip. Pagal pirmą klausimą galėčiau pasakyti tiek, kiek yra spaudoje. Nieko negalėčiau daugiau komentuoti. Apie antrą klausimą nieko nežinau, apie trečią – nieko nežinau. Ketvirtas, penktas, šeštas ir septintas klausimas – irgi nieko nežinau, plius yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Deja, galiu tik tiek atsakyti“.

Po šių atsakymų Seimo nariams buvo suteikta galimybė užduoti papildomų klausimų, bet iš atsakymų naudos buvo maža – tiek generalinis prokuroras, tiek VSD direktorius buvo neprakalbinami.

Buvo nesukalbami

„Drąsos kelio“ atstovas Valdas Vasiliauskas domėjosi, kodėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas viešai informavo, kad yra gauti visi duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo, tačiau po to nesekė jokie veiksmai.

„Pagal įstatymą jūs nedelsiant turėjote kreiptis į tos įstaigos vadovą, kad subjektui būtų atimta teisė dirbti su slapta informacija. Ar jau kreipėtės į įstaigos vadovą?“, – klausė V. Vasiliauskas.

Jis taip pat domėjosi, kieno nurodymu G. Ivanauskas kreipėsi į tarpžinybinę Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, kad ši apsvarstytų, ar pagrįstai garsioji pažyma pažymėta grifu „slaptai“. G. Grinos buvo klausiama, ar VSD pareigūnai pateikė pažymą prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei.

Kaip žinoma, dalis politikų mano, jog būtent prezidentės patarėja nutekino pažymą žiniasklaidai, nes tokios informacijos paskelbimas, kaip teigė politikos patriarchas Vytautas Landsbergis, buvo tarsi pasiskiepijimas nuo skandalų.

Tačiau D. Valys paaiškino tik tiek, kad ikiteisminį tyrimą organizuojantis prokuroras kreipėsi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją, nes siekė įvertinti, ar pažyma buvo pagrįstai įvertinta kaip slapta. Jo teigimu, viešumoje buvo visokių nuomonių: esą net ikiteisminis tyrimas pradėtas nepagrįstai, neįvertinus tos aplinkybės. D. Valys sako, jog nusprendus kreiptis į komisiją, tų pačių žmonių nuomonės ėmė kardinaliai keistis: prieš tai kalbėję, kad reikia išsiaiškinti pažymos grifo pagrįstumą, vėliau ėmė aiškinti, kad esą to visai nereikia.

G. Grina į V. Vasiliausko klausimą negalėjo atsakyti dėl ikiteisminio tyrimo.

Kas bendrauja su Rusijos saugumo agentais?

Liberalas Vitalijus Gailius bandė išklausti, ar sprendimas kreiptis į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją buvo Generalinės prokuratūros vadovybės. Jis taip pat preziumavo, kad toks kreipimasis suformuluotas tik siekiant vilkinti bylą ir nepareikšti įtarimų. D. Valys aiškino, kad įtarimus kam nors reikšti galima tik išsiaiškinus visas aplinkybes.

Povilas Urbšys domėjosi, ar pažymos paviešinimas padarė kokios nors žalos valstybei ir VSD bei ar su neteisėtu informacijos skleidimu susiję asmenys galės toliau eiti savo pareigas.

G. Grina pasakė tik tiek, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo slaptos informacijos paviešinimo. VSD vadovas taip pat negalėjo įvertinti, ar pažymos paviešinimas padarė žalos valstybei ar jo vadovaujamai institucijai, nes tokie vertinimai negali būti vieši.

Klausiamas, ar su pažymos turinio paviešinimu susijęs asmuo galės eiti savo pareigas, D. Valys teigė, kad turės spręsti tokio asmens darbdavys, bet žymiai vėliau, o ne dabar.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius savo ruožtu domėjosi, su kuo Lietuvoje bendraudavo Kremliaus administracijos specialios valdybos darbui su Lietuva atstovas ir saugumo agentas V. Smirnovas.

„Iš tos nervingos reakcijos, kokią matome kai kurių politikų ir partijų, ar galite atsakyti labai aiškiai į mano paprastą klausimą: ar yra Seime politikų ir partijų, kurie yra bendravę su V. Smirnovu ir ar yra partijų, kurios, jūsų manymu, galėtų būti naudojamos kaip įrankis planuojamuose įvairiuose informaciniuose karuose?“ – klausė A. Kubilius.

„Atsakymas paprastas: aš šito negaliu viešai komentuoti“, – teigė G. Grina.

Supykęs, kad į klausimus neatsakoma, „Drąsos kelio“ atstovas Povilas Gylys pasiteiravo, ką G. Grina žino. VSD vadovas paaiškino, kad jis negali žinoti to, ko teiraujasi parlamentarai.

„Galiu pasakyti aiškiai, ko aš nežinau. Kaip buvo užduoti klausimai, aš nežinau, kada valstybės vadovė kviečiasi kokį vadovą. Šito aš nežinau, niekas man apie tai neraportuoja. Aš taip pat nežinau, ką valstybės vadovė nurodinėja kitiems vadovams“, – teigė G. Grina.

