Teisinė apsauga suteikta dviems naujiems D.Stončiaus surastiems piliakalniams

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti du nauji piliakalniai Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje ─ Paberžės piliakalnis ir Vilkatėnų piliakalnis. Šie piliakalniai ─ biologo dr. Dariaus Stončiaus surastas „laimikis“. Jo kolekcijoje ─ jau devyniolika piliakalnių visoje Lietuvoje. Pastarieji du radiniai reikšmingi ne tik Lietuvai, bet ir Anykščiams, kur naujų piliakalnių nebuvo aptikta beveik du dešimtmečius.

„Seimas praėjusią savaitę nutarė paskelbti 2017-uosius piliakalnių metais. Priimtame dokumente akcentuojama, kad piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios

Lietuvos valstybės simbolis, LDK valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Taigi šis sprendimas yra simbolinis Valstybės dienos išvakarėse. Archeologinis paveldas ypatingai įdomus ir mūsų tautiečiams. Tad labai džiaugiamės naujais atradimais bei verte, kurią kuriame, saugodami pilnesnį piliakalnių žemėlapį“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Į Kultūros vertybių registrą įrašyti nauji Paberžės ir Vilkatėnų piliakalniai greičiausiai yra VI – XIII a. archeologinio paveldo objektai, mano geriausiu Lietuvoje piliakalnių žinovu vadinamas archeologas dr. Gintautas Zabiela, 4-osios (archeologinės) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas: „Šie du šiemet atrasti piliakalniai ─ puikiai išsilaikę objektai, kuriuos galima būtų dėti į knygas kaip pavyzdinius. Negalėčiau tiksliai įvardinti, kurio tai laikotarpio piliakalniai, ─ tam reikėtų išsamesnių tyrimų. Visgi pagal išorinius požymius galėčiau teigti, kad tai gali būti VI-XIII amžiaus piliakalniai“.Anot G.Zabielos, šių dviejų piliakalnių atradimas yra reikšmingas ne tik šalies mastu, bet ir patiems Anykščiams, kur jau beveik du dešimtmečius nebuvo surastas nė vienas piliakalnis. Paskutinis aptiktas Anykščių rajone buvo Palatavio piliakalnis (Andrioniškio seniūnijoje). Kavarsko apylinkėse D. Stončiaus atrastus piliakalnius Lietuvos archeologų draugijos pirmininko pavaduotojas, archeologas Z. Baubonis taip pat vadina puikiai išsilaikiusiais, „kataloginiais”. Jis įsitikinęs, kad šie piliakalniai buvo ypač gerai pritaikyti gynybai. Ypatingai puikiai nukasti yra Paberžės piliakalnio šlaitai, iškasti apsauginiai grioviai aplink jį, matyti gynybiniai įtvirtinimai, ─ tarsi piliakalnis būtų ką tik apleistas žmonių.

Paberžės ir Vilkatėnų piliakalnių atradimas biologui dr. Dariui Stončiui yra įsimintinas ir išskirtinis, nes pirmą kartą per vieną dieną pavyko rasti du piliakalnius. Įtarimą seniai jam kėlė tai, kad nuo Ukmergės iki Anykščių – labai ilga Šventosios upės atkarpa, o joje beveik nėra piliakanių. Tai atrodė neįtikėtina, juk kairiajame Šventosios krante yra didžiulių pilkapynų. Tuomet, tyrinėdamas archeologinius žemėlapius ir topografines nuotraukas, jis “nusitaikė” į kairijį Šventosios krantą, kuris yra miškingesnis ir aplink kurį yra daugiau kelių. Prieš keletą metų buvo tikrinęs atkarpą palei Anykščius, o šių metų sausį pradėjo nuo Kavarsko, ir jam pavyko.

Spėlionės pasitvirtino ─ apaugusį brandžiu mišku, vos apie šimtą metrų į Rytus nuo kelio Kavarskas – Šeriai, D. Stončius aptiko Vilkatėnų piliakalnį. Kitas biologo atrastas ─ Paberžės piliakalnis yra Tetervės upelio dešiniajame krante, apie 300 metrų į Pietvakarius nuo kelio Kavarskas – Šeriai.

Pasak dr. D.Stončiaus, Paberžės piliakalnis yra ypač gerai išlikęs (ir pylimai, ir grioviai), nesuvarpytas įvairių ūkinių veiklų: “Tai yra labai brangus radinys. Tiesiog galvoje netelpa, kaip jis galėjo „išsprūsti“, kai yra 300 metrų nuo kelio Kavarskas – Šeriai ir netoli Paberžės kaimo, ─ tiesiog neįtikėtina! Niekas jo nepastebėjo, niekam jis „neužkliuvo“. Taigi ir archeologai turbūt ne vieną kartą vaikščiojo kažkur aplinkui…“ Paklaustas, ar Anykščių rajone tikisi daugiau atradimų, D. Stončius neabejojo: „Žinoma! Rudeniop, kai turėsiu daugiau laiko, žadu dar nuvykti patikrinti. Juolab, kad ir palei Šventąją yra dar netikrintų atkarpų. Ir šių metų mano „derlius“ ─ jau 5 surasti nauji piliakalniai prie Šventosios ─ tai rodo. Iš viso šiemet radau jau 9 piliakalnius, o bendras per penkerius metus mano surastas jų skaičius jau artėja prie dvidešimties“.

Du naujai atrasti piliakalniai yra ne vienintelis D. Stončiaus nuopelnas Anykščiams. Per ekspedicijas jis yra atradęs ir kelias salų gyvenvietes Rubikių ežere. D. Stončių archeologija  vaikystėje sudomino taip pat anykštėno ─ istoriko ir archeologo Petro Tarasenkos knygos. Jis yra gimęs ir augęs lygumų krašte Kėdainiuose, kur nebuvo beveik nė vieno kalno ir reikėdavo paieškoti, kur vaikystėje pasivažinėti rogutėmis. Piliakalniai, kuriuos teko pamatyti per keliones mokykloje, jam darė didelį įspūdį savo pylimais, grioviais. D. Stončių, ieškant pilikalnių, žavi tai, kad jam yra patrauklus ir pats objektas, ir atradimo procesas, be to, patinka prisidėti prie kultūros paveldo objektų išsaugojimo bei archeologijos mokslo.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos teritorinio padalinio vedėjo Arūno Giraičio teigimu, Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje iš 47 Kultūros vertybių registre įrašytų valstybės saugomų archeologinių vertybių 16 yra piliakalniai. Iš 109 registruotų kultūros vertybių (žemesnė apsaugos kategorija negu valstybės saugomi) 17 yra archeologinės (tarp jų – ir Paberžės bei Vilkatėnų piliakalniai). Ankstyvojo laikotarpio – geležies amžiaus (I-XII a.) piliakalniai nėra labai tyrinėti. O tokie tyrinėjimai būtų labai svarbūs ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos istorijai.