Dvyliktasis tarptautinis fotomeno renginys „Kaunas photo“ tęsia 2014 m. pradėtą lauko parodų tradiciją, dovanodamas kauniečiams ir Kauno svečiams fotografijų ekspozicijas po atviru dangumi. 2015 m. renginys parodas pristato viešose Kauno miesto erdvėse: Čečėnijos aikštėje, Kauno pilies prieigose, Vienybės aikštėje prie BLC verslo centro, Žaliakalnio funikulieriaus papėdės skverelyje A. Mickevičiaus ir V. Putvinskio gatvių sankryžoje. Lauko parodos veiks iki spalio 11 d.
Belaukiant svarbiausių 2015 m. „Kaunas photo“ renginių, kurie vyks rugsėjo 2–5 d., kauniečiai ir miesto svečiai jau gali žavėtis fotomenu, kuris šiais metais orientuotas į „Siekiamybės“ temą, apimančią įvairius žmogaus troškimus ir aistras, atspindi laimės ar tiesiog išgyvenimo siekimą, atskleidžia pomėgius ar bėgimą iš nuobodžios tikrovės. Fotografijos pasakoja apie idėjinių, dvasinių, o taip pat buities reikmių, pasaulio pažinimo, technologinių idealų paieškas.
Tradicine foto parodų erdve tapusioje Čečėnijos aikštėje, šiais metais pristatoma „Shilo grupės“ ukrainiečių fotografų S. Lebedynkio (Sergiy Lebedyndkyy) ir V. Krasnoščioko (Vlad Krasnoshchok) paroda – „Euromaidanas“. Eksponuojami darbai atskleidžia fotomenininkų išgyvenimus karinių atakų pritvinkusiame Maidane, kaip ir visa šalis įstrigusiame tarp sovietinės praeities ir neaiškios dabarties. Stebėtina, kad būdami Maidano susirėmimų epicentre, Shilo menininkai kuria meną – savitu senoviškos analoginės technikos naudojimu, žvilgsnio stilistika ir siužetų pasirinkimu.
Kauno pilies prieigose, Vokietijoje gyvenančio rumuno Horatiu Sava fotografijų serija „Dacia ir vairuotojas“, tai siekis atgaivinti vaikystės prisiminimus ir senų laikų utopiją, kai žmonės buvo lygus bent jau dėl savo automobilių. Dacia 1300, dar žinoma kaip Renault 12 kopija, gaminta Rumunijoje, buvo, ko gero, vienintelis automobilis, kurį galėjai nusipirkti sovietmečiu, tačiau šiandien tai nebe lygybės, o atskirties simbolis, fotografijos dekoruojamos ištaigingomis Transilvanijos scenografijomis.
Nekasdieniškų vaizdų kasdienybėje ieškančio vokiečių kilmės fotomenininko V. Manšolto (Werner Mansholt) fotografijos „Nieko neįprasto“ pristatomos Vienybės aikštėje šalia BLC verslo lyderystės centro. Autorius pasakoja trumpas istorijas apie meilę ir geismą, apie vienatvę ir laimę, apie nesuderinamumo sugretinimą, iššaukiantį humorą.
Žaliakalnio funikulieriaus papėdę papuošė amerikiečių Hillerbrand ir Magsamen „Mandalos“. Pristatomi darbai – budistų dvasinis ritualas, apibrėžtas apskritimas – visatos atspindys ir tuo pačiu asmens vidinio „aš“ vienybės, išraiškos simbolis. Naudojant tariamai nereikalingus, vartotojų išmestus daiktus, tokius kaip barbės, lego detalės, žurnalai, McDonaldo „Happy Meal“ žaislai ir kiti nedideli rakandai, menininkai kūrė apskritimo struktūras, lyg tikėdamiesi nustatyti abiejų savo gyvenimų svarbą, atpažinti egzistuojantį perteklių ir užtikrinti tvarkingą nesuskaičiuojamos „didelės dėžės saugyklos“ kultūrą.