L. Dmitrijeva susirūpino, kas iš partijos dirba Kremliui

Pagal Darbo partijos sąrašą išrinkta Rusų sąjungos atstovė Larisa Dmitrijeva bandė iškvosti G. Griną dėl jos atstovaujamos partijos sąsajų su Kremliumi. „Kas, kada ten važiavo nežinant partijos tarybai? Ar galite tai patvirtinti ar paneigti, labai norėtųsi išgirsti kokį nors jūsų atsakymą, o ne „negaliu“, – G. Grinos klausė Seimo narė.

Deja, G. Grina jos nedžiugino – pareiškė, kad tokia veikla viešai nėra komentuojama.

Konservatorė Rasa Juknevičienė išsakė nuomonę, kad BNS pranešimas ne tik nepadarė žalos valstybei, o atvirkščiai – galbūt išprovokuos diskusijas, kad visuomenė turėtų daugiau žinoti, kas iš tikrųjų vyksta su mūsų saugumu, kaip kaimyninės valstybės prezidento struktūros siekia daryti įtaką Lietuvos prezidento rinkimams.

Seimo narys Eduardas Šablinskas pasidalijo žiniomis, kad D. Valys jau stovėjo eilėje oro uoste ir būtų išskridęs, tačiau dingo iš akiračio. Parlamentaro žiniomis, visi, kas norėjo, tądien išskrido.

D. Valys kartojo, kad atšaukus skrydį kelionės atsisakė, nes į Amsterdamą būtų nuvykęs tik vakare, kada naudos nebebūtų. „Aš negavau jokio skambučio stovėdamas eilėje, neskambinau niekam, išskyrus nacionaliniam Eurojusto nariui“, – tvirtino D. Valys.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė piktinosi, kodėl D. Valys, jei neišskrido, neinformavo jos – esą tą ketvirtadienį būtų buvę galima pateikti atidėtus Seimo narių neliečiamybės klausimus. „Dabar išeina taip, tarsi mes sąmoningai nukėlėm, o mes iš ketvirtadienio nukėlėme į antradienį, ne jūs turėjote išskristi“, – kalbėjo L. Graužinienė.

Seimo nariai įsiuto

Negavę informacijos Seimo nariai įsiuto. „Žinot, mane, kaip Seimo narį ir kaip politiką, šokiruoja toks neatsakinėjimas į klausimus, o tik kalbėjimas su žiniasklaida“, – piktinosi P. Gražulis.

Jo nuomone, VSD vadovas ir generalinis prokuroras elgėsi arogantiškai. P. Gražulis teigė jau antradienį ketinąs registruoti įstatymo pataisas, kad VSD vadovą ir generalinį prokurorą skirtų Vyriausybė Seimo pritarimu. „Tik tada jie skaitysis su mumis“, – pareiškė P. Gražulis.

Tiesa, konservatorė R. Juknevičienė siūlė valdančiajai daugumai pasižiūrėti į save ir atsakyti į klausimą dėl Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąsajų su Kremliumi.

Socialdemokratas Benediktas Juodka sakė nenorintis įžeidinėti pareigūnų, bet laiką, klausantis atsakymų, pavadino „beprasmiu klausimų-atsakymų vakarėliu“. Jis siūlė kitą kartą daryti uždarą posėdį ir kviesti tik tuoas Seimo narius, kurie turi leidimus dirbti su slapta informacija.

D. Valys: pas prezidentę vykau savo iniciatyva

Po atsakymų į Seimo narių klausimus, D. Valys žurnalistams atsakė į klausimą, ar apie tyrimą kalbėjosi su prezidente D. Grybauskaite.

„Buvo mano susitikimas su prezidente, kad aš savo iniciatyva nuvykau ir pateikiau informaciją žymiai anksčiau – ji buvo susijusi su jautrumu, adekvatumo klausimu, dėl tam tikrų priemonių prieš žurnalistus“, – aiškino D. Valys.

D. Valys nepatvirtino, kad viena įtariamųjų byloje – prezidentės patarėja D. Ulbinaitė. Jis teisinosi negalintis komentuoti ikiteisminio tyrimo duomenų. Generalinis prokuroras gynėsi su D. Grybauskaite nekalbėjęs ir po to, kai paskelbta, jog nustatytas kaltas asmuo.

Generalinės prokuratūros vadovas taip pat neatsakė į klausimą, kodėl viešai paskelbta apie išaiškintus kaltuosius, tačiau įtarimai niekam nepareikšti. „Matomai, ikiteisminį tyrimą organizuojančios prokuroro noras informuoti visuomenę noras informuoti visuomenę, kiek galima ją informuoti“, – kalbėjo D. Valys.

Klausimai D. Valiui ir G. Grinai:

1. Ar ketvirtadienį, lapkričio 14 d., Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo išsikvietusi Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Saulių Urbanavičių ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją Žydrūną Bartkų?

2. Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia daryti bet kokį spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams ir tyrimus kontroliuojantiems prokurorams. Ar Lietuvos Respublikos Prezidentė nurodė Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovams nereikšti įtarimų Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei?

3. Ar Lietuvos Respublikos Prezidentė nurodė generaliniam prokurorui Dariui Valiui skubiai grįžti į darbą ir atšaukti savo komandiruotę į užsienį bei padaryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, kuriame planuojama pareikšti įtarimus Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei, kad šie įtarimai nebūtų pareikšti?

4. Ar Lietuvos Respublikos Prezidentė arba jos įgalioti asmenys koordinavo veiksmus su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nariais ir Valstybės saugumo departamento pareigūnais, kad būtų panaikinta slaptumo žyma ant pažymos, kurią neteisėtai galėjo paviešinti Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, kol ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai dar jai nepareiškė įtarimų ir tokiu būdu sutrukdyti teisėsaugos institucijoms nustatyti asmenį, kuris nutekino informaciją ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn?

5. Spalio 31 d., ketvirtadienį, 8.30 val. VSD generalinis direktorius pasirašė pažymą dėl neva Rusijos Federacijos planuojamų išpuolių prieš Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Šifruotu elektroniniu ryšiu ši pažyma buvo išsiųsta Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo Pirmininkei, Ministrui Pirmininkui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui, užsienio reikalų ministrui, Vyriausybės kancleriui. Ar tiesa, kad VSD pareigūnas šio įvykio išvakarėse, veikdamas pagal VSD generalinio direktoriaus nurodymą, šios pažymos turinį pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiajai patarėjai, atstovei spaudai Daivai Ulbinaitei? Jeigu taip, kokiu tikslu tai buvo padaryta?

6. Kodėl spalio 31 d. VSD pareigūnas skambino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėjui, klausdamas, ar komiteto pirmininkas jau susipažino su šios pažymos turiniu, o sužinojęs, kad dar ne, ragino kuo skubiau tai padaryti?

7. Ar tiesa, kad VSD pareigūnai, žinodami, kad Seime su šia šifruotu ryšiu gauta slapta pažyma jos gavėjai susipažino vėliau, nei ji buvo neteisėtai paviešinta, ragino ikiteisminį tyrimą atliekančią Specialiųjų tyrimų tarnybą kuo skubiau atlikti procesinius veiksmus Seimo bei jo darbuotojų atžvilgiu, taip klaidindami ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus?

Krečiami žurnalistai

Skandalas kilo naujienų agentūrai BNS, remiantis šaltinių duomenimis, paviešinus duomenis iš slaptos VSD pažymos apie planuojamus Rusijos veiksmus prieš Lietuvos vadovus artėjant Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje. Generalinė prokuratūra ėmė tirti, kas nutekino žurnalistams slaptą informaciją, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurios agentai pasižymėjo žygiu prieš žurnalistus.

STT agentai apklausė BNS žurnalistes Jūratę Damulytę ir Jūratę Skėrytę. Apklausos truko po kelias valandas. J. Damulytės namuose vaikų akivaizdoje buvo atliktos kratos, iškrėstas ir žurnalistės garažas. Gausios kritikos sulaukusi STT laikosi pozicijos, esą visos priemonės buvo proporcingos.

Maža to, BNS žurnalistė J. Damulytė buvo įpareigota atskleisti informacijos šaltinį, nors įstatymai užtikrina informacijos šaltinio apsaugą. Operatyvinius veiksmus prie BNS žurnalistus atlikti leido skandalingai pagarsėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gediminas Viederis.

BNS žurnalistės – ne vienintelės, sulaukusios STT dėmesio. Aiškinantis galimą VSD medžiagos nutekėjimą, apklaustos Prezidentūros darbuotojos, taip pat – Vyriausybės kanceliarijos specialistė. Seimo kanceliarijos darbuotoją, atsakingą už darbą su slapta informacija, STT agentai aplankė tą pačią dieną, kai pasirodė BNS publikacija. Beje, pas Seimo darbuotoją agentai atsibeldė vidury nakties.

STT sudomino ir kitos žiniasklaidos priemonės. Praėjusį penktadienį apklausai į STT iškviesta DELFI vyriausiosios redaktorės pavaduotoja politikai Loreta Laučiuvienė. Į klausimus žurnalistė atsakinėjo maždaug valandą.

STT apklaustųjų sąraše atsidūrė ir žinomas politologas Tomas Janeliūnas. Žurnale „IQ“ dirbantis apžvalgininkas atskleidė, kad agentai domėjosi, kodėl jis lankėsi Prezidentūroje. To priežastis, pasirodo, visiškai paprasta. Politologas tarėsi dėl interviu su prezidente.

STT veiksmus prieš žiniasklaidą pasmerkė tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, tiek įtakingiausios šalies politinės partijos. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareikalavo STT atlikti tarnybinį patikrinimą dėl veiksmų prieš žiniasklaidą.